Sugriežtinti reikalavimai darbdaviams: DK 30 straipsnio pakeitimai ir smurto bei priekabiavimo darbe prevencija

7 vasario, 2025 Naujienos

Dabartinis reglamentavimas numato, kad darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar darbuotojų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojo ar darbuotojų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar darbuotojų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. Įstatymas įpareigoja darbdavius nustatyti prevencines priemones ir apmokyti darbuotojus, kaip elgtis ir pranešti apie smurto ir priekabiavimo atvejus. Tačiau, DK pakeitimai išplečia darbdavių pareigas ir dar labiau sugriežtina jų atsakomybę.

Pagrindiniai DK 30 straipsnio pakeitimai

Vienas svarbiausių pakeitimų – išplėsta atsakomybės apimtis. Nuo šiol, smurtas ir priekabiavimas draudžiami nepriklausomai nuo to, ar juos vykdo darbdavys (fizinis asmuo ar juridinio asmens vadovas), ar bet kuris kitas darbuotojas. Pakeitimais yra siekiama pašalinti galimas atsakomybės spragas, užtikrinant, kad darbdaviams atstovaujantys asmenys, taikantys psichologinį smurtą ar priekabiavimą, negalėtų išvengti atsakomybės, net jeigu ir buvo įgyvendintos visos DK numatytos prevencinės priemonės.

Nors šie pakeitimai yra reikšmingas žingsnis į priekį, svarbu pažymėti, kad jais nėra visiškai išsprendžiami visi psichologinio smurto darbe atvejai. Psichologinis smurtas pasireiškia tiek horizontaliai – tarp to paties lygio darbuotojų, tiek vertikaliai, t.y. tarp vadovų ir pavaldinių. Nors šiuo metu įstatyme aptariama dauguma psichologinio smurto formų, vis dar egzistuoja spraga pripažįstant ir reglamentuojant pavaldinių smurtą prieš vadovus.

Pastebėtina, kad DK vis dar trūksta išsamių nuostatų, kaip elgtis tais atvejais, kai pavaldiniai naudoja psichologinį smurtą, nukreiptą prieš vadovaujančias pareigas užimančius asmenis. Pavaldinių psichologinis smurtas gali būti nepastebimas – nuo menkinimo, melagingų gandų skleidimo iki nuolatinio šmeižimo, todėl siekiant užtikrinti visapusišką požiūrį į psichologinio smurto darbe prevenciją, DK turėtų nustatyti ir aiškias gaires psichologinio smurto prieš vadovus atvejams.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo dar vienas svarbus pakeitimas. DK 30 straipsnis papildytas darbdavio pareigas apibrėžiančiu elementu – įsigaliojo smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemonių aprašas, papildantis DK 30 straipsnio nuostatas, išsamiai nustatydamas darbdavių pareigas ir būtinų priemonių įgyvendinimo tvarką. Šiuo pakeitimu išsprendžiami neaiškumai, susiję su veiksmais, kurių darbdaviai privalo imtis, kad įgyvendintų DK 30 straipsnyje įtvirtintą pareigą imtis smurto ir priekabiavimo pavojų šalinimo ir kontrolės priemonių.

Nuo šiol darbdaviai privalo vadovautis Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtintu aprašu, kuris nustato būtinų prevencijos priemonių, skirtų smurto ir priekabiavimo darbe pasireiškimo rizikai ir jų padariniams darbuotojui(-ams) mažinti, sąrašą ir įgyvendinimo tvarką. Aprašas numato būtinas prevencines priemones apimančias smurto ir priekabiavimo draudimo deklaravimą, etikos taisyklių nustatymą, atsakingų asmenų paskyrimą, darbuotojų mokymus ir veiksmingas pranešimų nagrinėjimo procedūras.

Ypatingas dėmesys skiriamas mokymams apie smurto ir priekabiavimo prevenciją, kurie privalės būti organizuojami periodiškai – ne rečiau kaip kartą per trejus metus, o naujai priimtiems darbuotojams turi būti sudarytos sąlygos susipažinti su mokymų medžiaga ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo priėmimo į darbą. Darbdavys, nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus ir vykdomos ekonominės veiklos, privalo organizuoti darbuotojams mokymus apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, darbuotojų teises ir pareigas smurto ir priekabiavimo srityje.

Nepaisant to, nuo sausio 1 d., remiantis viešai skelbiama informacija, yra patvirtintas smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos klausimynas. Jo pagrindu Valstybinė darbo inspekcija (VDI) planinių ir neplaninių patikrinimų metu vertins, kaip įmonės įgyvendina imperatyvias teisės aktų nuostatas, susijusias su smurto ir priekabiavimo darbe prevencija. Šie DK pakeitimai aiškiai sustiprina darbdavių pareigas užtikrinti saugią darbo aplinką ir sukurti veiksmingą prevencijos bei reagavimo sistemą.

Darbdavio pareigos: prevencija ir atsakomybė

Darbdaviai privalo laikytis aktyvaus požiūrio nustatydami ir mažindami smurto ir priekabiavimo riziką darbo vietoje. Ši pareiga apima visas priemones, kurių imamasi įmonės darbo (veiklos) etapuose, kad būtų išvengta smurto ir priekabiavimo darbe pasireiškimo rizikos.

Smurtą ir priekabiavimą patyrę darbuotojai, kurių darbdavys nesiėmė veiksmų, gali kreiptis į VDI su skundu dėl situacijos identifikavimo ir galimo poveikio priemonių taikymo darbdavio atžvilgiu. Taip pat, jei darbuotojas dėl darbdavio veiksmų patyrė turtinę ar neturtinę žalą – turi teisę inicijuoti individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimą, o būtent, kreiptis su prašymu į Darbo ginčų komisiją ir pareikšti reikalavimą darbdaviui dėl žalos atlyginimo. Nepaisant to, savo kompetencijos ribose skundus dėl seksualinio ir kitokio priekabiavimo nagrinėja ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Priklausomai nuo nustatytų aplinkybių, darbdaviams gali grėsti įvairios pasekmės: VDI darbdaviui gali pritaikyti atitinkamas poveikio priemones; Darbo ginčų komisija gali įpareigoti darbdavį atlyginti darbuotojui turtinę ir neturtinę žalą; Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gali taikyti švelnesnes priemones, pavyzdžiui, skirti įspėjimą ar perduoti bylą toliau tirti teisėsaugos institucijoms.

Griežtesnės sankcijos darbdaviams

Kartu su DK 30 straipsnio pakeitimais, 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio pakeitimai. Įsigaliojus pakeitimams, DK 30 straipsnio pažeidimas, jeigu nebuvo įgyvendintos būtinos priemonės smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti ar nebuvo imtasi aktyvių veiksmų pagalbai asmenims, patyrusiems smurtą ar priekabiavimą, suteikti, arba nustatomas darbdavio – fizinio asmens ar juridinio asmens vadovo smurto ar priekabiavimo draudimo pažeidimas, užtraukia baudą darbdaviams fiziniams asmenims, darbdavių juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Šie pakeitimai siunčia aiškią žinią: bet kokios formos smurtas ir priekabiavimas darbo vietoje nėra toleruojamas, todėl būtina imtis aktyvių veiksmų, kad būtų užtikrinta kiekvieno darbuotojo apsauga. Įsigaliojus naujiems pakeitimams, darbdaviai turi atidžiai peržiūrėti ir įsivertinti savo dabartinę praktiką bei užtikrinti, kad ji atitiktų naujuosius sugriežtintus standartus, kurie įsigaliojo jau 2025 m. sausio 1 d. Tikimasi, kad sugriežtintos sankcijos atkreips visuomenės dėmesį į šio nusižengimo pasekmes ir jo žalą asmeniui.

Monika Sipavičiūtė, WIDEN Darbo teisės grupės teisininkė