Viešieji pirkimai – kokie pokyčiai laukia?

9 liepos, 2025 Naujienos

Viešųjų pirkimų reglamentavime bręsta pokyčiai. Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė ir derinimui pateikė Viešųjų pirkimų įstatymo, Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo ir Gynybos sektoriaus pirkimų įstatymo pakeitimus. Įstatymų projektais siekiama įgyvendinti Vyriausybės programoje numatytus tikslus, skatinti socialiai atsakingų pirkimų vykdymą ir nacionalinį reguliavimą suderinti su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktika. Numatoma mažinti administracinę naštą bei supaprastinti viešųjų pirkimų procedūras tiek verslui, tiek ir perkančiosioms organizacijoms. Taigi toliau apie tai – ką žada šie pakeitimai (sumos nurodomos be PVM).

Ką siūloma keisti?

Įgyvendinant Vyriausybės programos tikslą dėl viešųjų pirkimų supaprastinimo siūloma:

• Didinti mažos vertės pirkimų ribas. Prekėms ir paslaugoms – nuo 70 000 Eur iki 80 000 Eur. Darbams – nuo 174 000 EUR iki 300 000 EUR. Tačiau darbų pirkimuose nuo 174 000 Eur ir toliau turėtų būti sudaroma pirkimo komisiją, kurioje bent vienas narys yra atestuotas pirkimų specialistas.
• Didinti žodinių pirkimo sutarčių ir neskelbiamų mažos vertės pirkimų ribas – nuo 15 000 EUR iki 20 000 EUR.
• Didinti ribą, iki kurios savivaldybių perkančiosios organizacijos gali maisto produktus pirkti pačios tiesiai iš tiekėjų – nuo 15 000 iki 30 000 Eur.
• Atsisakyti pareigos vykdyti rinkos konsultacijas, vietoje to numatant pareigą pirkimo dokumentuose nurodyti, kokių veiksmų buvo imtasi, siekiant didinti tiekėjų konkurenciją.
• Sudaryti pašalinimo pagrindų neturinčių tiekėjų sąrašus, į kuriuos įtraukti tiekėjai galėtų gauti pažymas ir jas teikti kiekviename pirkime.
• Dėl Nepatikimų tiekėjų sąrašo: 1) įpareigoti perkančiąsias organizacijas pirkimo sutartyse detalizuoti esmines sutarties sąlygas, už kurių pažeidimą tiekėjas būtų traukiamas į šį sąrašą; 2) nuo 3 iki 2 metų sutrumpinti buvimo šiame sąraše terminą.
• Nustatyti įpareigojimą perkančiosioms organizacijoms sprendimą dėl tiekėjo įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ar Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą priimti ne vėliau kaip per 30 dienų.
• Plėsti standartizuotų tipinių dokumentų naudojimą: 1) pareigą naudoti tipines pirkimo sutarčių sąlygas – numatyti ir Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatyme; 2) įtvirtinti pareigą naudoti tipinius pirkimo dokumentus; 3) įtvirtinti pareigą pirkimo dokumentuose pateikti nuorodas į skelbiamas tipinių sutarčių bendrąsias sąlygas.
• Supaprastintuose pirkimuose numatyti galimybę: 1) vertinti tik laimėtojo pasiūlymą, kai pasiūlymai vertinami tik pagal kainą; 2) dalį pašalinimo pagrindų laikyti neprivalomais (pvz., dėl konkurencijos pažeidimų, rimto profesinio pažeidimo ir kt.); 3) derėtis su tiekėjais pirkimą atliekant atviro konkurso būdu, jeigu apie tai nurodyta pirkimo dokumentuose; 4) pirkimo dokumentuose nenurodyti statinio statybos darbų ir statinio projektavimo paslaugų pirkimo objekto neskaidymo pagrindimo.
• Nustatyti pareigą ne tik tarptautinių, bet ir supaprastintų pirkimų atveju skelbti skelbimus apie sudarytas sutartis ir jų pakeitimus.
• Atsisakyti reikalavimo viešinti sutarties ir pasiūlymo tekstą, informaciją apie žodžiu sudarytas sutartis.
• Vertinant tiekėjo darbuotojų darbo užmokestį perkančiosioms organizacijoms: 1) numatyti galimybę pasirinkti, ar vertinti per ne ilgiau kaip paskutinius 12 mėnesių mokėto darbo užmokesčio kiekvieno mėnesio vidurkį, ar tiekėjo pirkime siūlomo darbo užmokesčio mėnesio medianą; 2) suteikti galimybę gauti duomenis iš kompetentingų institucijų.
• Susiaurinti prievolių įvykdymo užtikrinimo teikėjų ratą, numatant, kad laidavimą bei garantiją galėtų išduoti tik Lietuvoje, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominėje erdvėje įsisteigusios kredito įstaigos ar draudimo įmonės.
• Dėl nacionalinio saugumo: 1) CVP IS skelbti su atitiktimi nacionalinio saugumo reikalavimams susijusią informaciją; 2) supaprastinti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo atitikties šiems reikalavimams patikrą; 3) nustatyti galimybę visoms perkančiosioms organizacijoms reikalauti, kad tiekėjo siūlomos prekės ar paslaugos nekeltų grėsmes nacionaliniam saugumui bei drausti grėsmę nacionaliniam saugumui keliančiam tiekėjui dalyvauti pirkimuose.
• Interesų konfliktams perkančiojoje organizacijoje priskirti ir tuos atvejus kai suinteresuotumą turi asmenys, atsakingi už sutarties vykdymą.
• Atliekant pirkimus per CPO LT elektroninį katalogą, apie pirkimo sutarčių sudarymą ir jų pakeitimą skelbti taip pat šio katalogo priemonėmis.
• Numatyti papildomas viešinimo pareigas perkančiosioms organizacijoms dėl: 1) informacijos apie teisinių paslaugų, kurių įsigijimui VPĮ reikalavimai netaikomi, sutartis skelbimo CVP IS; 2) perkančiųjų organizacijų bendradarbiavimo sutarčių skelbimo metiniuose planuose ir kasmetinėse ataskaitose.

Socialiai atsakingų pirkimų vykdymo reglamentavimas keičiamas numatant, kad:

• Atsisakoma 2 proc. rezervuotų pirkimų reikalavimo vykdant supaprastintus pirkimus;
• Keičiama nuostata dėl darbo užmokesčio kaip pasiūlymų vertinimo kriterijaus naudojimo;
• Išplečiamas tiekėjų, kuriems galima rezervuoti pirkimus ratas – nepalankioje padėtyje esančių darbuotojų dalies reikalavimas sumažinamas nuo 50 proc. iki 30 proc.;
• Įtvirtinama galimybė perkančiosioms organizacijoms supaprastintus pirkimus vykdyti neskelbiamų derybų būdu, kai prekės ar paslaugos įsigyjamos iš socialinio verslo.

Galiausiai, siekiant įgyvendinti ESTT sprendimus bylose C-54/21 ir C-682/21, siekiama:

• Dėl informacijos (ne)konfidencialumo vertinimo – įtvirtinti, kad perkančioji organizacija kiekvieno pirkimo atveju turi pareigą įvertinti, ar informacija apie tiekėjo patirtį, subrangovų kvalifikaciją ir kt. turi ne vien šiam konkrečiam viešajam pirkimui svarbią komercinę vertę ir ar jos atskleidimas gali pakenkti teisėtiems komerciniams interesams ar sąžiningai konkurencijai;
• Dėl įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ūkio subjektų grupės atveju – nustatyti, kad konstatavusi, jog sutartis neįvykdyta ar netinkamai vykdyta, perkančioji organizacija turėtų priimti sprendimą skelbti informaciją dėl kiekvieno ūkio subjekto atskirai, atsižvelgusi į ūkio subjekto įtaką pirkimo sutarties neįvykdymui ar netinkamam įvykdymui.

Taip pat įstatymų projektuose numatyta ir kitų smulkesnių / redakcinių pakeitimų. Pavyzdžiui, vietoje pertvarkytos informacinės sistemos „E. sąskaita“ nurodoma Sąskaitų administravimo bendroji informacinė sistema (SABIS); atsižvelgiant į Asmens su negalia teisių apsaugos įstatymo pokyčius, sąvoka „neįgalusis“ keičiama į „asmuo su negalia“; numatoma, kad skelbimus ES leidinių biurui išsiunčia pati perkančioji organizacija, o ne Viešųjų pirkimų tarnyba; teisė susipažinti su informacija apie pirkimą numatoma ir perkančiosios organizacijos, įgaliojusios atlikti pirkimą, atstovams; sąvoka „kokybės vadybos standartai“ keičiama į platesnę ES direktyvos formuluotes atitinkančią sąvoką „kokybės užtikrinimo standartai“; siūloma įtvirtinti galimybę aukštųjų mokyklų viešųjų pirkimų studijų programos absolventams gauti pirkimų specialisto pažymėjimą ir kt.

Numatoma daugumos įstatymų nuostatų įsigaliojimo data – 2026 m. liepos 1 d.

O kur toliau?

Bendrai dėl įstatymų projektų turinio – išties džiugu, kad siekiama supaprastinti viešųjų pirkimų procedūras ir mažinti administracinę naštą. Tai kuria pridėtinę vertę tiek viešajam, tiek ir privačiam sektoriui. Tačiau, kita vertus, su viešųjų pirkimų procedūrų palengvinimu visada koja kojon žengia skaidrumo trūkumo, korupcijos ir neefektyvaus viešųjų lėšų panaudojimo rizikos. Taip pat pasitaiko atvejų ir kai „persistengiama“ – teisės aktų pakeitimais, kuriais siekiama mažinti administracinę naštą, realiai ji tik padidinama. Tad bus įdomu stebėti, į kurią pusę galiausiai pasuks tiek įstatymų rengėjai, tiek ir leidėjai. Matyt, mažiausiai ko norėtųsi šiuo atveju, tai tokios situacijos, kuri susidarė su NT mokesčio pakeitimais – kai priimta įstatymo versija ne tik nepasiekia pradinių tikslų dėl visuotinio NT mokesčio įvedimo ir brangaus NT didesnio apmokestinimo, bet ir yra sunkiai suderinama tiek su jais, tiek ir apskritai su Europos šalių NT apmokestinimo praktika.

Institucijos ir suinteresuoti subjektai pastabas ir pasiūlymus Įstatymų projektams gali pateikti iki liepos 30 d. Tuomet Ministerija įvertins, kiek pagal gautus pasiūlymus tikslinga tobulinti projektus ir, jeigu projektai esmingai nesiskirs nuo pirminių, teiks šiuos projektus Vyriausybei. Gavus Vyriausybės pritarimą, Įstatymų projektai keliaus į Seimą.

Akivaizdu, kad šiuo metu esame dar tik ilgo kelio pradžioje. Tačiau iš esmės neabejotina, kad aptarti įstatymų projektai galiausiai virs galiojančiais teisės aktais. Kiek tų teisės aktų turinys skirsis nuo pirminių Ministerijos pasiūlymų, pamatysime. Bet panašu, kad Seimo rudens sesija viešųjų pirkimų srityje atvers kelią įdomioms diskusijoms ir, tikėtina, reikšmingiems sprendimams.

Tekstą parengė viešųjų pirkimų ir ES teisės praktikos vadovė, partnerė Aistė Mikočiūnienė.

Kviečiame Aistę sekti LinkedIn.