Naujasis įstatymas užtikrins, kad paslaugos būtų prieinamesnės turintiems negalią – kas keisis verslui?

2 sausio, 2025 Naujienos

Nuo 2025 m. birželio 28 d. Lietuvoje įsigalios naujas Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad tam tikrų prekių gamintojai, importuotojai, platintojai bei paslaugų teikėjai atitiktų prieinamumo standartus. Pagrindinis dėmesys – asmenų su negalia poreikiams ir patogumui. 
Šis įstatymas nebuvo grynas Lietuvos nacionalinės teisėkūros produktas – jis įgyvendina visoje Europos Sąjungoje taikomus reikalavimus tam tikriems verslo sektoriams, nustatytus direktyvoje (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų.

Kam bus skirtas šis įstatymas?


Įstatymo reguliavimas apima įvairius gaminius ir paslaugas, su kuriais susiduriame kasdien. Jis įpareigos verslą pasirūpinti, kad, pavyzdžiui, kompiuterių ir operacinių sistemų įranga, savitarnos terminalai (bilietų pardavimo aparatai, bankomatai), elektroninės knygos, bankų ir elektroninės prekybos paslaugos vartotojams, transporto informaciniai ekranai ir elektroniniai bilietai būtų labiau prieinami žmonėms su negalia.


Ką tai reiškia verslui?


Verslas turės įgyvendinti priemones, kurios užtikrintų, kad gaminiais ar paslaugomis pagal numatytą jų paskirtį galėtų naudotis kuo daugiau asmenų su negalia. Tai, be kita ko, apima reikalavimą užtikrinti, kad informacija būtų pateikiama aiškiai ir įvairiais formatais, pavyzdžiui, ne tik tekstine išraiška, bet ir garsu.
Šie reikalavimai taip pat reiškia verslininkų pareigą pasirūpinti, kad gaminius ir paslaugas būtų galima lengvai naudoti, nepriklausomai nuo fizinių ar sensorinių gebėjimų, kad technologijos būtų suderinamos su pagalbinėmis priemonėmis (pvz., ekrano skaitytuvais).
Verslininkai turės ne tik techniškai įgyvendinti naujus reikalavimus, bet ir privalės dokumentais įtvirtinti tam tikras procedūras. Pavyzdžiui, paslaugų teikėjai privalės turėti bendrą paslaugų teikimo sąlygų aprašą, kuris turės būti skelbiamas viešai.


Lengvatos ir išimtys smulkiajam verslui


Smulkioms įmonėms, kurioms naujų standartų įgyvendinimas gali tapti pernelyg dideliu iššūkiu, numatytos tam tikros išimtys. Pavyzdžiui, paslaugų teikėjai, kurie yra labai mažos įmonės, atleidžiami nuo prieinamumo reikalavimų vykdymo.
Nepriklausomai nuo įmonės dydžio, įmonės galės nesilaikyti tam tikrų reikalavimų, jei dėl reikalavimų vykdymo turi būti padaryti esminiai gaminio ar paslaugos pagrindinio pobūdžio keitimai arba reikalavimų laikymasis gali sukelti neproporcingą naštą įmonei. Tačiau svarbu paminėti, kad toks reikalavimų nesilaikymas turi būti įvertintas atliekant neproporcingos naštos vertinimą.


Nauda vartotojams



Nors naujas reguliavimas reikš ne tik administracinę, bet ir papildomą finansinę naštą verslui, ypač pradiniame įgyvendinimo etape, tačiau nauda vartotojams yra didžiulė. Užtikrinus didesnį prieinamumą, žmonės su negalia ar specialiais poreikiais galės laisviau naudotis paslaugomis ir gaminiais, taip užtikrinant jų lygiavertį dalyvavimą visuomenės gyvenime.
Be to, įgyvendinus prieinamumo standartus, pagerės paslaugų kokybė ir skaitmeninių sprendimų universalumas, kas naudinga ne tik konkrečioms grupėms, bet ir visiems vartotojams. Ilgalaikėje perspektyvoje tai prisidės prie socialinės įtraukties, mažins diskriminaciją ir skatins inovacijas, sukuriant naujas verslo galimybes ir skatinant konkurenciją rinkoje.


Kas gresia už reikalavimų nesilaikymą?



Rinkos priežiūros institucijos, tokios kaip Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Ryšių reguliavimo tarnyba tikrins gaminių ir paslaugų atitiktį naujam reguliavimui. Priežiūros institucijos galės ne tik teikti nurodymus dėl trūkumų ištaisymo, bet ir skirti baudas, kurios svyruoja nuo 500 iki 15 000 eurų.


Asta Macijauskienė, WIDEN advokatė, partnerė