Tvarumas teisėje –
2025 m. birželio mėn. naujienos
juuli 3, 2025
Uudised
Birželio mėn. naujienlaiškis ir toliau skirtas reguliavimo pokyčiams, kurie šiuo metu formuoja tvarumo aplinką kitaip, nei per kelis mėnesius buvo sutarta, įsigaliojo ir (ar) buvo pradėti taikyti atitinkami teisės aktai. ES paskutinę akimirką atsisakė planų įgyvendinti kovos su ekomanipuliavimu (angl. greenwashing) taisykles, kurias turėjo įtvirtinti Ekologiškumo teiginių direktyva (angl. Green Claims Directive). Europos Komisija labai retai atšaukia teisės aktų pasiūlymus, todėl šis atšaukimas vėlyvoje teisėkūros stadijoje sukėlė daug diskusijų. Tokie veiksmai teisėkūros procesuose kelia daugiau atvirų klausimų įmonėms, tarkime, kokie reikalavimai yra ir (ar) bus aktualūs jų versle dabar ir ateityje.
Apie tai, ką rasite
- Nauja! ES teisė: ES anglies dioksido išmetimo perkėlimo mechanizmo supaprastinimas; Europos Komisija paskelbė strategiją žmonių, ekonomikos ir aplinkos apsirūpinimo vandeniu saugumui didinti; Žiedinė ekonomika: Europos Taryba priėmė poziciją dėl naudotų transporto priemonių perdirbimo; Europos Taryba sutarė dėl pozicijos atidedant baterijų deramo patikrinimo taisyklių taikymą; ES Taryba sutarė dėl pasiūlymų supaprastinti bendrovių tvarumo atskaitomybės teikimo (CSRD) ir bendrovių tvarumo išsamaus patikrinimo (CS3D) reikalavimus.
- Nauja! LR teisė: Ūkio subjektai galės tikslinti atliekų vežimo lydraštyje nustatytas klaidas iki metinės ataskaitos pateikimo; Seimas įteisino atsakomybę už ūkinę veiklą, pradėtą neatlikus poveikio aplinkai vertinimo; LR Seime pritarta Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo bei Vertybinių popierių įstatymo projektams informacijos tvarumo klausimais atidėjimo.
- Įdomu ir naudinga: Europos Komisija ragina Lietuvą užtikrinti periodinę vandens leidimų peržiūrą; Komisija atsisako ES taisyklių dėl ekomanipuliavimo (angl. greenwashing); Švaraus pramonės susitarimo tikslas – suderinti pramonės konkurencingumą ir klimato veiksmus; EFRAG paskelbė pažangos ataskaitą dėl ESRS supaprastinimo.
- Kaip praktikoje: paprastai ir aiškiai: apie dvejopo reikšmingumo principą.
Nauja! ES teisė
ES anglies dioksido išmetimo pasienio koregavimo mechanizmo supaprastinimas
Europos Parlamentas ir Taryba susitarė dėl anglies dioksido išmetimo pasienio koregavimo mechanizmo (angl. Carbon border adjustment mechanism, CBAM) pakeitimų. Šie pakeitimai yra „Omnibus I“ supaprastinimo paketo, pateikto 2025 m. vasario 26 d., dalis, kurio tikslas – supaprastinti galiojančius teisės aktus tvarumo ir investicijų srityse.
Pritarta naujai de minimis masės ribai, pagal kurią CBAM taisyklės nebus taikomos importui, kurio kiekis neviršija 50 tonų per metus vienam importuotojui. Ji pakeičia dabartinę ribą, pagal kurią prekės, kurių vertė yra nereikšminga, yra atleidžiamos nuo mokesčio. Naujoji riba atleidžia nuo mokesčio didžiąją dalį (90 %) importuotojų, daugiausia mažas ir vidutines įmones bei fizinius asmenis, kurie importuoja tik nedidelius CBAM prekių kiekius. Mechanizmo klimato tikslai lieka nepakitę, nes 99 % visų CO2 išmetamųjų teršalų, susijusių su geležies, plieno, aliuminio, cemento ir trąšų importu, vis dar bus apimti CBAM. Teisės aktų leidėjai įtraukė apsaugos priemones, kad būtų užtikrintas šis skaičius ir užkirstas kelias taisyklėms apeiti.
Taip pat susitarta dėl pakeitimų, kuriais supaprastinamas CBAM taikomas importas, pavyzdžiui, leidimų išdavimo procesas, išmetamųjų teršalų apskaičiavimo ir tikrinimo taisyklės, taip pat įgaliotų CBAM deklarantų finansinė atsakomybė, kartu stiprinant piktnaudžiavimo prevencijos nuostatas.
Teikiama nauda. Supaprastinamas ir racionalizuojamas procesas, siekiant stiprinti įmonių konkurencingumą ir augimą.
Kas toliau? Susitarimas dar turi būti patvirtintas Parlamento ir Tarybos. Jis įsigalios praėjus trims dienoms po paskelbimo ES oficialiajame leidinyje.
Paskelbta strategija žmonių, ekonomikos ir aplinkos apsirūpinimo vandeniu saugumui didinti
Europos hidrologinio atsparumo strategija
Europos Komisija priėmė Europos hidrologinio atsparumo strategiją, kuria siekiama atkurti ir apsaugoti vandens ciklą, visiems užtikrinti apsirūpinimą švariu ir įperkamu vandeniu ir sukurti Europoje tvarią, atsparią, pažangią bei konkurencingą vandens ekonomiką. Hidrologinis atsparumas ir tvari vandentvarka šiandien turi būtų vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos darbotvarkės punktų siekiant didinti ES saugumą, atsižvelgiant į klimato scenarijus, ir užtikrinti, kad įmonės taptų konkurencingesnės bei novatoriškesnės, o Europa – patrauklesnė investuotojams.
Strategijoje daugiausia dėmesio skiriama trims pagrindiniams tikslams, kurių bus siekiama bendrais veiksmais:
- Pirma, bus atkurtas ir apsaugotas vandens ciklas nuo šaltinio iki jūros. Šiuo tikslu labai svarbu veiksmingai įgyvendinti jau turimą gėlam vandeniui skirtą ES reguliavimo sistemą, įskaitant Vandens pagrindų direktyvą ir Potvynių valdymo direktyvą, ir tai darant dėmesys turi būti skiriamas tiek vandens kiekybei, tiek kokybei.
- Antra, strategija siekiama sukurti hidrologiškai pažangią ekonomiką, kad būtų didinamas konkurencingumas, pritraukiamos investicijos ir skatinama ES vandens pramonė. Kad šis tikslas būtų pasiektas, labai svarbu efektyviau tvarkyti vandenį ir tvariau valdyti jo išteklius.
- Galiausiai, strategija padės visiems užtikrinti apsirūpinimą švariu ir įperkamu vandeniu ir tinkamas sanitarines sąlygas. Šiuo tikslu strategija skatinama keistis geriausios praktikos pavyzdžiais visuomenės ir atskirų sektorių informuotumui didinti.
Teikiama nauda. Ši strategija padės valstybėms narėms efektyviau valdyti vandens išteklius, įgyvendinant dabartinius ES vandens teisės aktus ir pasitelkiant daugiau kaip 30 veiksmų. Didinant hidrologinį atsparumą pagrindinis vaidmuo tenka valstybėms narėms, regionams ir savivaldybėms, taip pat piliečiams ir įmonėms. Strategija sustiprinamas ES vaidmuo skatinant hidrologinį atsparumą pasaulyje pasitelkiant tarptautines partnerystes ir bendradarbiavimą.
Kas toliau? Europos Komisija pradės įgyvendinti strategijoje nustatytus pavyzdinius veiksmus ir stebės, kaip laikomasi rekomendacijos dėl efektyvaus vandens tvarkymo. Nuo 2025 m. gruodžio mėn. Europos Komisija kas dvejus metus šauks hidrologinio atsparumo forumą, kuriame vyks įtraukus dialogas su ES suinteresuotaisiais subjektais dėl tolesnio strategijos įgyvenimo. Be to, 2027 m. Europos Komisija atliks pažangos, daromos įgyvendinant šią strategiją, laikotarpio vidurio peržiūrą.
Žiedinė ekonomika: Europos Taryba priėmė poziciją dėl naudotų transporto priemonių perdirbimo
Europos Taryba priėmė poziciją dėl naudotų transporto priemonių reglamento, kuriuo nustatomi reikalavimai, užtikrinantys, kad naujos transporto priemonės būtų projektuojamos taip, kad jas būtų galima pakartotinai naudoti, perdirbti ir atgaivinti. Naujuoju teisės aktu iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/858 dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo ir rinkos priežiūros ir panaikinama Direktyva 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP direktyva) bei Direktyva 2005/64/EB (3R tipo patvirtinimo direktyva).
Tarybos pozicija padidinamas reglamento užmojų mastas: į jo taikymo sritį įtraukiami sunkieji sunkvežimiai ir dviračiai ar triračiai motociklai bei keturračiai. Kaip ir automobilių bei furgonų atveju, šių transporto priemonių konstrukcija turėtų leisti išmontuoti dalis, o jų gamintojai privalo parengti žiedinės ekonomikos strategiją ir pažymėti skirtingas dalis.
Taryba papildė reikalavimus, kad kiekvieną kartą keičiant naudotos transporto priemonės savininką, pardavėjas turėtų pateikti dokumentus, įrodančius, kad transporto priemonė nėra eksploatavimo laiką pasiekusi transporto priemonė. Šis reikalavimas netaikomas pardavimui tarp fizinių asmenų, išskyrus internetu sudarytus sandorius, nes jie kelia didesnę riziką. Tarybos pozicijoje patikslinama eksploatavimo laiką pasiekusios transporto priemonės apibrėžtis ir nustatytos išimtys transporto priemonėms, turinčioms ypatingą kultūrinę vertę, ir seniems automobiliams, kurie restauruojami, kad būtų vėl naudojami keliuose.
Bendruoju požiūriu siūloma trijų etapų strategija, kuria siekiama nustatyti minimalų perdirbtų plastikų kiekį transporto priemonėse, kad būtų užtikrinta didelė, bet reali apyvartos nauda.
Išplėsta gamintojo atsakomybė – tai aplinkos politikos požiūris, pagal kurį gamintojai yra atsakingi už visą savo gaminių gyvavimo ciklą, įskaitant atliekų tvarkymą po vartojimo.
Teikiama nauda. Reglamentu nustatomas privalomas perdirbtų plastikų kiekio tikslas ir sudaroma galimybė nustatyti ateities tikslus perdirbtam plienui, aliuminiui ir svarbiausioms žaliavoms. Siekiant kuo labiau padidinti žiediškumo teikiamus pranašumus, gaminiai turi būti suprojektuoti taip, kad pasibaigus jų gyvavimo ciklui juos būtų galima lengvai perdirbti.
Kas toliau? Turi būti pradėtos derybos tarp Europos Tarybos ir Europos Parlamento.
Europos Taryba sutarė dėl pozicijos atidedant baterijų deramo patikrinimo taisyklių taikymą
Valstybių narių atstovai patvirtino Tarybos poziciją dėl vieno iš Komisijos pasiūlymų supaprastinti ES taisykles ir taip padidinti ES konkurencingumą baterijų srityje. Pasiūlymas yra 2025 m. gegužės 21 d. Komisijos priimto vadinamojo „Omnibus IV“ paketo, kuriuo siekiama supaprastinti teisės aktus, dalis.
Pagal 2023 m. priimtą ES baterijų reglamentą, baterijų gamintojai privalo viešai pranešti apie savo deramo patikrinimo praktiką, kad būtų užkirstas kelias baterijų neigiamam poveikiui aplinkai, įskaitant jų atliekų tvarkymą, arba jis būtų sumažintas. Komisijos pasiūlymu baterijų gamintojams ir eksportuotojams suteikiamas papildomas laikas šiam naujam aplinkos deramo patikrinimo reikalavimui įgyvendinti – terminas pratęsiamas nuo 2025 m. rugpjūčio 18 d. iki 2027 m. rugpjūčio 18 d. Atidėjimas taip pat suteiks daugiau laiko trečiųjų šalių tikrinimo įstaigoms įsteigti, nes buvo nustatyta keletas problemų, susijusių su jų leidimų išdavimo procesu, nes nėra nustatytų akreditavimo standartų.
Komisija ketina paskelbti dėl deramo patikrinimo gaires likus metams iki įpareigojimų įsigaliojimo, kad laiku pateiktų gaires įmonėms ir padėtų užtikrinti sklandesnį naujų taisyklių įgyvendinimą. Taip pat Komisija siūlo sumažinti administracinę dėl deramo patikrinimo taisyklių naštą, reikalaujant, kad įmonės ataskaitas apie atitiktį taisyklėms teiktų kas trejus metus, o ne kasmet.
Teikiama nauda. Dvejiems metams atidedant atitinkamų deramo patikrinimo prievolių taikymo datą, siekiama, kad ekonominės veiklos vykdytojai, pateikiantys baterijas į ES rinką, turėtų daugiau laiko pasirengti.
Kas toliau? Pirmininkaujanti valstybė pradės derybas su Europos Parlamentu, kad kuo greičiau būtų pasiektas susitarimas dėl šio pasiūlymo.
ES Taryba sutarė dėl pasiūlymų supaprastinti bendrovių tvarumo atskaitomybės teikimo (CSRD) ir bendrovių tvarumo išsamaus patikrinimo (CS3D) reikalavimus
Šis sutarimas yra 2025 m. vasario 26 d. Komisijos priimto pirmo bendrojo rinkinio („Omnibus I“), kuriuo siekiama supaprastinti tvarumo srities ES teisės aktus, dalis. Atsižvelgdama į didelį poveikį verslo bendruomenei, Taryba šiam pasiūlymui teikė didžiausią prioritetą, siekdama ES įmonėms užtikrinti būtiną teisinį tikrumą dėl joms taikomų informacijos apie tvarumą teikimo ir išsamaus patikrinimo pareigų.
Dėl CSRD EK pasiūlė padidinti darbuotojų skaičiaus viršutinę ribą iki 1 000 darbuotojų ir iš direktyvos taikymo srities išbraukti biržines MVĮ. Į savo įgaliojimus Taryba įtraukė didesnės kaip 450 mln. € grynosios apyvartos viršutinę ribą, kad įmonėms dar labiau būtų sumažinta ataskaitų teikimo našta. Į Tarybos įgaliojimus taip pat įtraukta peržiūros nuostata, susijusi su galimu taikymo srities išplėtimu siekiant užtikrinti reikiamą įmonių informacijos apie tvarumą prieinamumą.
Dėl CS3D Taryba padidino viršutinę ribą iki 5 000 darbuotojų ir 1,5 mlrd. € grynosios apyvartos. Tarybos nuomone, tokios didžiausios įmonės gali daryti didžiausią įtaką savo vertės grandinėms ir turi geriausias sąlygas padengti išsamaus patikrinimo proceso išlaidas ir pakelti naštą.
Kai tik Europos Parlamentas priims savo derybinę poziciją, pirmininkaujanti valstybė narė gali pradėti derybas su Europos Parlamentu, siekiant susitarti dėl šio dokumento turinio.
Nauja! LR teisė
Ūkio subjektai galės tikslinti atliekų vežimo lydraštyje nustatytas klaidas iki metinės ataskaitos pateikimo
Teisės aktas. 2025 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įsakymas Nr. D1-73 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“.
Aplinkos ministras patvirtino Atliekų tvarkymo taisyklių pakeitimus, kuriais bus pagerinta pirminių duomenų, reikalingų atliekų susidarymo ir tvarkymo metinėms ataskaitoms rengti, kokybė, padidintas apskaitos tikslumas ir patikimumas, sumažinta administracinė našta tiek verslui, tiek aplinkosaugos kontrolės institucijoms.
Nuo 2025 m. spalio 1 d. ūkio subjektai galės koreguoti lydraščiuose nustatytas technines klaidas Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS) iki kovo 1 d., t. y. iki metinės ataskaitos pateikimo Aplinkos apsaugos agentūrai termino. Informacinėje sistemoje bus galima patikslinti lydraščiuose pateiktą informaciją: atliekų kodus, kiekius ar atliekų kilmę.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką ūkio subjektai gali koreguoti GPAIS lydraščiuose nustatytas technines klaidas tik einamojo metų ketvirčio metu arba per 10 kalendorinių dienų nuo ketvirčio pabaigos.
Pataisose taip pat numatytas ilgesnis 20 darbo dienų (iki šiol buvo 15) atnaujinamų atliekų naudojimo ar šalinimo techninių reglamentų nagrinėjimo terminas. Šis terminas bus taikomas iki 2026 m. pabaigos, siekiant užtikrinti kokybišką visų reglamentų peržiūrą ir atnaujinimą pagal naujus reikalavimus.
Teikiama nauda. Pakeitimai apima techninių klaidų koregavimo procesą, nurodant tikslią priežastį GPAIS sistemoje, ir nustato terminus, per kuriuos turi būti atlikti koregavimai. Taip pat buvo atnaujintos nuostatos dėl techninių reglamentų suderinimo su Aplinkos apsaugos agentūra.
Kas toliau? Įsakymas įsigaliojo nuo 2025 birželio 6 d.
Seimas įteisino atsakomybę už ūkinę veiklą, pradėtą neatlikus poveikio aplinkai vertinimo
Teisės aktas. 2025 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimo įstatymas Nr. XV-258 dėl „Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 3, 7, 8, 11 straipsnių ir 1, 2 priedų pakeitimo įstatymas“.
Įstatymų pataisos užtikrins, kad, kai tai privaloma, būtų galima įpareigoti ūkinės veiklos organizatorių atlikti poveikio aplinkai vertinimą (PAV) ar atranką dėl PAV net ir tada, kai veikla jau vykdoma.
Atlikti PAV jau vykdomai veiklai bus galima tik išimtiniais atvejais. Tokiais atvejais bus keliamas papildomas reikalavimas – įvertinti ne tik planuojamą poveikį, bet ir tai, kaip ūkinės veiklos vykdymas jau paveikė aplinką, ir nustatyti priemones padarytam neigiamam poveikiui sumažinti ar kompensuoti.
Nustatyta atsakomybė už pažeidimus, kai ūkinė veikla vykdoma neatlikus atrankos ar poveikio aplinkai vertinimo, taip pat nesilaikant PAV sprendime ar atrankos išvadoje numatytų priemonių, skirtų reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ar jo išvengti.
Už padarytus pažeidimus numatytos iki 50 tūkst. eurų siekiančios baudos.
Rengiant šių įstatymų projektus buvo atsižvelgta ir į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimais formuojamą praktiką. Lietuvos nacionalinėje teisėje tokie atvejai iki šiol buvo neapibrėžti.
Teikiama nauda. Stiprinama kontrolė, leisianti nustatyti ir stabdyti piktnaudžiavimo atvejus, kai ūkinė veikla pradedama vykdyti neatlikus poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos dėl PAV procedūrų.
Kas toliau? Pakeitimai įsigalios 2025 m. lapkričio 1 d. (Įstatymo 3 straipsnis, 4 straipsnio 1 dalis, 6 ir 7 straipsniai ir 8 straipsnio 2 dalis įsigaliojo 2025 m. birželio 19 d.).
LR Seime pritarta Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo bei Vertybinių popierių įstatymo projektams informacijos tvarumo klausimais atidėjimo
Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo bei Vertybinių popierių įstatymo pakeitimais į nacionalinę teisę perkeliama 2025 m. balandžio 16 d. priimta „Stop-the-clock“ direktyva, kuria atidedami Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvoje nustatyti informacijos tvarumo klausimais įtraukimo į vadovybės ataskaitas terminai.
Numatyta, kad didelės įmonės, turinčios daugiau nei 250 darbuotojų (AB, UAB, valstybės ir savivaldybės įmonės, didelių įmonių grupių patronuojančiosios įmonės, tikrosios ir komanditinės ūkinės bendrijos, kurių visi tikrieji nariai yra AB, UAB), informaciją tvarumo klausimais į vadovybės ataskaitas turės įtraukti ne už 2025 m., kaip yra nustatyta šiuo metu, o už 2027 m.
Atitinkamai ne už 2026 m., bet už 2028 m. šią informaciją pirmą kartą į savo vadovybės ataskaitas privalės įtraukti vidutinės ir mažos listinguojamos bendrovės.
Reikalavimas į vadovybės ataskaitas įtraukti informaciją tvarumo klausimais lieka taikomas didelėms vertybinių popierių biržoje listinguojamoms bendrovėms, bankams ir draudimo įmonėms, turinčioms daugiau nei 500 darbuotojų. Šios įmonės informacijos tvarumo klausimus jau įtraukė į vadovybės ataskaitas už 2024 m. Lietuvoje tokių įmonių yra apie 20.
Teikiama nauda. Šiais pakeitimais siekiama sumažinti verslui tenkančią administracinę naštą, taip pat nustatoma, kad vidutinės įmonių grupės, kurioje nėra viešojo intereso įmonių, patronuojančioji įmonė neprivalo rengti konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir konsoliduotosios vadovybės ataskaitos.
Kas toliau? Pakeitimai taikomi 2025 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių ataskaitoms.
Įdomu ir naudinga
#1 Europos Komisija ragina Lietuvą užtikrinti periodinę vandens leidimų peržiūrą
Birželio 18 d. Europos Komisija paskelbė birželio mėnesio sprendimus dėl pažeidimų.
Europos Komisija nusprendė pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą ir Lietuvai nusiuntė oficialų pranešimą (INFR(2025) 2028) dėl netinkamo Vandens pagrindų direktyvos (Direktyva 2000/60/EB), įskaitant pareigą periodiškai peržiūrėti vandens leidimus, perkėlimo į nacionalinę teisę.
Siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, labai svarbu visapusiškai įgyvendinti ES vandens kokybės standartus. Direktyvoje reikalaujama, kad valstybės narės kiekvienam upės baseino rajonui parengtų priemonių programą ir taip užtikrintų gerą Europos vandens telkinių (pavyzdžiui, upių ir ežerų) būklę. Į kiekvieną programą turi būti įtrauktos įvairių rūšių vandens ėmimo, surinkimo į telkinius, sutelktosios taršos šaltinių, pasklidosios taršos šaltinių ir t. t. kontrolės priemonės. Reikalaujama, kad valstybės narės periodiškai peržiūrėtų ir atnaujintų šias kontrolės priemones, įskaitant visus išduotus leidimus, siekdamos nustatyti, ar jos vis dar pasiekia savo tikslus.
Tačiau Lietuvoje pareiga periodiškai peržiūrėti tiek paviršinio, tiek požeminio vandens ėmimą į nacionalinę teisę perkeltas netinkamai.
Todėl Europos Komisija siunčia Lietuvai oficialų pranešimą. Šalis turi per du mėnesius pateikti atsakymą ir pašalinti Europos Komisijos nurodytus trūkumus. Jei priimtinas atsakymas nebus pateiktas, Europos Komisija gali nuspręsti pateikti pagrįstą nuomonę.
#2 Komisija atsisako ES taisyklių dėl ekomanipuliavimo (angl. greenwashing)
Komisija pasiūlė atsisakyti Ekologiškumo teiginių direktyvos (angl. Green Claims Directive), kuri buvo pristatyta 2023 m. kovo mėn., siekiant padidinti aplinkosaugos rinkodaros patikimumą Europoje. Parlamentas priėmė savo pirmojo svarstymo poziciją dėl šio dokumento 2024 m. kovo 12 d., o Taryba susitarė dėl savo pozicijos 2024 m. birželio 17 d. Derybos dėl galutinio įstatymo projekto teksto prasidėjo 2025 m. sausio mėn. ir turėjo būti baigtos birželio 23 d., posėdyje, kurį Taryba oficialiai atšaukė. Ši žinia, pasirodžiusi labai vėlyvoje teisėkūros proceso stadijoje, iš karto sukėlė sumaištį.
Šios direktyvos tikslas – užkirsti kelią klaidinantiems aplinkosaugos teiginiams ir skatinti tikras tvarumo pastangas visose ES įmonėse. Jos atmetimas laikomas žingsniu atgal ES klimato ir tvarumo darbotvarkėje bei kelia susirūpinimą dėl galimybės patraukti įmones atsakomybėn už melagingus ir (ar) nepagrįstus žaliuosius teiginius. Ekoligškumo teiginių direktyva papildo ankstesnę Vartotojų įgalinimo direktyvą, kuri apsaugo vartotojus nuo „žaliosios plovimo“ praktikos, uždrausdama įmonėms savo produktams naudoti tokius bendrus teiginius kaip „ekologiškas“, “tvarus”, „palankus gamtai“ ir pan. Direktyvos likimas dabar priklauso nuo vykstančių politinių derybų, tačiau kol kas ES neketina toliau įgyvendinti šios kovos su „žaliosios plovimo“ praktika iniciatyvos.
#3 Švaraus pramonės susitarimo tikslas – suderinti pramonės konkurencingumą ir klimato veiksmus
Europos Parlamentas teigia, kad pramonės dekarbonizacijos bankas ir veiksmų planas dėl prieinamos energijos yra labai svarbūs Europos pramonės konkurencingumui ir atsparumui.
Priimtoje rezoliucijoje, kuri yra atsakas į Europos Komisijos Švaraus pramonės susitarimo planą, pabrėžiama, kad klimato veiksmus būtina derinti su pramonės konkurencingumu.
Joje pabrėžiama naujai įsteigto Pramonės dekarbonizacijos banko, kuris, EP narių nuomone, yra būtinas siekiant didinti investicijas į švarias technologijas, svarba. Investicijos turėtų būti grindžiamos anglies dioksido poveikiu, mastu ir tiekimo saugumu.
Rezoliucijoje pabrėžiama reguliavimo supaprastinimo svarba ir būtinybė supaprastinti leidimų išdavimo procedūras, siekiant remti mažųjų įmonių perėjimo ir inovacijų pastangas. EP nariai nori supaprastinti paraiškų finansavimui teikimą, sumažinti ataskaitų teikimo prievoles ir pagreitinti mažų projektų įgyvendinimą.
Taip pat norima, kad būsimose teisės aktų peržiūrose būtų pateikti ekonominiai argumentai už nuolatinį anglies dioksido šalinimą, nes anglies dioksido valdymas, įskaitant jo surinkimą, saugojimą, pervežimą ir panaudojimą, gali būti būtinas sunkiai mažinamuose sektoriuose.
EP nariai remia įperkamos energijos veiksmų planą ir reikalauja priemonių, kuriomis būtų skatinama tarpvalstybinė energetikos infrastruktūra ir užbaigta energetikos sąjunga. Manoma, kad dabartinis reguliavimo priežiūros ir investicijų planavimo suskaidymas valstybėse narėse trukdo integracijai ir elektrifikacijai. EP nariai taip pat ragina valstybes nares, perdavimo sistemos operatorius ir Komisiją dėti daugiau pastangų, kad būtų skatinama tarpvalstybinė elektros prekyba.
Švaraus pramonės susitarimas siūlo strategiją konkurencingai ir dekarbonizuotai Europos pramonei. Kartu juo siekiama apsaugoti mūsų autonomiją ir užtikrinti darbo vietas.
#4 EFRAG paskelbė pažangos ataskaitą dėl Europos tvarumo atskaitomybės standartų supaprastinimo
Europos finansinės atskaitomybės patariamoji grupė (EFRAG), kuriai EK suteikė įgaliojimus dėl Europos tvarumo atskaitomybės standartų (ETAS) peržiūros ir supaprastinimo, sumažinant įmonių ataskaitų teikimo naštą, paskelbė pažangos ataskaitą. Joje pateikiama naujausia informacija apie iki šiol atliktą darbą ir priemones, kurių imtasi siekiant supaprastinti ETAS. Šiuo tikslu EFRAG pateikiamos šešios priemonės, kuriomis siekiama 50% sumažinti privalomų duomenų punktų skaičių. Pasiūlymai bus toliau svarstomi, o galutiniai sprendimai turėtų būti priimti iki liepos pabaigos.
O kaip praktikoje: paprastai ir aiškiai
Susidūrus su viena ar kita situacija, gali kilti klausimų: o kaip tai veikia praktikoje, kaip suprasti vieną ar kitą formuluotę, kuri yra teisės akte. Mūsų siekis pasidalinti paprastai ir aiškiai, kad suprastų kiekvienas. Siekiame padėti susiorientuoti tiek organizacijoms, tiek darbuotojams bei visiems, kurie nori suprasti. Kiekvieną mėnesį atsakysime į atvirus klausimus apie Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvos (BTAD, angl. CSRD), Europos tvarumo atskaitomybės standartų (ETAS, angl. ESRS) ir kitų, su tvarumo sritimi susijusių, teisės aktų reikalavimus.
Klausimas: Ką reiškia „dvejopo reikšmingumo principas“ ir kodėl tai svarbu įmonei bei jos darbuotojams?
Mes atsakome ir rekomenduojame: „Dvejopo reikšmingumo“ (angl. double materiality) principas reiškia, kad įmonė savo veiklą vertina iš dviejų pusių. Tai yra, kaip aplinka ir visuomenė veikia įmonę, kokias rizikas ir galimybes jai sukelia (gali sukelti), pavyzdžiui, klimato kaitos rizikos verslui, bei kaip pati įmonė veikia aplinką ir visuomenę, pavyzdžiui, ar jos veikla didina taršą, skatina socialinę nelygybę ir pan.
Paprastai vertinant, jei į šiuos klausimus bent vienas atsakymas yra „Taip“, svarbu informaciją atskleisti: kas svarbu mums (rizika ir galimybės įmonei) ir kuo mes svarbūs kitiems (poveikis aplinkai ir visuomenei).
Jeigu tam tikras klausimas nedaro finansinės įtakos įmonei, bet turi didelį poveikį aplinkai ar žmonėms, jis turėtų būti atskleistas įmonės tvarumo ataskaitoje. ETAS 1 (Bendrieji reikalavimai) nustato, kad dvejopas reikšmingumas yra pagrindinis atskaitomybės principas, nuo kurio priklauso tvarumo ataskaitos struktūra. Įmonė turi apsvarstyti tai, kaip ją paveikia jos priklausomybė nuo gamtos, žmogiškųjų ir socialinių tinkamos kokybės išteklių prieinamumo tinkamomis kainomis, nepriklausomai nuo jos galimo poveikio tiems ištekliams.
Naujienlaiškį parengė WIDEN komandos tvarumo ekspertės, teisės patarėja Vitalija Uzialaitė ir jaunesnioji teisininkė Viltė Vozbutaitė. Jei turite klausimų tvarumo temomis arba norėtumėte gauti išsamesnį naujienlaiškį apie pokyčius tvarumo teisėkūroje, kuris būtų adaptuotas Jūsų įmonei ar sektoriui , susiekite.
English 
Estonian 
Latvian 
Lithuanian 
Russian