Kada darbuotojas gali tikėtis neturtinės žalos atlyginimo?

24 aprīlis, 2025 jaunumos

Darbas užima didelę dalį dirbančiųjų gyvenimo. Ir kaip bet kurioje gyvenimo srityje, darbe gali būti tiek malonių, tiek nepageidaujamų patirčių. Kraštutiniais atvejais pastarosios tampa streso ir įtampos šaltiniu, gali tapti turtinės ar neturtinės žalos priežastimi. Tais atvejais, kai dėl darbo pareigų pažeidimo padaroma žala, Darbo kodeksas numato, jog atsakinga darbo sutarties šalis privalo ją atlyginti – nesvarbu, ar kalbama apie turtinę, ar neturtinę žalą.  

Turtinė ir neturtinė žala – kaip jos apibrėžiamos?

Turtinę žalą ganėtinai nesunkiai įsivaizduojame – tai sugadinti ar prarasti daiktai, technika, piniginiai nuostoliai ir panašiai. Tačiau neturtinę žalą, dažnai šnekamojoje kalboje vadinamą „moraline žala“, ne visada taip paprasta apibrėžti. Ne mažiau sunku nustatyti ir kokiais atvejais šalys privalo ją atlyginti.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnis neturtinę žalą apibūdina kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertintą pinigais. Kasacinio teismo išaiškinta, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, ar apie darbuotoją paskleidžiama su jo darbo savybėmis nesusijusi informacija.

Kaip tai atrodo praktikoje?

Dažniausiai darbo bylose darbuotojams neturtinė žala yra atlyginama neteisėto atleidimo ir nelaimingų atsitikimų darbe atvejais. Neteisėto atleidimo iš darbo atvejais, priklausomai nuo atleidimo iš darbo pagrindo bei atleidimo aplinkybių, darbuotojui priteisiama nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų neturtinės žalos atlyginimo. Tuo tarpu nelaimingų atsitikimų darbe atvejais, kai sunkiai pakenkiama darbuotojo sveikatai ar darbuotojas miršta, priteisiamos neturtinės žalos dydis skaičiuojamas dešimtimis tūkstančių eurų.

Pastaruoju metu teisminėje praktikoje stebima tendencija, kad neturtinė žala darbuotojams priteisiama ne tik kraštutiniais atleidimo ar sužalojimo atvejais, bet ir dėl kitų darbuotojų patirtų nemalonių išgyvenimų, kuriuos lemia neteisėti darbdavio veiksmai.

Vis dažiau skambant psichologinio smurto ir mobingo sąvokoms, darbuotojai aktyviau reikalauja atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamu darbdavio bendravimu sukelto streso. Taip pat neturtinės žalos pagrindu tampa didelį stresą ar įtampą keliantis neteisėtas darbo sąlygų keitimas ar žeminančios apgyvendinimo, buitinės darbo sąlygos.

Neteisėtas darbo sąlygų keitimas

Pavyzdžiui, civilinėje byloje Nr. e2A-205-524/2024 priteista 2 000 Eur neturtinė žala darbuotojai, kurios nėštumo metu buvo neteisėtai pakeistos jos darbo sąlygos, paimtos darbo priemonės ir darbuotoja nebuvo tinkamai apmokyta atlikti naujas darbo funkcijas. Taip pat įvertinta ir tai, jog darbdavys, žinodamas, jog darbuotoja laukiasi, negalėjo nenumatyti daromos žalos – keliamo streso bei įtampos – sunkumo dėl galimos kūdikio praradimo rizikos.

Be kita ko, šioje nutartyje vadovautasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-943/2021, kuria nėščiai darbuotojai buvo priteista neturtinė žala už tai, kad jai informavus darbdavį apie savo nėštumą, šis paskelbė jai prastovą ir nesuteikė darbo, tokiu būdu diskriminuodamas darbuotoją lyties pagrindu.

Netinkamas darbdavio bendravimas

Štai civilinėje byloje Nr. 2A-174-910/2021 darbuotojai priteista 1 000 Eur neturtinė žala už tai, kad restorano vadovas kitų darbuotojų ir lankytojo akivaizdoje su darbuotoja kalbėjo itin nepagarbiai. Šiuo atveju buvo vartoti akivaizdžiai įžeidžiantys, necenzūriniai žodžiai bei keletą kartų spjauta. Toks vadovo elgesys įvertintas kaip akivaizdžiai žeminantis darbuotojos garbę ir orumą.

Naujesnėje nutartyje, civilinėje byloje Nr. e2A-78-861/2024 nuspręsta, kad darbuotojai turi būti atlyginta 1 200 Eur neturtinė žala dėl įstaigoje tvyrojusios įtampos ir į darbuotoją nukreipto emocinio ir ekonominio smurto.

Šiuo atveju darbdavys neteikė darbuotojai informacijos apie sukauptas atostogų dienas, nesuteikė informacijos apie jos darbo funkcijas, prieš išėjimą iš darbo atjungė darbuotojos el. paštą ir ji negalėjo gauti ar išsiųsti jokios informacijos, nors oficialiai dar buvo įstaigos darbuotoja. Negalėdama naudotis elektroniniu paštu ir bendrauti su partneriais bei kolegomis, darbuotoja išgyveno socialinę izoliaciją, atskyrimą nuo bendruomenės.

Netinkamos apgyvendinimo sąlygos

Štai civilinėje byloje Nr. e2A-1408-587/2024 darbuotojui priteista kelių šimtų eurų neturtinė žala, kurią jis patyrė, kai darbdavio siųstas į komandiruotę,  atvyko į nesutvarkytą butą. Jame – dulkės, netvarkinga kanalizacija, sulūžusios durys, purvas ir blusos.

Darbuotojas netinkamas apgyvendinimo sąlygas įrodinėjo nuotraukomis, kuriose matėsi, kad jam suteiktas gyvenamasis būstas nebuvo tvarkingas, vietomis nubėgusios sienos, atšokę dažai, purvini lovos čiužinys ir patalynė, nešvari sofa, ant sienų pelėsis, aplūžusios durys ir pan.

Taigi, didėjant rūpesčiui darbuotojų savijauta, darbuotojams tampant aktyvesniems ir mažiau pakantiems bet kokiam nepagarbiam, darbuotojo orumą žeminančiam darbdavių elgesiui ar darbo sąlygoms, daugėja galimybių dėl neigiamų išgyvenimų gauti neturtinės žalos atlyginimą.

Tekstą parengė darbo teisės ekspertė, vyresnioji teisininkė Akvilė Stoškutė-Bendorienė.

Kviečiame Akvilę sekti LinkedIn.