Ką žada 2026 metai aplinkosaugos srityje verslui? 5 kryptys, apie kurias įmonės turi žinoti

28 janvāris, 2026 jaunumos

Nors Europos Sąjungoje 2025 m. vasario mėn. pristatyti Omnibus I ir Omnibus II šiek tiek sulėtino reikalavimų dėl tvarumo ataskaitų ir investicijų įgyvendinimą, tačiau praėję metai patvirtino, kad ES Žaliojo kurso bei žiedinės ekonomikos tikslai buvo įgyvendinami – priimta visa eilė ES direktyvų bei reglamentų, įpareigojančių verslą neatsilikti nuo šio „žaliojo“ grafiko. 2025-2030 m. laikotarpiu ir toliau numatoma įgyvendinti daugelį konkrečių veiksmų, susijusių su transporto sektoriaus dekarbonizacija, žiedinės ekonomikos skatinimu ir biologinės įvairovės apsauga. Bendrai  ES teisės aktų leidėjai susitarė dėl 90 % išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo tikslo iki 2040 m., palyginti su 1990 m. lygiu, siekiant iki 2050 m. pasiekti klimato neutralumą ES.

Tikėtina, kad aplinkosauga nėra „numeris 1” kiekvienos Lietuvos įmonės prioritetų sąraše, tačiau svarbu žinoti keletą aktualiausių pakeitimų, kad reikalavimai neatsirastų „lyg iš giedro dangaus“.

1. Pirmiausia, plečiant gamintojų ir importuotojų atsakomybę (EPR – Extended Producer Responsibility) aplinkosaugoje ir toliau didžioji atsakomybės našta „kraunama“ ant verslo pečių, nes būtent gamintojas, o ne vartotojas dažniausiai sprendžia, kokia bus pakuotės rūšis, ar pataisomas bus elektronikos gaminys, ar patvarus bus drabužis ir pan. Griežtėja ne tik reikalavimai esamoms sistemoms (pavyzdžiui, nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje LR atliekų tvarkymo įstatymo redakcijoje numatyta, kad panaikintas individualus padangų atliekų tvarkymo organizavimas, dėl ko padangų gamintojai ir importuotojai turi vykdyti jiems tenkančias pareigas tik kolektyviai per organizacijas), tačiau atsakomybė įvedama ir naujiems gaminių bei jų atliekų srautams. 2025 m. rugsėjo 10 d. priimta Direktyva (ES) 2025/1892 buvo pakeista „Atliekų direktyva“ ir numatomi pakeitimai visam tekstilės sektoriui. Pagal pakeitimus drabužių, avalynės, aksesuarų ir kitų tekstilės gaminių gamintojai bei importuotojai bus atsakingi už tekstilės atliekų tvarkymo organizavimą ir pilną finansavimą, apie šių atliekų tvarkymą turi būti šviečiama visuomenė, visi šie verslai turi būti registruojami ir kt. Tikslas – mažinti tekstilės atliekų kiekį ES, nes tekstilės vartojimas Europoje daro ketvirtą didžiausią poveikį aplinkai ir klimato kaitai (kasmet ES susidaro apie 12,6 mln. tonų tekstilės atliekų). Pirmą kartą EPR įvestas ir vandentvarkoje: 2024 m. lapkričio 27 d. priimtoje Direktyvoje (ES) 2024/3019 dėl miesto nuotekų valymo numatyti finansiniai įpareigojimai farmacijos ir kosmetikos gamintojams, tiekiantiems rinkai tam tikrus produktus, kurie pasibaigus jų gyvavimo ciklui užteršia miesto nuotekas mikroteršalais – padengti ketvirtinio valymo (mikroteršalų išvalymo iki 80 proc.) išlaidas. EPR plėtra reiškia, kad verslui imantis taršos prevencijos (pvz, naudojant mažiau pakuotės, gaminant patvarius gaminius), mažės tiek finansinė, tiek administracinė našta. Priešingu atveju – verslo išlaidos augs.
2. Bene kiekvieną verslą palies naujasis ES pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentas, kuris bus taikomas nuo 2026 m. rugpjūčio 12 d. Reglamentu iš esmės pirmą kartą tiesiogiai reguliuojamas pakuočių sektorius, suvienodinamas visų valstybių narių reguliavimas. Nuo 2030 m. sausio visos rinkai teikiamos pakuotės turės būti tinkamos perdirbti. Pakuočių tinkamumas perdirbti nurodomas A, B arba C perdirbamumo klasėmis. Nuo 2038 m. sausio 1 d., kad pakuotes būtų galima pateikti rinkai, jos turės būti bent B klasės. Reglamentas ženkliai palies ir visą viešbučių, restoranų ir viešojo maitinimo įstaigų (HORECA) sektorių: reglamentas nurodo, jog vartotojai visada turėtų turėti galimybę įsigyti maisto ir gėrimų išsinešti daugkartinėje ar savo taroje ne mažiau palankiomis sąlygomis nei taikomos maistui ir gėrimams, siūlomiems vienkartinėse pakuotėse. Ekonominės veiklos vykdytojai, parduodantys maistą ir gėrimus išsinešti, turėtų siūlyti vartotojams galimybę įsigyti maistą ar gėrimus savo taroje ir galimybę įsigyti gėrimus daugkartinėse pakuotėse. Nuo 2030 m. sausio 1 d. galutiniai platintojai, kurių prekybos plotas yra didesnis nei 400 m2, turi stengtis 10 % to prekybos ploto skirti maisto ir ne maisto produktų pakartotinio užpildymo punktams. Verslams numatyta pareiga keisti ir transportavimo pakuotes (medinės paletės, plastikinės dėžės ir kt.):  bent 40 % tokių pakuočių naudoti kaip daugkartines.

3. Praėjusias metais ES lygiu įgyvendinti realūs pokyčiai atliekant žaliąją vartotojų pertvarką ir kovojant su žaliuoju smegenų plovimu (ang. greenwashing). Dar 2024 m. kovo 26 d. priimta ES direktyva dėl Vartotojų žaliosios pertvarkos, kuria iš dalies keičiamos dvi direktyvos: Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva 2005/29/EB ir Vartotojų teisių direktyva 2011/83/ES. Ja iš esmės draudžiamas ekologinis manipuliavimas ir tokie terminai kaip “ekologiškas”, “biologiškai skaidus”, “klimato požiūriu neutralus” ir pan. nebegalės būti naudojami ant pakuočių, reklamose ar žymėjimuose, jei neturės konkrečių įrodymų. Teiginiai gali būti išreikšti ne tik tekstu, tačiau ir vaizdiniu (pvz. planetos ženklas, vėžliukas ar pan.), jei jie sudaro vartotojui klaidingą įspūdį, kad produktas arba įmonė yra ekologiškesnė, nei yra iš tikrųjų. Nuo 2026 m. rugsėjo 26 d. įsigalioja LR nesąžiningos komercinės veiklos draudimo vartotojams įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos apibrėžta, jog tvarumo ženklas – savanoriškai naudojamas viešas ar privatus patikimumo, kokybės ar kitoks lygiavertis ženklas, kuriuo siekiama išskirti ir reklamuoti produktą, procesą, komercinės veiklos subjektą ar jo veiklą dėl aplinkosauginių ir (ar) socialinių savybių. Tvarumo ženklu nelaikomas ženklas, kurį naudoti privaloma pagal Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos teisės aktus. Nustatytos sąlygos ir tvarumo ženklo sertifikavimo sistemos veikimui.

4. Svarbu suvokti, jog teisinis reguliavimas ir toliau griežtės sankcijų bei teisinės atsakomybės požiūriu. Tiek Europos Komisija, tiek nacionalinis reguliuotojas vis labiau supranta, jog teisinė atsakomybė turi būti pakankamai didelė ir atgrasanti, kad sumažintume aplinkosauginių pažeidimų skaičių. Nuo 2026 m. sausio 12 d. įsigalios atnaujinta aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatymo (AAVPĮ) redakcija, kuri pakeitė anksčiau galiojusių aplinkos apsaugos „kontrolės“ įstatymą. Tarsi pats įstatymo pavadinimas sako, jog nuo baudimo ir kontrolės pereisime prie prevencijos ir konsultacijų, tačiau savo turiniu teisės aktas numato griežtesnį atsakomybės taikymą. Pavyzdžiui, atsiranda du papildomi atvejai, kai gali būti stabdoma ūkinė veikla: jei nesilaikoma pareigos turėti prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentus; jei ūkinė veikla vykdoma neatlikus poveikio aplinkai vertinimo procedūrų, kai jos yra privalomos. Taip pat numatytos platesnės aplinkosaugos pareigūnų teisės patekti į teritorijas, atlikti turto apžiūrą. Pavyzdžiui, nebereikės liudininkų patenkant į teritorijas be savininko, valdytojo sutikimo ar žinios, nes visi veiksmai bus fiksuojami vaizdo įrašymo priemonėmis.

5. Galbūt šiais metais galime tikėtis mažesnės administracinės naštos ir greitesnių veiksmų iš institucijų. Pavyzdžiui, Aplinkos ministerija tikisi, jog turėsime greitesnį poveikio aplinkai (PAV) vertinimą. 2025 m. lapkričio 27 d. priimti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimai, numatantys, kad Aplinkos apsaugos agentūra vertins pateiktus dokumentus lygiagrečiai su kitomis institucijomis (Kultūros paveldo departamentu, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu ir kt.) ir dėl šių procedūrų supaprastinimo PAV procesas gali sutrumpėti net 2 mėnesiais, kai dabar trunka nuo 6 mėn. (PAV atrankos procesas) iki 3 metų (pilnas PAV).

Galiausiai, svarbu suvokti, jog nemaža dalis aplinkosauginių teisės aktų vis dar yra pasenę, o ekonomika bei verslas vystosi greičiau nei teisėkūra. Todėl svarbu ne tik žinoti teisines rizikas, tačiau ir suvokti, ar teisė padeda, ar kartais trukdo judėti tvaraus verslo tikslų kryptimi. Pavyzdžiui, mūsų šalyje vis dar galioja 24 metų „senumo“ Sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl prekybos dėvėtomis prekėmis“, kuriuo draudžiama prekiauti dėvėta vaikiška avalyne.

Baigiant optimisiškai, versle verta ne tik aklai žinoti, tačiau ir sveiku protu įvertinti rizikas. Kartais logiką teisės aktuose sunku surasti, tačiau žinojimas gali atverti naujas idėjas ir galimybes verslui. ES žaliasis kursas neišnyko nuo 2019 m. nei per Covid pandemiją, nei žaliavų krizes ar geopolotines įtampas. Verslui galima žiūrėti į šią kryptį kaip į dar vieną išlaidų eilutę ir priešintis pokyčiui, tačiau galima matyti naujas galimybes, kaip rasti naujus veiklos modelius (pvz. pardavimus keisti dalinimosi ar nuomos platforma) ir dažnai sutaupyti ne tik taršos mokesčių, tačiau ir kitų išlaidų.

Tekstą parengė aplinkos apsaugos ir tvarumo praktikos vadovė, partnerė, advokatė Vilma Sabaliauskienė.

Kviečiame Vilmą sekti LinkedIn.