Atostogos per Jonines: ką gali ir ko negali darbdavys

22 jūnijs, 2026 jaunumos

Joninių šventė kasmet atneša ne tik vasarišką nuotaiką, bet ir papildomų iššūkių darbo organizavimui. Birželio 24-oji – nedarbo diena, kuri šiais metais yra trečiadienį. Tokios, į darbo dienas „įsiterpusios“ poilsio dienos dažnai paskatina darbuotojus prašyti papildomų atostogų, o įmonėms – spręsti, kaip užtikrinti sklandų veiklos tęstinumą. Kaip darbdaviams tinkamai organizuoti darbą, kai Joninių diena išbalansuoja įprastą savaitės ritmą?

Kada darbdavys gali atsisakyti, o kada privalo suteikti atostogas

Paprastai darbuotojai, norintys pasiimti kelias papildomas nedarbo dienas, turi dvi opcijas:

• darbdaviui pateikti prašymą dėl kasmetinių apmokamų atostogų; arba
• pateikti prašymą dėl nemokamų atostogų suteikimo.

Tačiau Joninių laikotarpiu prašymų gali būti daug daugiau nei įprastai – ypač jei įmonėje padidėja darbų srautas, klientų užklausos ar užsakymų kiekis. Tokiais atvejais svarbūs keli aspektai.

Pirma, darbdavys vidiniuose teisės aktuose, pavyzdžiui, vidinėse darbo tvarkos taisyklėse, turi aiškiai apsibrėžti, ką daryti tokiais atvejais, kai darbuotojai prašo kasmetinių ar nemokamų atostogų, o darbdavys negali jų suteikti dėl objektyvių priežasčių. Taisyklėse reikėtų numatyti, kad darbdavys gali atsisakyti suteikti darbuotojui atostogas ir netenkinti darbuotojo prašymo, jei tokį atsisakymą lemia svarbios objektyvios aplinkybės tam tikru laikotarpiu, pavyzdžiui, nėra kuo pakeisti atostogų prašantį darbuotoją, didelis darbų srautas ir kita.

Vis dėlto tam tikroms darbuotojų grupėms tiek kasmetinės, tiek nemokamos atostogos privalo būti suteikiamos jų prašymu. Darbo kodeksas numato, kad:

• nėščiosioms kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos prieš ar po nėštumo ir gimdymo atostogų;
• darbuotojui, auginančiam vaiką iki 14 metų, privaloma suteikti iki 14 kalendorinių dienų nemokamų atostogų.

Kaip elgtis, kai darbdavys pats stabdo veiklą per Jonines

Latvijoje ir Estijoje Joninės yra labai didelė šventė, todėl kai kurios tarptautinės įmonės taip pat nori kelioms dienoms sustabdyti veiklą ir nedirbti. Tokiu atveju dažnai darbuotojų yra prašoma pasiimti kasmetines arba nemokamas atostogas. Praktikoje ginčų kyla, kai darbuotojai nesutinka pasiimti kasmetinių atostogų, kadangi nenori naudoti savo sukauptų atostogų dienų, o nemokamų atostogų nesutinka pasiimti dėl mažesnio darbo užmokesčio.

Pagal Darbo kodeksą tiek kasmetinės, tiek nemokamos atostogos paprastai yra suteikiamos darbuotojo prašymu ir esant darbuotojo valiai, todėl bendra taisyklė yra ta, kad darbdavys negali priversti darbuotojo pasiimti atostogas konkrečiu darbdavio nustatytu laiku, išskyrus kasmetinių atostogų eilės sudarymo atvejus, jeigu darbuotojas nesutinka. Tokiais atvejais darbdaviams reikėtų arba numatyti galimybę ir organizuoti darbą nuotoliniu būdu, arba, jei darbo nuotoliniu būdu objektyviai neįmanoma atlikti, bet darbdavys ketina dieną ar kelias dienas neorganizuoti darbo, suteikti darbuotojui poilsio dieną ar kelias dienas, mokant darbuotojui pilną darbo užmokestį.

Tekstą parengė darbo teisės ekspertė, teisininkė Miglė Mackevičiūtė.

Daugiau mūsų naujienų – LinkedIn.