Paciento įvaizdis sveikatos priežiūros paslaugų reklamoje

3 lapkričio, 2023 Naujienos

Jau buvome spėję priprasti, kad privačios grožio ir estetikos klinikos reklamuojasi viešoje erdvėje. Socialiniuose tinkluose jų paslaugas giria nuomonės formuotojai, apie operacijų metodikas pasakoja chirurgai. Tačiau šį rugsėjį sveikatos priežiūros paslaugų reklamos tendencijas gerokai pakoregavo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, skyrusi 40 554 EUR ir 20 300 EUR baudas dviem estetinės dermatologijos klinikoms už Reklamos įstatymo 15 str. 1 d. pažeidimą („sveikatos priežiūros paslaugų ir medicinos priemonių reklamoje draudžiama naudoti paciento vardą, pavardę, įvaizdį, remtis sveikatos priežiūros įstaigų, sveikatos priežiūros specialistų ar jų profesinių organizacijų rekomendacijomis“).

Teismų praktikos šiuo klausimu mažai, bylų beveik nebuvę, todėl visi darė, kaip išmanė. Visgi, VVTAT baudos pradėjo formuoti praktiką, iš kurios ryškėja konkretesnės gairės:

• Nuomonės formuotojo, komentuojančio iš paciento perspektyvos, reklama draudžiama. Už atlygį ar nuolaidas negalima dalintis patirtimi klinikoje. Tačiau, kai asmens sveikatos priežiūros paslaugas reklamuojantis nuomonės formuotojas nėra klinikos pacientas, o savo reklaminiame įraše pateikia bendro pobūdžio informaciją apie įstaigoje teikiamas paslaugas, jų kainas, patalpas ir pan., tai toks veiksmas savaime neprieštarauja minėtai Reklamos įstatymo nuostatai.
• Jeigu visgi nuomonės formuotojas turėjo patirtį klinikoje ir ja pasidalino viešai, tai klinika tokį pasidalinimą gali naudoti tik jį nuasmeninus.
• Draudimas naudotis „paciento įvaizdžiu“ taikomas ne tik viešai žinomiems asmenims, bet visiems pacientams – kiekvienas paciento atsiliepimas ar pasidalinimas turi būti nuasmenintas taip, kad nebūtų galima identifikuoti asmens. Net ir paciento sutikimas tokioj situacijoj neatleidžia įstaigos nuo atsakomybės.

Įdomu, kad „paciento įvaizdis“ niekur neapibrėžtas, tokia sąvoka neegzistuoja ir kol kas yra interpretacijų reikalas. VVTAT „paciento įvaizdį“ interpretuoja taip, kad jis apima paciento fizinius duomenis (išvaizdą ar užfiksuotą atvaizdą), elgseną ir veiklą. Atrodo, kad po tokiu apibrėžimu gali papulti viskas ir bet kas – ne tik paciento atvaizdas, bet galbūt net ir jo kūno dalių atvaizdas. O tai klinikoms ypač aktualu, kadangi jų svetainėse, o dažnai ir reklamose naudojamos „prieš ir po“ fotografijos, kuriose demonstruojamas procedūros efektas. O šias fotografijas padaryti be paciento „atvaizdo” ar jo dalies – neįmanoma.

Visgi, kol kas neatrodo, kad VVTAT kryžiumi gultų prieš tokias „prieš ir po“ nuotraukas. Gilinantis į naują praktiką susidaro įspūdis jog „paciento įvaizdis“ yra siejamas su reklamos gavėjo galimybe identifikuoti asmenį. Todėl tikėtina, jog tinkamai nuasmeninus paciento duomenis „prieš ir po“ fotografijose, Reklamos įstatymo pažeidimas neturėtų grėsti. Tačiau labai svarbu nefalsifikuoti šių nuotraukų, t. y. užtikrinti, kad efektas fotografijose būtų kuo realesnis, o ne sukurtas kompiuterinės programos pagalba. Pooperacinių nuotraukų koregavimas, retušavimas gali sukurti pacientams nepagrįsta lūkestį rezultatams, kurių gali būti itin sudėtinga arba neįmanoma pasiekti. O už panašią verslo praktiką Valstybinė vartotojų teisių apsaugas tarnyba verslo subjektams jau yra skyrusi sankcijas.

Darius Paulikas, WIDEN vyresnysis teisininkas