Konkurencija versle Ką reikia žinoti?

4 jūnijs, 2025 jaunumos

Talentų ir klientų medžioklė, naujų sričių ir produktų vystymas – šie klausimai ir su jais susijusios problemos kasdien reikšmingai paveikia daugybę verslų. Tačiau ne visada paprasta susigaudyti, kaip pasiruošti atvejams, kai santykis su konkuruojančiu verslu po truputį tampa įtemptas, ir ne visada paprasta nuspręsti, kokių priemonių tokiomis situacijomis reikėtų imtis.

Žemiau pateikiame keletą teisinių patarimų, kurie turėtų padėti verslams priimti teisiškai saugius bei patikimus sprendimus ir nepasiklysti konkurencijos labirintuose.

Santykiai su darbuotojais

Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (DK) leidžia darbuotojams ir darbdaviams sudaryti susitarimus, kurie padėtų darbdaviui apsaugoti savo konfidencialią informaciją bei galimą jos atskleidimą konkurentams.

Dažniausiai praktikoje darbo santykių šalys sudaro konfidencialios informacijos apsaugos susitarimus, numatančius darbuotojui baudą už tokios informacijos neteisėtą pasisavinimą ar atskleidimą. Tokius susitarimus ypatingai svarbu sudaryti su aukštos kvalifikacijos darbuotojais, kurie dažniausiai turi prieigą prie jautrios darbdavio informacijos. Žinoma, darbdavys taip pat privalo imtis visų galimų priemonių jautrią informaciją apsaugoti.

Sudarant konfidencialios informacijos apsaugos susitarimus su darbuotojais, jie įprastai sudaromi tiek darbo santykių laikotarpiu, tiek tam tikrą laiką po jų pabaigos. Tokiu būdu darbdavys turi įrankį bent tam tikrame lygmenyje apsaugoti savo konfidencialią informaciją bei komercines paslaptis. Rečiau, tik su išskirtiniais darbuotojais sudaromi nekonkuravimo susitarimai, kadangi nekonkuravimo susitarimo laikotarpiu, kuris gali tęstis ne ilgiau kaip dvejus metus po darbo santykių pabaigos, darbuotojui privaloma mokėti ne mažesnę kaip 40 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Toks reglamentavimas sukurtas dėl labai paprastos priežasties – darbo santykiams pasibaigus, darbuotojo teisė pasirinkti darbą yra ribojama.

Pakankamai dažnai darbuotojai ir darbdaviai sudaro ir susitarimus dėl interesų konflikto vengimo ir lojalumo. Dažniausiai tokie susitarimai būna inkorporuojami į darbo sutartis.

Dar balandžio mėnesį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-49-1120/2025 išaiškino, kad darbuotojo įsidarbinimas pas tiesioginį konkurentą be darbdavio sutikimo, net ir būnant atostogose, pažeidžia lojalumo pareigą ir gali būti pagrindas teisėtam atleidimui iš darbo. Tokie veiksmai yra laikomi tyčiniais darbo sutarties pažeidimais, keliančiais grėsmę darbdavio interesams. Byloje svarbia aplinkybe buvo laikytas ir darbuotojui iš anksto suformuotas lūkestis dėl to, ką darbdavys laiko interesų konfliktu ir kokios neigiamos pasekmės laukia darbuotojo pažeidus susitarimą dėl interesų konflikto vengimo – darbdavys darbuotojai buvo pateikęs ir darbuotoja buvo susipažinusi su darbdavio Verslo etikos kodeksu.

Taigi, darbdaviams svarbu nuspręsti kokio lygio ribojimai ir kokiems darbuotojams bus taikomi (nekonkuravimo susitarimas, konfidencialios informacijos apsaugos susitarimas, interesų konflikto vengimo susitarimas ar visi kartu) bei kokių priemonių imsis pats darbdavys siekdamas apsaugoti savo, kaip verslo subjekto interesus.

Asmens duomenų apsaugos reikalavimai

Praktikoje darbdaviai pakankamai dažnai, siekdami apsaugoti verslo poreikius, parengia ir darbuotojus supažindina ne tik su etikos, bet ir interesų konflikto vengimo politikomis. Pastarosiose numatomos darbuotojų ir darbdavių pareigos, atvejai, kurie laikomi interesų konfliktu ir priemonės, kurių imasi darbo santykių šalys, siekdamos išvengti interesų konflikto vengimo situacijų.

Be kita ko, neretai darbuotojams darbdaviai pateikia užpildyti ir interesų konflikto vengimo deklaracijas. Kaip ir aukščiau nurodytu atveju, čia taip pat svarbu nustatyti, kokiems darbuotojams tokios deklaracijos bus duodamos užpildyti, poreikį dažnai grindžiant svarbia darbuotojo role įmonėje ar aukštomis pareigomis, leidžiančiomis prieigą prie jautrios darbdavio informacijos. Tad pirmiausia pasirenkami darbuotojai, kurių turimi ryšiai už įmonės ribų yra svarbūs darbdaviui.

Tokiose situacijose itin svarbu, kokius ir ar ne per daug duomenų renkame, kokiu būdu tai darome. Siekiant tai įsivertinti, svarbu atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą ir turėti pasitvirtintas tvarkas, kuriose iš anksto numatomos duomenų rinkimo procedūros, nustatytomas teisinis duomenų rinkimo pagrindas bei sudaroma galimybė darbuotojui prieštarauti dėl asmenų duomenų rinkimo. Kai darbuotojui tokiose deklaracijose reikia nurodyti ir artimųjų asmenų turimus ryšius, pastarieji taip pat turi būti informuoti apie tokių duomenų rinkimą.

Taigi, šiuo atveju svarbu nepamiršti, kad duomenų darbdavys turi rinkti tik tiek, kiek reikia, turėti aiškų ir teisėtą jų rinkimo tikslą bei aiškias procedūras.

Nesąžiningos konkurencijos ginčai

Pastaruoju metu pakankamai dažni atvejai, kai darbuotojas įsidarbina pas konkurentą ir buvusio darbdavio konfidenciali informacija perduodama naujajam darbdaviui, kuris, ja pasinaudojęs, pradeda nesąžiningai konkuruoti.

Tokios bylose itin sudėtinga surinkti tiesioginius nesąžiningos konkurencijos įrodymus. Greta konfidencialiais nelaikomų darbuotojo darbo patirties, jo įgytų įgūdžių ir viešai prieinamos informacijos, dažniausiai tokiose bylose taip pat pateikiami darbuotojų judėjimo ir konfidencialios informacijos perdavimo duomenys, įvairi įmonės dokumentacija, vaizdo ir garso įrašai, susirašinėjimai, klientų srautų analizė ir kiti netiesioginiai įrodymai.

Ne mažiau sudėtingas tokio pobūdžio bylų iššūkis – žalos apskaičiavimas. Čia itin svarbu nustatyti, kokia tikslia informacija ir kaip ja pasinaudojus ūkio subjektui kilo žala. Verta atkreipti dėmesį, jog žalos apskaičiavimas taip pat gali būti grindžiamas konkuruojančio subjekto gauta nauda.

Įmonei, siekiant prevenciškai apsisaugoti nuo nesąžiningos kito ūkio subjekto veiklos (ypatingai tais atvejais, kai ji gali būti sukelta išėjusio darbuotojo), svarbu identifikuoti savo komercines paslaptis, riboti prieigą prie itin jautrių įmonės duomenų, valdyti darbuotojo darbo santykių pabaigos laikotarpį (ypatingai, kai darbuotojas palieka įmonę su įspėjimo terminu, pavyzdžiui, nusprendžia darbo santykius nutraukti savo iniciatyva ir dar kurį laiką dirba), nuolat stebėti pardavimų ir klientų pokyčius bei laiku imtis teisinių priemonių dar iki potencialaus ginčo.

Konkurenciją ribojantys susitarimai darbo rinkoje

Be visų aukščiau nurodytų aplinkybių, į kurias įmonei reikia atkreipti dėmesį ir priemonių, kurių svarbu imtis, reikia nepamiršti ir susitarimų, sudaromų su kitais ūkio subjektais, kurie yra ribojami konkurencijos teisės.

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas numato, kad visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja, ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami, įskaitant, bet neapsiribojant, nustatyti prekės kainas ir sąlygas, pasidalyti rinką, nustatyti gamybos ir pardavimo kiekius, kt. Neleistinu susitarimu tarp ūkio subjektų taip pat laikomi susitarimai dėl darbuotojų neviliojimo/nesamdymo, dėl darbo užmokesčio nustatymo bei dalijimosi jautria informacija apie darbuotojų darbo sąlygas (tokie susitarimai ribojami ir dėl darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ir dėl asmenų, kurie teikia paslaugas ūkio subjektui). Konkurencijos teisės požiūriu, ūkio subjektai, kurie konkuruoja tarpusavyje dėl darbuotojų pritraukimo ar išlaikymo, yra laikomi konkurentais darbo rinkoje, nepriklausomai nuo to, ar jie veikia toje pačioje prekių ir paslaugų rinkoje.

Todėl svarbu nepamiršti, kad draudžiama sudaryti susitarimus dėl darbuotojų įdarbinimo, jų darbo sąlygų ar neviliojimo (įskaitant ir paslaugų teikėjus), o tokius susitarimus draudžiama sudaryti visomis priemonėmis (žodžiu, raštu, el. priemonėmis, kt.). Rekomenduotina persižiūrėti turimų sutarčių su klientais, partneriais bei tiekėjais nuostatas ir atlikti pakeitimus tokiose sutartyse, jei jose numatyti draudžiami susitarimai.

Tad darbdaviams patartina atlikti savo turimos dokumentacijos, susitarimų bei sutarčių auditą, įsivertinti juose numatytų nuostatų atitiktį teisės aktams bei teismų praktikai. Norin užtikrinti sąžiningą konkurenciją, savo interesų bei konfidencialios informacijos apsaugą, būtina imtis teisinių priemonių  tiek darbuotojų, tiek ir konkurentų, partnerių, klientų bei tiekėjų atžvilgiu.

Tekstą parengė darbo teisės ekspertė, partnerė Rūta Globytė.

Kviečiame Rūtą sekti LinkedIn.

Kviečiame žiūrėti susijusio internetinio seminaro įrašą.