Naujos ES taisyklės gaminiams – ko nebegalėsite daryti nuo 2026 m.

8 balandžio, 2026 Naujienos

Europos Sąjungos Tvarių gaminių ekologinio projektavimo reikalavimai (toliau –  Reglamentas) priimti 2024 metais ir žymi didelį pokytį gaminių reguliavime. 2026-ieji tampa lūžio metais, kai įsigalioja konkretūs draudimai, taip pat pradedami formuoti realūs, praktikoje taikomi reikalavimai skirtingoms produktų grupėms. Nuo šiol verslas turės ne tik gaminti ir parduoti produktus, bet ir užtikrinti jų atitikties reikalavimus viso gyvavimo ciklo metu.

Draudimas naikinti neparduotus gaminius nuo 2026 m. liepos 19 d.

Vienas reikšmingiausių pokyčių – nuo 2026 m. liepos 19 d. įsigaliojantis draudimas naikinti neparduotus vartojimo produktus. Į šį terminą patenka neparduoti drabužiai, avalynė, drabužių aksesuarai.

Bendrai teisės akte įtvirtintų reikalavimų tikslas yra pagerinti gaminių poveikį aplinkai. Tačiau nustatytas draudimas neturėtų trukdyti ar riboti įmonių galimybės imtis būtinų veiksmų, tarkime, sunaikinti neparduotus vartojimo gaminius, kai jie kelia pavojų sveikatai ar saugai ir kai nėra kitų galimų rizikos mažinimo priemonių.

Draudimas naikinti gaminius taikomas visiems ekonominės veiklos vykdytojams – gamintojams, importuotojams ir platintojams. Svarbu pažymėti, kad „neparduotais“ laikomi ne tik sandėlių likučiai, bet ir grąžintos prekės, neparduoti kolekcijų likučiai.

2026 m. vasario 9 d., EK priėmus papildomus teisės aktus, buvo patikslina, kad draudimas nėra absoliutus. Sunaikinimas yra leidžiamas, kai yra aiškiai pagrįsti atvejai, pavyzdžiui:

• jeigu gaminys yra pavojingas pagal produktų saugos reikalavimus,
• jeigu netinka naudoti pagal paskirtį,
• jeigu pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės,
• gaminys yra sugadintas ar techniškai netinkamas naudoti ir kita.

Tai reiškia, kad sunaikinimas tampa kraštutine priemone, kuri turi būti pagrįsta ir dokumentuota.

Įmonės įpareigojamos ne tik laikytis taisyklių, bet ir gebėti tai įrodyti. Tai reiškia, kad ekonominės veiklos vykdytojai po to, kai buvo sunaikintas neparduotas gaminys, turi saugoti įrodymus mažiausiai 5 metus, turėti dokumentaciją, pagrindžiančią pasirinktos išimties taikymą ir, gavus prašymą, pateikti juos kompetentingoms institucijoms.

Tad praktikoje svarbu peržiūrėti esamus procesus, kad būtų laikomasi naujų reikalavimų, nes jie galioja visose ES valstybėse narėse.

Svarbu pažymėti, kad 2025 metais Europos Komisija nustatė pirmąsias gaminių kategorijas, kurioms palaipsniui bus taikomi reikalavimai, siekiant daugiau dėmesio skirti galimybei perdirbti, medžiagų sudėčiai, emisijų kiekiams ir pan.:

• tekstilės gaminiai ir drabužiai,
• elektronika ir ryšių technologijų gaminiai,
• baldai ir pramoninės medžiagos.

Visa informacija pagal atitinkamos gaminių grupės ar gaminio reikalavimus turės būti pateikiama Skaitmeniniame produkto pase, kuriame turės būti nurodoma informacija apie gaminių sudėtį ir medžiagas, kilmę, poveikį aplinkai, remonto ir perdirbimo galimybes. Tai reiškia, kad įmonės turės iš esmės peržiūrėti savo duomenų surinkimo ir valdymo informaciją bei procesus visoje vertės grandinėje.

Rekomendacijos įmonėms, kaip pasiruošti pokyčiams

Europos Komisija toliau rengia papildomus teisės aktus su detaliais reikalavimais konkrečioms gaminių grupėms dėl jų ilgaamžiškumo, galimybės remontuoti reikalavimų, perdirbtų medžiagų kiekių, energijos, vandens ir anglies dioksido pėdsako rodiklių, informacijos teikimo reikalavimų ir atitikties terminų. Daugelis reikalavimų palaipsniui pradės pilnai galioti 2027–2029 m., todėl įmonės turėtų ruoštis jau dabar. Duomenų surinkimas iš tiekimo grandinės yra sudėtingas ir ilgas procesas, technologinių sprendimų diegimas reikalauja laiko, o neatitiktis gali sukelti tiek finansinių, tiek reputacinių pasekmių.

Įmonėms rekomenduojama jau dabar:

• įsivertinti, kada jų gaminiai patenka į Reglamento taikymo sritį,
• peržiūrėti atsargų ir grąžinimų valdymo procesus,
• peržiūrėti gaminių naikinimo taisykles ir (ar) taikytinas išimtis,
• pradėti sistemingai rinkti gaminių duomenis,
• sekti teisės aktų projektus ir rekomendacijas, kad būtų užtikrinta atitiktis.

Įmonės, kurios pradės ruoštis iš anksto, turės aiškų konkurencinį pranašumą. Delsimas gali reikšti ne tik papildomas sąnaudas, bet ir riziką prarasti galimybę veikti rinkoje. Reglamento pažeidimo atveju bus taikomos sankcijos, kurias nustato kiekviena šalis narė: tai gali būti baudos bei laikinas pašalinimas iš viešųjų pirkimų procedūrų. Verslui šiandien svarbiausia ne tik suprasti, kas keičiasi, bet ir laiku priimti sprendimus, kaip prie to prisitaikyti.

Tekstą parengė tvarumo ir ESG ekspertė, teisės patarėja Vitalija Uzialaitė.

Kviečiame sekti Vitaliją LinkedIn.