Avaleht > Uudised ja üritused > Mokesčių reforma 2026: kokie pokyčiai laukia?

Mokesčių reforma 2026: kokie pokyčiai laukia?
juuli 22, 2025 Uudised

Nuo 2026 metų sausio 1 dienos pradėsime gyventi pagal mokestinės reformos nubrėžtas gaires. Ir nors mokestine reforma buvo siekiama padidinti mokestinį teisingumą, skatinant progresyvų pajamų apmokestinimą, ar užtikrinti ilgalaikį valstybės gynybos finansavimo tvarumą, tačiau teisės aktų pakeitimais siaurinama NPD apimtis, progresinis apmokestinimas paveiks platų darbingų šalies gyventojų skaičių.

Ir kad ir kiek Lietuvos verslo organizacijos ragino atsisakyti mokestinės reformos dėl galimo aukštos kvalifikacijos protų nutekėjimo, verslo investicijų ar tiesioginių užsienio investicijų (TUI) sumažėjimo, tačiau Seimas jų balso neišgirdo.

Šiame kontekste verta paminėti ir EBPO bei ekonomistų nurodomus Lietuvos skaudulius, kaip aukštus skurdo rodiklius, darbo mokesčių naštą, kuri jau viršija EBPO vidurkį, ypač žemų ir vidutinių pajamų lygiuose, šešėlinę ekonomiką, kuri sudaro apie 20 proc. BVP, konkurencingesnę mokestinę aplinką kaimyninėse šalyse bei 16 kartų kritusias TUI, – gauname sprogstamąjį užtaisą, kuris gali iš esmės paveikti Lietuvos ekonominį vystymąsi keletui metui į priekį. Trumpuoju laikotarpiu Lietuvos ekonomiką gali stumti į priekį vidaus vartojimas, gyventojams atsiėmus įmokas iš pensijų fondų, tačiau ilguoju laikotarpiu galim turėti tokią pačią ekonominę situaciją kaip Estijoje. Taigi kas keitėsi ir kiek tai turės įtakos Lietuvos gyventojams?

Gyventojų pajamų mokestis (GPM)

Pagal dabartinį apmokestinimo modelį, GPM progresiniais tarifais bus apmokestinamos gyventojų gautos visų rūšių pajamos, jas sumuojant. Pavyzdžiui, į bendrą GPM bazę mokesčių apskaičiavimo tikslais bus sudedamos pajamos iš darbo santykių, individualios veiklos, pajamos iš autorinių sutarčių, tantjemos ir kt. bei atsižvelgiant į pajamų dydį, apmokestinamos tokiais GPM tarifais:

  • 20 % – metinėms pajamoms iki 36 VDU (82 962 Eur per metus);
  • 25 % – nuo 36 iki 60 VDU (nuo 82 963 Eur iki 138 270 Eur per metus); ir
  • 32 % – pajamų daliai viršijančiai 60 VDU (nuo 138 271 EUR per metus).

Pagal Finansų ministerijos prognozes, numatomas 1 mėnesinio VDU dydis 2026 metais — 2 304,5 Eur.

Reikia atkreipti dėmesį, kad pajamų sumavimui yra numatytos išimtys. Tam tikros pajamos nepatenka į apmokestinimą progresiniais GPM tarifais ir joms taikomas sumažintas 15% GPM tarifas, t.y.:

  • pajamoms iš paskirstytojo pelno;
  • iš pensijų fondo gautai pensijų išmokos daliai, lygiai sumokėtoms įmokoms;
  • akcijoms, kurios buvo įsigytos ne per investicinę sąskaitą ir išlaikytoms nuosavybėje 5 metus;
  • iš investicinės sąskaitos išsimokėtoms lėšoms, kurios viršija įneštas lėšas; ir kt.

15% GPM tarifas taikomas ir pagal pasirinkimo sandorį įgytų akcijų pardavimo pajamos, jeigu akcijos parduotos ne anksčiau kaip po 3 metų nuo teisės įgyti akcijas atsiradimo.

Dar vienas svarbus pakeitimas yra susijęs su sveikatos draudimo įmokų ribojimu apmokestinimo tikslais. Darbdavio darbuotojui apmokėta savarankiško sveikatos draudimo įmoka, viršijanti 350 eurų, bus laikoma darbuotojo pajamomis natūra ir būtų priskiriama su darbo santykiais susijusioms pajamoms ir apmokestinama atitinkamai.

Dar norėtųsi atkreipti dėmesį į kelis GPM įstatymo pakeitimus:

  • nekilnojamojo turto išlaikymo terminas, siekiant gauti neapmokestinamas pajamas, nuo 10 metų sumažintas iki 5;
  • pajamos gautos iš veiklos pagal verslo liudijimą neįtraukiamos apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas;
  • įmonių mokamos stipendijos tyrėjams būtų neapmokestinamos GPM.

Individuali veikla

Nuo 2026 m. keičiasi individualios veiklos pagal pažymą apmokestinimas:

  • iki 20 000 Eur – taikomas 5 % GPM;
  • nuo 20 000 EUR iki 42 500 Eur – tarifas palaipsniui didėja nuo 5 % iki 20 %, pagal kredito formulę;
  • virš 42 500 Eur – taikomas progresinis GPM:
    • iki 36 VDU – 20 %;
    • nuo 36 iki 60 VDU – 25 %;
    • virš 60 VDU – 32 %.

Šiais pakeitimais individualią veiklą vykdančių asmenų ir gaunančių pajamas, viršijančias 42 500 Eur, apmokestinimas priartėja prie darbo užmokesčio apmokestinimo.

Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 50 000 Eur pajamų sumą, o viršijanti apmokestinama progresiniais tarifais.

Ūkininkams taikomas atskiras apmokestinimas. Metinė žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų apmokestinamųjų pajamų dalis, neviršijanti 60 VDU dydžio sumos, apmokestinama taikant 15 % GPM tarifą ir pajamų mokesčio kreditą, o šią sumą viršijanti apmokestinamųjų pajamų dalis apmokestinama taikant 20 % GPM tarifą.

Mokesciu

Pelno mokestis

Nuo 2026 m. pelno mokesčio (PM) standartinis tarifas didėja nuo 16 % iki 17 %. Tačiau bus taikomos papildomos lengvatos smulkiajam ir naujai įsteigtam verslui:

  • įmonių pirmojo ir antrojo mokestinių laikotarpių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas 0 procentų PM tarifu, jeigu:
    • metinės pajamos neviršija 300 000 Eur;
    • visi akcininkai – fiziniai asmenys;
    • per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įmonės veikla nėra sustabdoma, ji nėra likviduojama, reorganizuojama ir įmonės akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams.
  • 7 % PM tarifas taikomas mažoms įmonėms, kurių mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 Eur. Darbuotojų skaičius pagal PM įstatymo pakeitimus neturi reikšmės.

PM įstatymas įveda momentinį ilgalaikio turto, priskirto tam tikroms ilgalaikio turto grupėms (pvz., įrenginių, IT įrangos, transporto) nusidėvėjimą, t.y. bus galima atskaityti ilgalaikio turto įsigijimo kainą tą mokestinį laikotarpį, kurį tas turtas pradėtas naudoti.

Dar keletas reikšmingesnių PM įstatymo pakeitimo aspektų:

  • nuostolių atskaitymas ribojamas iki 70 procentų apmokestinamųjų pajamų;
  • įmonių grupės bendrovių buvimo trukmė ir apimtis vertinama laikotarpio pabaigos dieną, o mokestinių nuostolių perdavimo 2 metų laikotarpis bus siejamas su laikotarpiu, už kurį nuostoliai apskaičiuoti;
    • leidžiama atskaityti iki 2 500 eurų per metus išlaidas stipendijoms studentams, studijuojantiems gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse, jei yra trišalė sutartis;
    • leidžiama atskaityti įmonės mokamas stipendijas tyrėjams, vykdantiems MTEP projektą, kai sudaryta trišalė sutartis.

Nekilnojamojo turto (NT) mokestis

NT mokestis išskiria pagrindinį būstą ir papildomą nekilnojamąjį turtą.

Pagrindinis gyvenamasis būstas, t.y. gyvenamosios patalpos, kuriose nekilnojamojo turto savininkas – fizinis asmuo, yra deklaravęs gyvenamąją vietą, apmokestinamos nuo:

  • 450 000 Eur – kai savininkas vienas;
  • 900 000 Eur – kai savininkai du (bendrasavininkai).

NT tarifus – nuo 0,1 % iki 1 %, nustato savivaldybės.

Antras ir paskesnis NT apmokestinimas nuo 50 000 Eur:

  • 0,2 % (50 000–200 000 Eur);
  • 0,4 % (200 000–400 000 Eur);
  • 0,6 % (400 000–600 000 Eur);
  • 0,8 % (600 000–1 000 000 Eur);
  • 1,0 % (virš 1 000 000 Eur).

Specialūs NT mokesčio tarifai, kuriuos nustato savivaldybės, taikomi:

  • apleistam NT: nuo 1–5 %;
  • komerciniam NT: nuo 0,5–3 %.

Pridėtinės vertės mokestis (PVM)

PVM įstatymo pakeitimai palietė lengvatinių PVM tarifų taikymą.

Lengvatinis PVM tarifas knygoms ir leidiniams mažinamas nuo 9 % iki 5 % ir taikomas tiek spausdintoms, tiek elektroninėms knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams.

Tačiau šildymui, malkoms, karštam vandeniui taikomas 9 % PVM tarifas didės iki 21 %.

9 % PVM tarifas didinamas iki 12 %:

  • turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms;
  • keleivių vežimo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos arba savivaldybių nustatytais reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugoms, taip pat keleivių bagažo vežimo paslaugoms; ir
  • visų rūšių meno ir kultūros įstaigų, meno ir kultūros renginių lankymui.

Akcizas saldintiems gėrimams

Nuo 2026 m. sausio 1 d. įvedamas akcizas saldintiems nealkoholiniams gėrimams:

  • saldintais gėrimais laikomi pridėtinių cukrų, kai jų kiekis 100 ml gėrimo viršija 2,5 g;
  • akcizo dydis priklauso nuo pridėtinio cukraus kiekio;
  • akcizų už nealkoholinius saldintus gėrimus mokėtojai yra registruoti mokėtojai, saldintų gėrimų importuotojai ir (arba) asmenys, verslo reikmėms Lietuvoje įsigyjantys saldintų gėrimų.

 

Tekstą parengė mokesčių teisės ekspertai – partneris Arūnas Šidlauskas ir jaunesnioji teisininkė Abigail Girdenė.

Kviečiame sekti Arūną ir Abigail LinkedIn.

meeskonna peamised liikmed

Arūnas Šidlauskas
Arūnas Šidlauskas
Partner
Abigail Girdenė WIDEN jaunesnioji teisininkė 2
Abigail Girdenė
Õigusassistent

Muud

uudised ja sündmused More

LEXAM 2026 – advokaadieksami simulatsioon õigustudengitele

Maksuõigus
tulevane
LEXAM 2026 – advokaadieksami simulatsioon õigustudengitele 3
Oled mõelnud, kas suudaksid läbida advokaadile omaste teadmiste ja oskuste tulep...
LOE PIKEMALT

Negyvenamosios paskirties patalpų įsigijimas – kokios rizikos?

Kinnisvara ja ehitus
Eglė Voverienė WIDEN teisininkė
Neretai rinkoje pastebima skelbimų, kad yra parduodami loftai, poilsio apartamen...
LOE PIKEMALT

Püsi kursis õigusuudistega ja pane end kirja meie uudiskirja!

Mokesčių reforma 2026: kokie pokyčiai laukia?