Veikla dviejų įmonių naudai – kada tai gali tapti atleidimo priežastimi

30 maijs, 2025 jaunumos

Esant kvalifikuotų darbuotojų trūkumui darbo rinkoje, pastaruoju metu vis dažniau kyla klausimas, kur yra riba tarp darbuotojo darbo keliems darbdaviams ar savarankiško verslo ir interesų konflikto. Ar darbdavys gali drausti darbuotojui dirbti pas konkurentus, kai darbo santykiai dar nėra nutraukti? Ar už tokį draudimą reikėtų mokėti nekonkuravimo kompensaciją? Galiausiai, kokios pasekmės laukia, jei darbuotojas visgi atsiduria situacijoje, kai jo ar net jo šeimos narių interesai gali prieštarauti darbdavio interesams, ir ar tai gali tapti atleidimo priežastimi?

Interesų konflikto samprata

Po naujojo Darbo kodekso (DK) priėmimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktikoje buvo sprendžiamos dvi bylos, kai darbuotojas atsidūrė interesų konflikto situacijoje. Šiose dvejose bylose galutinis sprendimas buvo skirtingas dėl tam tikrų skirtingų faktinių aplinkybių. Jeigu civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018 LAT, esant tam tikroms faktinėms aplinkybėms, sprendė, kad darbuotojas nepadarė šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, tai kitoje byloje Nr. e3K-3-49-1120/2025 sprendimas buvo priešingas. Svarbu pažvelgti į pačius LAT išaiškinimus, kas gali būti laikoma interesų konfliktu.

DK nepateikia interesų konflikto sampratos, tik 24 str. 5 d. įtvirtina, kad kiekviena iš darbo sutarties šalių privalo vengti interesų konflikto. Visgi DK nedraudžia darbo sutarties šalims susitarti dėl darbo sutarties sąlygų, neprieštaraujančių DK, todėl darbdavys ir darbuotojas gali susitarti, kas laikytina interesų konfliktu darbo sutartyje, ir nustatyti tai darbdavio vidaus teisės aktuose (pvz., Etikos kodeksuose). Vienoje iš LAT nagrinėtų bylų nustatyta, kad darbo sutartyje šalys intereso konflikto vengimo sąlygą buvo nustačiusios taip: „Darbuotojas įsipareigoja sutarties galiojimo metu, iš anksto raštu neinformavęs darbdavio, neužsiimti jokia kita verslo veikla ar darbu kitoje įmonėje sudarant darbo, paslaugų, konsultavimo ar vadovavimo sutartį, nepriklausomai nuo to, ar ji apmokama, ir neužimti kitų pareigų, jeigu tai sukeltų interesų konfliktą su bendrove. Darbuotojas, prieš užsiimdamas kokia nors kita veikla, sutinka iš anksto informuoti darbdavį apie tokią veiklą, kad būtų galima įvertinti, ar tokia veikla nesukuria interesų konflikto ir ar nepažeidžia darbdavio interesų. Bet kurio iš šioje sutarties dalyje nustatytų įsipareigojimų pažeidimas bus laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu ir gali būti pagrindas nutraukti sutartį dėl darbuotojo kaltės“. Teismai vadovavosi tokia sutarties sąlyga ir laikė ją galiojančia sprendžiant, ar darbuotojas pateko į interesų konflikto situaciją bei atitinkamai padarė darbo pareigų pažeidimą.

Paminėtina ir tai, kad LAT savo praktikoje pateikia tokį interesų konflikto apibrėžimą – tai situacijos, kai darbuotojui gali tekti veikti prieš darbdavio interesą, nes jis yra susijęs su kitu fiziniu ar juridiniu asmeniu finansiniais ar kitokiais santykiais ir turi veikti to asmens interesais, ir (arba) darbuotojas turi savo asmeninių interesų, prieštaraujančių darbdavio interesams.

Darbdavys, apibrėždamas interesų konfliktą, yra ribojamas reikalavimo apsaugoti tik DK principams neprieštaraujančius interesus, todėl darbo sutartyje ir vidaus teisės aktuose negali išplėsti interesų konflikto sąvokos tiek, kad ši apimtų darbuotojo santykius ir veiklą, kurie neturi jokios įtakos darbdavio interesams (pavyzdžiui, draudimo dirbti nekonkuruojančiose įmonėse), ar atvejus, kai draudimas dirbti konkuruojančiose įmonėse nustatomas darbuotojams, nedirbantiems specialių žinių ar gebėjimų reikalaujančio darbo. Apibendrinus visais atvejais darbuotojas privalo vengti tik teisėtų darbdavio interesų pažeidimo (siekti darbdavio praktinės verslo patirties ir įmonės turto apsaugos), tačiau gali laisvai dalyvauti darbo rinkoje, jei šie darbdavio interesai nepažeidžiami.

Kompensacijos (ne)mokėjimas už draudimą atsidurti interesų konflikto situacijoje

DK 38 str. 1 d. numato, kad darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas tam tikrą laiką nevykdys tam tikros darbo veiklos pagal darbo sutartį su kitu darbdaviu, taip pat nevykdys su darbo funkcijomis susijusios savarankiškos komercinės arba gamybinės veiklos, jeigu ši veikla tiesiogiai konkuruotų su darbdavio vykdoma veikla. Šis susitarimas gali būti sudaromas darbo sutarties galiojimo laikotarpiu ar (ir) pasibaigus darbo sutarčiai. To paties straipsnio 3 d. numato, kad nekonkuravimo su darbdaviu laikotarpiu darbuotojui turi būti mokama kompensacija, kurios dydis – ne mažiau kaip keturiasdešimt procentų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Kyla pagrįstas klausimas: jeigu darbuotojas negali patekti į interesų konflikto situaciją, nes tai draudžia darbo sutarties ar vietinių norminių teisės aktų nuostatos, ar jam neturėtų būti mokama nekonkuravimo kompensacija.

Vertinant aukščiau paminėtas LAT nutartis, darytina išvada, kad teismų praktika formuojama tokia linkme, jog darbdavio teisėtas interesas, kad darbuotojas darbo santykių metu nepatektų į interesų konflikto situaciją, gali būti užtikrinamas nemokant nekonkuravimo kompensacijos. Abejose minėtose LAT bylose nebuvo nustatyta, kad darbuotojams darbdavys mokėjo nekonkuravimo kompensaciją, tačiau tai netapo kliūtimi spręsti į interesų konfliktą patekusių darbuotojų atsakomybės už darbo pareigų pažeidimus klausimo. Reikia pripažinti, kad toks situacijos vertinimas yra logiškas, juk darbdavys turi teisėtą interesą, kad darbuotojas darbo santykių metu būtų lojalus ir, pavyzdžiui, dirbdamas pardavimų vadovu tuo pačiu metu nedirbtų pardavimų vadovu ir pas konkurentą.

Aplinkybės, kai interesų konfliktas gali būti laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu

Interesų konflikto situacija dar nereiškia, kad darbdavio interesai bus neišvengiamai pažeisti, nors DK 24 straipsnio formuluotė suponuoja, jog darbo sutarties šalys privalo vengti jau vien interesų pažeidimo grėsmės.

LAT byloje Nr. e3K-3-49-1120/2025 iš esmės sprendė, kad darbo sutartyje ir verslo etikos kodekse esant aiškiai įtvirtintoms darbuotojo pareigoms dėl interesų konflikto vengimo įsidarbinimas analogiška veikla kaip ir darbdavys užsiimančioje bendrovėje vadovaujančiose pareigose (net ir vaiko priežiūros atostogų metu) laikytinas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Tuo tarpu LAT byloje Nr. e3K-3-461-695/2018 pripažinta, kad dėl darbuotojo brolio darbo su darbdaviu konkuruojančioje įmonėje, jiems palaikant nuolatinius ryšius, galėjo kilti darbuotojo interesų konfliktas, todėl darbuotojas, remdamasis Verslo etikos ir elgesio kodeksu, privalėjo apie šį konfliktą informuoti darbdavį. Būtent nepranešimas apie galimą interesų konfliktą aprašytoje situacijoje buvo laikomas darbo pareigų pažeidimu. Visgi, LAT atsižvelgus į tokias aplinkybes, kad darbuotojo vadovams buvo žinoma apie darbuotojo brolio darbo vietą ir tokį faktą toleravus, teismas pažeidimo nelaikė šiurkščiu ir atleidimą pripažino neteisėtu.  

Įvertinus paminėtus išaiškinimus ir faktines situacijas darytina išvada, kad svarbu ne tik aiškiai bei detaliai dokumentuose apibrėžti, kas laikytina interesų konfliktu, bet ir realiai įgyvendinti aprašytas taisykles. T. y. faktiškai netoleruoti interesų konflikto situacijos, nes priešingu atveju tokia ydinga praktika gali lemti išvadas, jog darbuotojo elgesys žymiai nepakenkė darbdavio interesams.  

Tekstą parengė ginčų sprendimo ekspertas, partneris Mantas Mikalopas.

Kviečiame Mantą sekti LinkedIn.