Dienpinigių mažinimas: nuo spalio 1 d. – aiškesnės taisyklės

15 jūlijs, 2026 jaunumos

Vyriausybė patvirtino LR Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ pakeitimus. Esminės naujovės – tarp jų ir dienpinigių mažinimą reglamentuojančio 2 punkto pakeitimas – įsigalioja 2026 m. spalio 1 d. Pakeitimai turėtų užbaigti laikotarpį, kai teismai skirtingai aiškino, kada ir kiek darbdavys gali sumažinti komandiruojamam darbuotojui priklausančius dienpinigius.

Problema: ta pati norma – iš esmės priešingi teismų aiškinimai

Iki spalio 1 d. galiojanti Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 punkto redakcija leidžia mokėti mažesnius dienpinigius, jeigu „mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus“, nustatyti kolektyvinėje sutartyje, o jos nesant – vietiniame norminiame teisės akte, ir jeigu jie nėra mažesni kaip 50 procentų maksimalaus Vyriausybės nustatyto dydžio. Būtent sąvoka „objektyvūs kriterijai“ nutarime nebuvo atskleista ir tapo pagrindiniu ginčų šaltiniu, ypač tarptautinio krovinių vežimo sektoriuje, kuriame dienpinigiai sudaro reikšmingą darbuotojo pajamų dalį.

Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 10 d. sprendime (civilinė byla Nr. e2A-2941-1097/2024) suformulavo taisyklę: dienpinigiai atlieka ne atlyginimo, o kompensavimo funkciją – jais dengiamos padidėjusios darbuotojo išlaidos, atsirandančios dėl išvykimo į komandiruotę. Todėl dienpinigiai gali būti mažinami tik tada, kai realiai mažėja komandiruotės išlaidos, o mažinimo kriterijai privalo būti tiesiogiai susiję būtent su tokiomis išlaidomis. Su darbo pobūdžiu, o ne su išlaidomis susiję kriterijai – vilkiko pagaminimo metai, sąstato ilgis, maršrutas vien per Europos Sąjungą, palečių nekeitimas ir pan. – objektyviais nelaikytini. Teismas dienpinigių mažinimą pripažino neteisėtu ir vairuotojui priteisė 3 599,88 Eur dienpinigių bei 6 778,38 Eur netesybų.

Praėjus mažiau nei metams, Kauno apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartimi (Nr. e2A-2200-945/2025) tą pačią normą išaiškino iš esmės priešingai. Teismas pažymėjo, kad nacionaliniuose teisės aktuose dienpinigių mokėjimo tikslas tiesiogiai neįvardytas, o darbdavio pareiga mokėti dienpinigius nėra tiesiogiai siejama su darbuotojo patiriamomis išlaidomis. Dienpinigiai gali būti vertinami dvejopai – ir kaip išlaidų kompensacija, ir kaip papildomas atlygis už darbą. Jeigu darbdavys dienpinigius moka kaip papildomą atlygį, kriterijai, orientuoti į darbo pobūdį ir jo sudėtingumą, negali būti laikomi neobjektyviais. Todėl pirmosios instancijos sprendimą, grįstą vien „išlaidų“ samprata (kaip Vilniaus byloje), teismas panaikino ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo.

Situacijos kontraversiškumą patvirtino ir kiti sprendimai – pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismas (2025 m. lapkričio 13 d., Nr. e2A-1429-513/2025) dėl atitinkamų kriterijų objektyvumo sprendė darbuotojo naudai, o Panevėžio apygardos teismas (2026 m. birželio 17 d., Nr. e2A-331-1059/2026) – darbdavio naudai. Tokia nevienoda praktika kėlė painiavą ir teisinį neapibrėžtumą: darbdaviai negalėjo prognozuoti, ar jų tvarka atlaikys teisminę kontrolę, o darbuotojai – tiksliai žinoti, kokio dydžio dienpinigius gaus.

Pokyčiai nuo 2026 m. spalio 1 d.

Naujoji Vyriausybės nutarimo 2 punkto redakcija atsisako ginčų kėlusio reikalavimo dienpinigių dydžius diferencijuoti „pagal objektyvius kriterijus“. Vietoje to nustatomos aiškios ir nedviprasmiškos dienpinigių dydžių ribos.

Svarbiausi pokyčiai:

1. Panaikinamas „objektyvių kriterijų“ reikalavimas. Pakanka, kad kolektyvinėje sutartyje ar vietiniame norminiame teisės akte būtų nustatyti konkretūs mažesni dydžiai – nebereikia atskirai pagrįsti jų „objektyvumo“.
2. Atskiriamos dvi priemonės ir jų ribos. Kolektyvinėje sutartyje dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų maksimalių Vyriausybės nustatytų dydžių. Vietiniame norminiame teisės akte dydžius galima mažinti tik tada, kai komandiruotė trunka ne trumpiau kaip 7 dienas, ir ne mažiau kaip iki 65 procentų Vyriausybės nustatytos normos. Praktiškai tai reiškia, kad trumpesnių nei 7 dienų komandiruočių dienpinigių darbdavys vienašališkai sumažinti nebegalės – juos mažinti leidžiama tik su profesinėmis sąjungomis sudaryta kolektyvine sutartimi.
3. Įtvirtinamas išankstinis raštiškas informavimas. Su nustatytais mažesniais dienpinigių dydžiais darbuotojas turi būti raštu supažindintas iki komandiruotės pradžios, o šie dydžiai galioja iki atitinkamos komandiruotės pabaigos – jų negalima keisti komandiruotės metu.

Jeigu komandiruotės metu pasikeičia maršrutas ir valstybė (miestas), į kurią komandiruojama, dienpinigiai skaičiuojami pagal tai valstybei (miestui) nustatytą dydį.

Kuo tai naudinga darbdaviams ir darbuotojams

Darbdaviams naujoji tvarka suteikia teisinį tikrumą. Vietoj vertinamosios „objektyvių kriterijų“ sąvokos atsiranda aiškios procentinės ribos ir sąlygos, todėl mažėja rizika, kad teismas dienpinigių mažinimą pripažins neteisėtu ir priteis dienpinigių skirtumą su netesybomis. Darbdaviai išsaugo galimybę pagrįstai valdyti komandiruočių sąnaudas: mažinti dienpinigius iki 50 procentų kolektyvine sutartimi arba iki 65 procentų vietiniu norminiu teisės aktu ilgesnėse (ne trumpiau kaip 7 dienų) komandiruotėse.

Darbuotojams sustiprinamos garantijos. Trumpų komandiruočių dienpinigių nebus galima sumažinti vienašališku darbdavio aktu, o kai dienpinigių normos mažinimas leidžiamas vietiniu norminiu teisės aktu, riba pakyla nuo 50 iki 65 procentų. Be to, privalomas išankstinis raštiškas informavimas ir taisyklė, kad dydžiai nekeičiami iki komandiruotės pabaigos, užtikrina skaidrumą ir nuspėjamumą – darbuotojas iš anksto žino, kiek gaus kiekvienos komandiruotės metu.

Iki 2026 m. rugsėjo 30 d. patirtos komandiruočių išlaidos apmokamos pagal iki tol galiojusią tvarką, todėl darbdaviams verta iš anksto peržiūrėti ir prireikus atnaujinti vietinius norminius teisės aktus, kad nuo spalio 1 d. jie atitiktų naujuosius reikalavimus.

Tekstą parengė partneris, advokatas, ginčų sprendimo praktikos vadovas Mantas Mikalopas.

Kviečiame daugiau mūsų naujienų sekti LinkedIn.