Darbdavys pakeitė darbo užmokestį? Reaguoti reikia nedelsiant

12 kovo, 2026 Naujienos

Darbo užmokestis yra būtinoji darbo sutarties sąlyga, t. y. kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarimas dėl darbuotojui mokamo darbo užmokesčio dydžio. Darbo užmokestis yra daugumos darbingo amžiaus asmenų pragyvenimo šaltinis, todėl į jo pokyčius reaguojama itin jautriai. Tačiau šalies ekonomikos pokyčiai, inovacijos, socialiniai aspektai smarkiai veikia ir darbo santykius. Todėl darbo santykiams būdingas nuolatinis virsmas, kitimas ir prisitaikymas prie rinkos aktualijų.

Ekonominiame pakilime stebimas darbo užmokesčio augimas, bet ekonomika gali ir kristi, taip pat darbdaviai gali susidurti su tam tikrais kažkurį konkretų sektorių ar įmonę veikiančiais veiksniais, lemiančiais poreikį mažinti darbuotojams darbo užmokestį. Neatmestina ir situacija, kai konkretus darbuotojas nerodo gerų veiklos rezultatų ir darbdavys sprendžia darbo užmokestį mažinti tik jam vienam. Tokiais atvejais svarbu žinoti, kaip darbo užmokestis gali būti sumažintas ir ką daryti, jeigu toks mažinimas darbuotojo netenkina.

Ar darbdavys gali sumažinti atlyginimą be sutikimo?

Darbo kodekso 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Taigi teisės aktai numato, kad darbo užmokestis galėtų būti keičiamas tik rašytiniu šalių susitarimu. Bet ar tikrai? Galbūt yra tam tikrų išimčių?

2026 m. vasario 19 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e3K-3-10-684/2026, kurioje ir buvo keliamas klausimas dėl darbuotojo darbo užmokesčio sumažinimo darbdavio iniciatyva be rašytinio darbuotojo sutikimo.

Nurodytoje byloje ginčas kilo po to, kai darbuotojas pateikė darbdaviui prašymą nutraukti darbo sutartį pagal Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, t. y. dėl to, kad darbdavys ilgiau kaip du mėnesius nemoka darbuotojui viso darbo sutartyje nurodyto darbo užmokesčio. Nutraukus darbo sutartį šiuo pagrindu darbuotojui priklausytų dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka.

Faktai byloje: atlyginimas mažėjo, darbuotojas tylėjo

Darbo sutartyje šalys buvo susitarusios, kad darbuotojui bus mokamas 2 tūkstančius eurų viršijantis darbo užmokestis, tačiau tokio dydžio sumos darbuotojui buvo išmokėtos vos kelis mėnesius. Po keturių mėnesių nuo darbo santykių pradžios darbuotojo darbo užmokestis buvo sumažintas, dar po kelių mėnesių – dar kartą sumažintas ir galiausiai siekė 800 Eur „į rankas“. 

Darbdavys gautą darbuotojo prašymą nutraukti darbo sutartį atsisakė tenkinti, motyvuodamas tuo, kad žodžiu su darbuotoju susitarė, kad jam mokės mažiau, nes jis prastai dirbo ir nepateisino darbdavio lūkesčių. Galiausiai darbuotojas, laikydamasis savo pozicijos, kad jam turėjo būti mokamas darbo sutartyje nurodytas darbo užmokestis, atsisakė vykti į darbą ir buvo atleistas už pravaikštas. Nesutikdamas su atleidimu ir reikalaudamas darbo užmokesčio dalies pagal darbo sutartį, darbuotojas kreipėsi į darbo ginčus nagrinėjančias institucijas.

Tiek žemesniųjų instancijų teismuose, tiek Aukščiausiajame teisme darbuotojas pralaimėjo. Kodėl?  Darbo kodekso 45 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad dėl neteisėto darbo sutarties pakeitimo darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantį organą, prašydamas įpareigoti darbdavį vykdyti darbo sutartį ir atlyginti atsiradusią žalą. Darbuotojui to nepadarius per tris mėnesius nuo to momento, kai darbuotojas sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą, laikoma, kad darbuotojas sutiko dirbti pasiūlytomis pakeistomis darbo sąlygomis.

Teismo nagrinėtoje situacijoje, nors darbo sutartyje raštu šalys ir buvo susitarusios dėl didesnio darbo užmokesčio, tačiau darbuotojas, žinodamas, kad gauna mažiau, negu susitarė, per tris mėnesius nesikreipė į darbo ginčus nagrinėjančius organus ir faktiškai už sumažintą darbo užmokestį dirbo daugiau kaip metus. Atitinkamai, teismai sprendė, kad darbuotojas, per tris mėnesius neginčijęs darbo užmokesčio mažinimo, sutiko su pasikeitusiomis darbo sąlygomis ir neturėjo pagrindo reikalauti darbo sutartį nutraukti Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Ką daryti darbuotojui? Reaguoti iškart

Taigi jeigu darbuotojas, žinodamas, kad darbo sutartyje nurodyta didesnė suma, faktiškai už darbą gauna mažiau, tačiau niekur dėl to nesikreipia, savo nesutikimo su pakeistomis sąlygomis aktyviai nereiškia, iš esmės parodo, kad situacija jį tenkina.

Todėl darbuotojui pastebėjus savo banko sąskaitoje mažesnę negu įprasta sumą, būtina nedelsiant kelti klausimus darbdaviui, kodėl darbo užmokestis sumažėjo, kuriam laikui jis sumažėjo, kada bus išmokėta nepriemoka. Geriausia tą daryti raštu (pvz. elektroniniu paštu). Negavus atsakymų ar gavus darbuotojo netenkinantį atsakymą, – nedelsti ir kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus, kol nepraėjo Darbo kodekse įtvirtintas trijų mėnesių terminas.

Tekstą parengė darbo teisės ekspertė, vyresnioji teisininkė Akvilė Stoškutė-Bendorienė.

Kviečiame Akvilę sekti LinkedIn.