Naujas rūbas su aktualiu turiniu tvarumo teisės leidyboje. Dalinamės ką užmatėme, kas sudomino Pasižiūrėkime kartu, kas naujo tvarumo teisėkūroje vyko per trečiąjį šių metų mėnesį. Darkart apie #omnibus, kas ir kaip vyksta – taip pat pasidalinsime. Tvarumas niekur nedings, nes klimato kaitos požymius ir su tuo susijusias problemas pastebime kasdien, o tai reiškia, kad kiekvienam, norinčiam prasmingai ir teigiamai veikti mūsų planetą, prireiks daugiau kantrybės. 

Apie tai, ką rasite:       

Nauja! ES teisė: apie nulinės taršos tikslo įgyvendinimo stebėsenos ir perspektyvų ataskaitą; apie patvirtintus strateginius projektus, kuriais siekiama užtikrinti ir įvairinti prieigą prie žaliavų ES; apie ES tvarių finansų platformos parengtą „Mažų ir vidutinių įmonių tvaraus finansavimo standartą“; apie supaprastinimo eigą dėl tvarumo atskaitomybės. 

Nauja! LR teisė: apie LT Seimui pateiktus svarstyti Aplinkos ministerijos parengtus įstatymų pakeitimo projektus.  

Įdomu ir naudinga: apie interaktyvų žemėlapį, kuriame informacija apie Lietuvos paviršinių vandens telkinių būklę ir rizikos veiksnius; apie CDP ir EFRAG tvarumo atskaitomybės standarto E1 atitikmenų žemėlapį. 

O kaip praktikoje? Paprastai ir aiškiai: šįkart apie valdymo organus ir jų atsakomybę tvarumo srityje. 

Nauja! ES teisė 

Paskelbta antroji nulinės taršos tikslo įgyvendinimo stebėsenos ir perspektyvų ataskaita 

Pranešimas spaudai.  

Aprašymas. EK ir Europos aplinkos agentūra paskelbė antrąją nulinės taršos tikslo įgyvendinimo stebėsenos ir perspektyvų ataskaitą, kurioje apžvelgiamas ES darbas siekiant 2030 m. nulinės taršos tikslų. Taip pat EK ir paskelbė ketvirtąją švaraus oro apžvalgos ataskaitą. 

Iš ataskaitų matyti, kad ES politika padėjo sumažinti oro taršą, pesticidų naudojimą ir plastiko šiukšles jūroje. Tačiau taršos lygis vis dar per didelis, visų pirma dėl žalingo triukšmo, mikroplastiko patekimo į aplinką, taršos maisto medžiagomis ir atliekų susidarymo. Remiantis ataskaitomis, ES reikia imtis daug griežtesnių veiksmų, kad būtų pasiekti jos 2030 m. taršos mažinimo tikslai. 

Prie abiejų ataskaitų pridedama pirmoji nulinės taršos rodiklių suvestinė, iš kurios matyti ES regionų ir visų sostinių padaryta pažanga siekiant švaresnio oro, vandens ir dirvožemio. 

Teikiama nauda. Taršos mažinimas yra labai svarbi mūsų ilgalaikių tvarumo tikslų dalis, galiausiai siekiant sumažinti taršą tiek, kad ji nebekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai 

Tolesni veiksmai. Teisėkūros srityje ES jau ėmėsi veiksmų peržiūrėdama Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvą, Aplinkos oro kokybės direktyvą, Miesto nuotekų valymo direktyvą, Atliekų pagrindų direktyvą, Vandens pagrindų direktyvą ir Gyvsidabrio reglamentą. Naujasis Gamtos atkūrimo reglamentas taip pat padės toliau mažinti taršos poveikį ekosistemoms ir didinti bendrą ekosistemų atsparumą. Siekdama kovoti su tarša mikroplastiku, 2023 m. Komisija pateikė pasiūlymą dėl reglamento dėl plastiko granulių patekimo į aplinką prevencijos. Kai jis bus priimtas, jis padės pasiekti šį nulinės taršos veiksmų plane nustatytą taršos tikslą. 

Patvirtinti 47 strateginiai projektai, kuriais siekiama užtikrinti ir įvairinti prieigą prie žaliavų ES 

Pranešimas spaudai. 

Aprašymas. EK pirmą kartą patvirtino 47 strateginių projektų, kuriais siekiama didinti vidaus strateginius žaliavų pajėgumus, sąrašą, o tai savo ruožtu sustiprins Europos žaliavų vertės grandinę ir įvairins tiekimo šaltinius.  

47 nauji strateginiai projektai įgyvendinami 13 ES valstybių narių: Belgija, Prancūzija, Italija, Vokietija, Ispanija, Estija, Čekija, Graikija, Švedija, Suomija, Portugalija, Lenkija ir Rumunija. Jie apima vieną ar daugiau žaliavų vertės grandinės segmentų: 25 projektus, apimančius gavybos veiklą, 24 perdirbimą, 10 perdirbimo ir 2 žaliavų pakaitalus. Strateginiai projektai apima 14 iš 17 strateginių žaliavų, išvardytų Svarbiausiųjų žaliavų akte. Tai apima kelis projektus, susijusius su ličiu (22 projektai), nikeliu (12 projektų), kobaltu (10 projektų), manganu (7 projektai) ir grafitu (11 projektų), kurie bus ypač naudingi ES baterijų žaliavų vertės grandinei. Šiais projektais bus užtikrinta, kad ES galėtų visapusiškai laikytis savo 2030 m. ličio ir kobalto gavybos, apdorojimo ir perdirbimo lyginamųjų standartų, kartu darydama didelę pažangą grafito, nikelio ir mangano srityse. Be to, kiti strateginiai projektai, susiję su magniu (1 projektas) ir volframu (3 projektai), padės didinti ES gynybos pramonės, kuri priklauso nuo šių medžiagų naudojimo, atsparumą.  

Teikiama nauda. Nauji strateginiai projektai yra svarbus žingsnis įgyvendinant Svarbiausiųjų žaliavų aktą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad iki 2030 m. strateginių žaliavų gavyba, apdorojimas ir perdirbimas Europoje patenkintų atitinkamai 10 proc., 40 proc. ir 25 proc. ES paklausos. Nauji strateginiai projektai, padėdami Europai pasiekti šiuos tikslus, labai prisideda prie Europos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos ir kartu remia Europos gynybos pramonę ir orlaivių bei erdvėlaivių pramonę. 

Tolesni veiksmai. Komisija netrukus paskelbs naują kvietimą teikti paraiškas dėl strateginių projektų, kurį šiuo metu planuojama paskelbti vasaros pabaigoje. 

ES tvariųjų finansų platforma išleido pasiūlymus dėl savanoriškai taikytino „Mažų ir vidutinių įmonių tvaraus finansavimo standarto“ 

Pranešimas spaudai. 

Aprašymas. Tvaraus finansavimo platforma, EK patariamoji institucija paskelbė nepriklausomą ataskaitą dėl tvaraus Mažų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ, angl. SME) finansavimo supaprastinimo. Ataskaitoje taip pat remiamasi patirtimi, įgyta įgyvendinant tvarumo garantiją pagal programą „InvestEU“  (ir su ja susijusias priemones), ir siūloma parengti savanorišką, supaprastintą požiūrį, tai yra “MVĮ tvaraus finansavimo standartą”, kuriuo siekiam padėti MVĮ ir jų skolintojams ar finansuotojams savanoriškai parodyti MVĮ aplinkosauginio tvarumo rezultatus. 

MVĮ yra labai svarbios Europos perėjimui prie tvarumo. Apskaičiuojama, kad jos sukuria daugiau kaip 50% ES BVP ir daugiau kaip 63% įmonių išmetamo CO2 kiekio.  

Dauguma MVĮ savo tvarumo projektus finansuoja iš vidaus. Tačiau ieškodamos išorinio finansavimo, jos dažniausiai kreipiasi gauti banko paskolas ir susiduria su sudėtingomis taisyklėmis, pajėgumų trūkumo ir (ar) nepatrauklių sąlygų. 

Teikiama nauda. Siekiant spręsti minėtas problemas, platformoje siūlomas MVĮ tvaraus finansavimo standartas – supaprastinta savanoriška sistema, pagal kurią bankai ir kitos finansų įstaigos MVĮ suteiktas paskolas (ar kitų rūšių finansavimą) galėtų klasifikuoti kaip tvarų finansavimą, kartu supaprastinant susijusį savanorišką informacijos atskleidimą. 

Supaprastinimas: Europos Taryba pritaria dėl tvarumo atskaitomybės nuostatų atidėjimo 

Pranešimas spaudai. 

Aprašymas. 2025 m. kovo 26 d. valstybių atstovai patvirtino Tarybos poziciją (derybų įgaliojimus) dėl vieno iš Komisijos pasiūlymų supaprastinti ES taisykles ir taip padidinti ES konkurencingumą. Šiuo pasiūlymu (vadinamąja pareigų taikymo pradžios atidėjimo direktyva) pritarta: 

• 2 metams atidėti Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyvos (angl. CSRD) reikalavimų įsigaliojimo datą didelių įmonių, kurios dar nepradėjo teikti ataskaitų, atžvilgiu, be kita ko, ir biržinių MVĮ atžvilgiu, 
• 1 metams atidėti Įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo direktyvos (angl. CSDDD) perkėlimo į nacionalinę teisę terminą ir pirmąjį taikymo etapą (apimantį didžiausias įmones). 

Teikiama nauda. Šiuo pokyčiu siekiama didinti ES konkurencingumą bei įmonėms užtikrinti teisinį tikrumą dėl joms taikomų atskaitomybės ir išsamaus patikrinimo pareigų. 

Tolesni veiksmai. Europos Parlamentas svarstymas dėl pasiūlymo nagrinėti skubos tvarka balandžio 1 d. (pritarta), o balsavimas dėl pritarimo pasiūlymui balandžio 3 d.  

Nauja! LR teisė 

Seimo pavasario sesijoje ketinama svarstyti Aplinkos ministerijos pateiktų įstatymų pakeitimo projektus  

LR Aplinkos ministerijos naujienos 

Aprašymas. LR Seimui jau pateikta svarstyti: 

• Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisos, užtikrinsiančios efektyvesnę aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ir sumažinsiančios aplinkosauginių nusižengimų skaičių. 
• įstatymų pakeitimų paketas, patobulinsiantis atliekų prevencijos ir tvarkymo sistemą. Daugelis siūlomų pakeitimų susiję su apmokestinamųjų gaminių, ypač padangų, taip pat alyvos, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, pakuočių atliekų, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių gamintojų ir importuotojų atsakomybės stiprinimu.  
• Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projekte siūlomos nuostatos, suteiksiančios įgaliojimus Aplinkos ministerijai parengti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo administravimo reikalavimus ir rūšiuojamuoju surinkimo būdu surenkamų pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų sąrašą. Jais privalės vadovautis savivaldybės, atliekų tvarkytojai ir turėtojai, gamintojai ir importuotojai, jų organizacijos.  
• numatomi pokyčiai ir dėl mokesčio už aplinkos teršimą. Pavyzdžiui, numatyta automatizuoti mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir pakuočių deklaracijų teikimą į Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinę sistemą. Taip verslui mažinama administracinė našta. 
• teikiamos praeitos kadencijos Miškų įstatymo naujos redakcijos projekto pataisos. Siūloma keisti miškų grupių paskirstymą: draustinių miškų dalys būtų priskirtos griežčiausiai saugomai I miškų grupei, o 1 km atstumu nuo miestų ribos esantys III ir IV grupės miškai – rekreacinio prioriteto (IIB) grupei.  
• parengtos ir Žemės bei lydimųjų įstatymų projektų pataisos, numatančios visos valstybinės žemės perdavimą savivaldybėms ir valstybinės žemės sklypų nuomos, panaudos sutarčių sudarymo funkcijas perduoti vykdyti ne savivaldybių taryboms, o merams. Siekiama užtikrinti racionalesnį valstybinės žemės naudojimą. 
• artimiausiu metu bus parengti Baterijų ir baterijų atliekų įstatymo projektas ir lydimieji įstatymų projektai. Šiomis pataisomis bus įgyvendinamas Baterijų ir baterijų atliekų reglamentas, kuriame nustatyti reikalavimai ES rinkai tiekiamoms baterijoms, baterijų atitikties Reglamentui vertinimo ir jos deklaravimo, baterijų atliekų tvarkymo reikalavimai, ekonominės veiklos vykdytojų pareigos. 

Kas toliau? Pasiūlymus dėl atliekų tvarkymo, administracinės naštos sumažinimo verslui, užtikrinant aiškias taisykles, baterijų bei elektroninės įrangos atliekų tvarkymo teisės aktų projektus galima teikti Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) iki balandžio 14 d. 

Įdomu ir naudinga  

#1 Interaktyvus žemėlapis apie Lietuvos paviršinių vandens telkinių būklę ir rizikos veiksnius 

LR Aplinkos ministerijos naujienos 

Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos būklės analitikos centro darbuotojai parengė interaktyvų žemėlapį, kuriame apibendrinti duomenys apie Lietuvos paviršinių vandens telkinių būklę ir rizikos veiksnius. 

Duomenys šiame žemėlapyje pateikiami  pagal daugiau kaip penkiolika skirtingų rodiklių. Skelbiami duomenys apie paviršinių vandens telkinių monitoringo vietas, upių, ežerų ir tvenkinių ekologinę ir cheminę būklę, vandens telkinius, kur yra rizika, kad bus nepasiekti vandensaugos tikslai, užtvankų, slenksčių, hidroelektrinių išsidėstymas, kita naudinga informacija. 

Į žemėlapius įtraukti išleistuvų duomenys, paviršinio vandens paėmimo šaltiniai, konkrečių upių ir ežerų būklę lemiantys rizikos veiksniai. Taip pat galima išsamiau susipažinti su konkretaus vandens telkinio būkle. 

#2 CDP ir EFRAG paskelbė CDP klausimų banko ir Europos tvarumo atskaitomybės standarto E1 atitikmenų žemėlapį 

Spaudos pranešimas 

Klimato tyrimų paslaugų teikėjas ir informacijos apie aplinką atskleidimo platforma (trump. CDP)  ir Europos finansinės atskaitomybės patariamoji grupė (trump. EFRAG) paskelbė CDP klausimų banko ir ES klimato standarto ESRS E1 atitikmenų žemėlapį, kurio tikslas – sumažinti ataskaitų teikimo naštą įmonėms, atskleidžiančioms informaciją ir pagal CDP platformą, ir pagal ES CSRD reglamentą. 

CDP ir EFRAG teigimu, naujasis šaltinis padės įmonėms sumažinti sudėtingumą, padidinti ataskaitų teikimo veiksmingumą ir skaidrumą. Todėl tvarumo ataskaitas teikiantys subjektai galės geriau pasiruošti CDP informacijos atskleidimui, o įmonės, atskleidžiančios informaciją per CDP platformą, galės pasirengti CSRD ataskaitų teikimo reikalavimams. Organizacijų pabrėžtas aukštas sąveikos lygis apėmė tokias sritis kaip pereinamojo laikotarpio klimato kaitos švelninimo planai, tikslai, susiję su klimato kaitos švelninimu, bendrieji 1, 2, 3 aprėpties išmetamieji teršalai ir vidinė anglies dioksido kainodara. 

O kaip praktikoje? Paprastai ir aiškiai 

Susidūrus su viena ar kita situacija, gali kilti klausimų: o kaip tai veikia praktikoje, kaip suprasti vieną ar kitą formuluotę, kuri yra teisės akte. Mūsų siekis pasidalinti paprastai ir aiškiai, kad suprastų kiekvienas. Sieksime padėti susiorientuoti tiek organizacijoms, tiek darbuotojams bei visiems, kurie nori suprasti ir rūpi. Atsakysime į atvirus klausimus, atsižvelgiant į Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvos (BTAD, angl. CSRD), Europos tvarumo atskaitomybės standartų (ETAS, angl. ESRS) ir apie kitų, su tvarumo sritimi susijusių, teisės aktų reikalavimus. Vienas mėnuo – vienas klausimas 😊 

Klausimas: Pastaruoju metu tenka dažnai girdėti vykdomieji direktoriai, ne vykdomieji direktoriai, nepriklausomi valdybos nariai. Kuo jie skiriasi ir koks gali būti jų vaidmuo tvarumo srityje? 

Mes atsakome ir rekomenduojame: Vykdomoji/asis direktorė/ius (angl. Executive Director) – tai asmuo, kuri/is ne tik priklauso valdybai, bet ir aktyviai dalyvauja įmonės kasdienėje veikloje, vadovauja skirtingiems verslo padaliniams ar funkcijoms. Pvz.: generalinė/is direktorė/ius (CEO), finansų direktorė/ius (CFO). Nevykdomoji/asis direktorė/ius (angl. Non-Executive Director) – tai valdybos narė/ys, kuri/is nėra kasdienės įmonės veiklos vadovė/as, tačiau padeda formuoti strategiją, užtikrina skaidrumą ir kita. Pvz.: patyrusi/ęs verslo vadovė/as, kuri/is nėra įmonės darbuotoja/as, bet padeda priimti strateginius sprendimus. Nepriklausoma/as valdybos narė/ys (Independent Board Member) – tai nevykdomoji/asis direktorė/ius, kuri/is neturi jokių finansinių, verslo ar šeimyninių ryšių su įmone, todėl gali objektyviai prižiūrėti valdymą. Pvz.: ekspertė/as iš išorės, kuri/is neturi akcijų įmonėje ir nėra su įmone susijusi/ęs. 

Europos tvarumo atskaitomybės standartai (ESRS) nustato reikalavimus įmonėms atskleisti informaciją apie savo valdymo struktūrą, įskaitant valdybos narių vaidmenis ir atsakomybes. Šie standartai yra ES Įmonių tvarumo atskaitomybės direktyvos (CSRD) dalis ir yra tiesiogiai taikomi įmonėms, privalančioms teikti tvarumo ataskaitas. ​ 

Pagal 2 ETAS (GOV-1 Administracinių, valdymo ir priežiūros organų vaidmuo), įmonės turi atskleisti informaciją apie savo valdymo organus, įskaitant:  

• valdybos sudėtį, narių skaičių, jų statusą (vykdomieji, nevykdomieji, nepriklausomi) ir jų kompetencijas.​  

• valdybos narių vaidmenis ir atsakomybes: kaip jie dalyvauja tvarumo strategijos formavime, įgyvendinime ir stebėsenoje.​ 

• komitetų veiklą: informaciją apie specializuotus komitetus (pvz., audito, rizikos valdymo), jų funkcijas ir kaip jie susiję su tvarumo klausimais.​ 

Ši informacija padeda suinteresuotosioms šalims suprasti, kaip įmonė valdo su tvarumu susijusias rizikas ir galimybes, bei užtikrina skaidrumą ir atskaitomybę. 

Naujienlaiškį paruošė WIDEN komanda. Jei turite klausimų tvarumo temomis – bendraukime. Jei norėtumėte gauti išsamesnį naujienlaiškį apie pokyčius tvarumo teisėkūroje, kuris būtų adaptuotas Jūsų įmonei ar sektoriui  – susiekite.

Vitalija Uzialaitė, Teisės patarėja      

vitalija.uzialaite@widen.legal      

+370 687 98892