Darbas šventiniu laikotarpiu: darbo organizavimo iššūkiai ir priverstinės atostogos

11 gruodžio, 2025 Naujienos

Šventinis laikotarpis, nors ir kupinas šventinės nuotaikos ir laukimo, dažnai kelia iššūkių darbo organizavimui. Neretai darbdaviai prieš šventes susiduria su padidėjusiais pardavimais, užsakymais ar užklausomis, o darbuotojai su didesniu darbo krūviu, todėl tiek darbdaviai, tiek darbuotojai dažnu atveju laukia ne tik švenčių, tačiau ir galimybės pasiilginti šventes, pasiimant kelias papildomas laisvas dienas. Sausio 1-oji yra nedarbo diena, bet ketvirtadienis, o penktadienį reikia vėl atvykti į darbą. Kaip tinkamai organizuoti darbą, kai nedarbo dienos įsiterpia į darbo savaitę? Kada darbdavys gali nesuteikti atostogų?

Paprastai darbuotojai, norintys prasitęsti šventinį laikotarpį, kelias papildomas dienas nedirbant, turi dvi opcijas – arba darbdaviui pateikti prašymą dėl kasmetinių apmokamų atostogų, arba prašymą dėl nemokamų atostogų suteikimo.

Visgi šventinis laikotarpis, o jei dar jo metu pasitaiko ilgasis savaitgalis, yra ypatingas tuo, kad atostogų prašymus gali pateikti ne vienas, bet keli ar net keliolika darbuotojų vienu metu. Vertėtų nepamiršti ir padidėjusio darbų srauto švenčių metu bei darbdavio interesų ir veiklos užtikrinimo. Tad tokiu atveju, susidūrus su padidėjusiu darbo srautu ir darbuotojų atostogų prašymais, svarbūs keli momentai.

Pirma, darbdavys vidiniuose teisės aktuose, pvz., vidinėse darbo tvarkos taisyklėse, turi aiškiai apsibrėžti, ką daryti tokiais atvejais, kai darbuotojai prašo kasmetinių ar nemokamų atostogų, o darbdavys negali jų suteikti dėl objektyvių priežasčių. Taisyklėse reikėtų numatyti, kad darbdavys gali atsisakyti suteikti darbuotojui atostogas ir netenkinti darbuotojo prašymo, jei tokį atsisakymą lemia svarbios objektyvios aplinkybės tam tikru laikotarpiu, pvz., nėra kuo pakeisti atostogų prašantį darbuotoją, didelis darbų srautas ir kt.

Antra, svarbu nepamiršti, kad tam tikros kategorijos darbuotojams tiek kasmetinės atostogos, tiek nemokamos atostogos privalo būti suteikiamos, esant tos kategorijos darbuotojų prašymui. Tokios darbuotojų kategorijos yra nurodytos Darbo kodekse. Pvz., kasmetinės atostogos privalo būti suteikiamos nėščioms darbuotojoms prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų kitais Darbo kodekso 128 str. 5 d. nurodytais atvejais. Darbdavys nemokamas atostogas privalo suteikti Darbo kodekso 137 str. 1 d. nurodytiems darbuotojams, pvz., darbdavys privalo suteikti iki 14 kalendorinių dienų nemokamų atostogų darbuotojui, auginančiam vaiką iki 14 metų.

Neretai šventiniu laikotarpiu darbdaviai taip pat nori kelioms dienoms sustabdyti veiklą ir nedirbti, tokiu atveju dažnai darbuotojų yra prašoma pasiimti kasmetines arba nemokamas atostogas. Niuansų kyla, kai darbuotojai nesutinka pasiimti kasmetinių atostogų, kadangi nenori naudoti savo sukauptų atostogų dienų, o nemokamų atostogų nesutinka pasiimti dėl mažesnio darbo užmokesčio.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pagal Darbo kodeksą tiek kasmetinės atostogos, tiek nemokamos atostogos paprastai yra suteikiamos darbuotojo prašymu ir esant darbuotojo valiai, todėl bendra taisyklė yra ta, kad darbdavys negali priversti darbuotojo pasiimti atostogas konkrečiu darbdavio nustatytu laiku, jeigu darbuotojas nesutinka (išskyrus kasmetinių atostogų eilės sudarymo atvejus). Todėl tokiais atvejais darbdaviai turėtų arba numatyti galimybę ir organizuoti darbą nuotoliniu būdu, arba, jei darbo nuotoliniu būdu objektyviai neįmanoma atlikti, bet darbdavys ketina dieną ar kelias dienas neorganizuoti darbo, suteikti darbuotojui poilsio dieną ar kelias dienas, mokant darbuotojui pilną darbo užmokestį.

Tekstą parengė darbo teisės srityje besispecializuojanti teisininkė Miglė Mackevičiūtė.

Kviečiame Miglę sekti LinkedIn.