#202504 Tvarumas teisėje – 2025 m. balandžio mėn. naujienos 

1 maijs, 2025 jaunumos

Per pastarąjį laiką įvyko svarbūs pokyčiai, susiję su pasiūlymu dėl „Omnibus“ paketo. Jo dauguma laukė, siekiant aiškumo kokias įmones ir kaip paveiks nauji sprendimai. Sutarta dėl terminų atidėjimo, tačiau daugiau informacijos teks palaukti. Europos Komisija pavedė EFRAG konsultuoti dėl Europos tvarumo atskaitomybės standartų (ESRS) peržiūros, o ES valstybių narių komitetas pasiekė bendrą sutarimą dėl „Stop-the-Clock“ direktyvos.  Džiugu matyti organizacijas, kurių šie pokyčiai ir nauji sprendimai nepaveikė, o jos skiria dar daugiau laiko bei susitelkimo į atsparios bei atsakingos organizacijos vystymą. Tuo pačiu svarbu atkreipti dėmesį, kad teisės aktų leidėjai peržiūri su tvarumo atskaitomybe susijusius teisės aktus, tačiau įpareigojimai, įvardinti Žaliajame kurse (Green Deal), lieka aktualūs ir siekiami. Kas mūsų pastebėta per balandžio mėn. ir kuo dalinamės, skaitykite žemiau.

Apie tai, ką rasite      

Nauja! ES teisė: ES Taryba galutinai pritarė „Stop-the-clock“ mechanizmui, kuriuo siekiama padidinti ES konkurencingumą ir įmonėms užtikrinti teisinį tikrumą; ES Taryba ir Parlamentas susitarė dėl naujų taisyklių, kuriomis siekiama sumažinti mikroplastiko taršą; dirvožemio stebėsena: su Taryba susitarta dėl naujo ES teisės akto, pagal kurį ūkininkams bus teikiama didesnė parama; ES Komisija pristatė žiedinių ir efektyvių produktų naudojimo ES skatinimo planą.

Nauja! LR teisė: išplėstos galimybės panaudoti medžiagas iš perdirbtų statybinių atliekų; patvirtintas Tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugų kokybės priežiūros organizavimo tvarkos aprašas.

Įdomu ir naudinga: apie vykstančią Europos tvarumo atskaitomybės standartų peržiūrą; apie Europos bankininkystės institucijos skelbiamus pagrindinius klimato rizikos rodiklius ES/EEE bankų sektoriuje; apie ES reglamento dėl miškų naikinimo supaprastinimą.

O kaip praktikoje? Paprastai ir aiškiai: apie tvarumo ataskaitas ir kaip jos susijusios su klimato kaitos valdymu.

Nauja! ES teisė 

ES Taryba galutinai pritarė „Stop-the-clock“ mechanizmui, kuriuo siekiama padidinti ES konkurencingumą ir  įmonėms užtikrinti teisinį tikrumą

Pranešimas spaudai

Teisės aktas. 2025 m. balandžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2025/794, kuria iš dalies keičiamos direktyvos (ES) 2022/2464 ir (ES) 2024/1760, kiek tai susiję su datomis, nuo kurių valstybės narės turi taikyti tam tikrus įmonių informacijos apie tvarumą teikimo ir įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo reikalavimus

Aprašymas. ES Taryba galutinai pritarė vienam iš Komisijos pasiūlymų supaprastinti ES taisykles ir taip padidinti ES konkurencingumą. Šiuo pasiūlymu (vadinamąja „Stop-the-clock“ direktyva) atidedamos tam tikrų įmonių tvarumo ataskaitų teikimo ir deramo patikrinimo reikalavimų taikymo datos, taip pat deramo patikrinimo nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę terminas.

Šis pasiūlymas yra 2025 m. vasario pabaigoje Komisijos priimto „Omnibus I“ paketo, kuriuo siekiama supaprastinti ES teisės aktus tvarumo srityje, dalis. Atsižvelgdami į reikšmingas pasekmes verslo bendruomenei, Taryba ir Europos Parlamentas šiam pasiūlymui teikė didžiausią pirmenybę, siekdami suteikti ES bendrovėms būtiną teisinį tikrumą, susijusį su jų ataskaitų teikimo ir deramo patikrinimo prievolėmis. Todėl ES teisės aktų leidėjai pritarė Komisijos pasiūlymui atidėti:

• 2 metams – Įmonių tvarumo atskaitomybės direktyvos (CSRD) reikalavimų taikymą didelėms bendrovėms, kurios dar nepradėjo teikti ataskaitų, taip pat į biržos prekybos sąrašus įtrauktoms MVĮ;
• 1 metais – Įmonių tvarumo patikrinimo direktyvos (CSDDD) perkėlimo į nacionalinę teisę terminą ir pirmąjį taikymo etapą (apimantį didžiausias bendroves).

Teikiama nauda. Šis skubus susitarimas suteikia daugiau laiko susitarti dėl esminių CSRD ir CSDDD pakeitimų, kuriuos Komisija taip pat pasiūlė kaip „Omnibus I“ paketo dėl tvarumo dalį, siekiant supaprastinti esamus teisės aktus, taip pat suteikti laiko organizacijoms labiau pasirengti reikalavimų įgyvendinimui.

Kas toliau? Direktyva įsigaliojo 2025 m. balandžio 15 d. Valstybės narės turi perkelti šią direktyvą į savo nacionalinę teisę iki 2025 m. gruodžio 31 d.

ES Taryba ir Parlamentas susitarė dėl naujų taisyklių, kuriomis siekiama sumažinti mikroplastiko taršą

Pranešimas spaudai

Aprašymas. Pagal naująsias taisykles pagrindinis veiklos vykdytojams ir ES bei ne ES vežėjams nustatytas tikslas būtų užkirsti kelią plastiko granulių patekimui į aplinką. Pagal aiškią sistemą nustatytos pareigos, vykdytinos tais atvejais, kai granulės atsitiktinai patenka į aplinką, daugiausia dėmesio skiriant valymo operacijoms. Aiškus priemonių rinkinys bus įtrauktas į rizikos valdymo planą, kurį parengs kiekvienas granules tvarkantis įrenginio operatorius. Tokiomis priemonėmis, be kita ko, bus sprendžiami pakavimo, pakrovimo ir iškrovimo, personalo mokymo, taip pat būtinos įrangos klausimai.

Siekiant sudaryti vienodas sąlygas ES ir ne ES vežėjams ir užtikrinti visų plastikinių granulių vežėjų atskaitomybę ir skaidrumą, ne ES vežėjai turės paskirti įgaliotąjį atstovą ES.

Teikiama nauda. Naujosios taisyklės padės pagerinti plastikinių granulių tvarkymą visuose tiekimo grandinės etapuose tiek sausumoje, tiek jūroje.

Kas toliau? Preliminarų susitarimą turės patvirtinti Taryba ir Parlamentas. Po to abi institucijos, atlikusios teisinę ir lingvistinę peržiūrą, jį oficialiai priims ir paskelbs ES oficialiajame leidinyje. Reglamentas bus pradėtas taikyti praėjus dviems metams po jo paskelbimo.

Dirvožemio stebėsena: su Taryba susitarta dėl naujo ES teisės akto, pagal kurį ūkininkams bus teikiama didesnė parama

Pranešimas spaudai

Aprašymas. ES Parlamento ir Tarybos derybininkai pasiekė preliminarų politinį susitarimą dėl Komisijos pasiūlymo dėl dirvožemio stebėsenos įstatymo. Bendras tikslas – iki 2050 m. sukurti sveiką Europos dirvožemį, kuris atitiktų ES siekį užtikrinti nulinę taršą. Įstatymu taip pat turėtų būti sukurta nuoseklesnė ir labiau suderinta ES dirvožemio stebėsenos sistema.

Pagal susitarimą valstybės narės turės stebėti ir vertinti dirvožemio sveikatą visoje savo teritorijoje naudodamos bendrus dirvožemio deskriptorius, apibūdinančius kiekvieno dirvožemio tipo fizinį, cheminį ir biologinį dirvožemio sveikatos aspektą, ir ES mėginių ėmimo vietų metodiką. Kad valstybėms narėms būtų paprasčiau, jos galės remtis nacionalinėmis dirvožemio stebėsenos kampanijomis arba kitomis lygiavertėmis metodikomis. Komisija rems valstybes nares stiprindama dabartinę ES dirvožemio mėginių ėmimo programą LUCAS Soils. Ji siūlys specialiai pritaikytą finansinę ir techninę paramą.

Siekiant apsaugoti ūkininkus ir miškininkus, sutarta direktyva nenustatoma jokių naujų prievolių žemės savininkams ar žemės valdytojams. Vietoj to, ji įpareigoja ES šalis padėti jiems gerinti dirvožemio sveikatą ir atsparumą – dirvožemio gebėjimą ir toliau atlikti svarbų vaidmenį ekosistemoje. Paramos priemonės gali apimti nepriklausomas konsultacijas, mokymo veiklą ir gebėjimų stiprinimą, taip pat mokslinių tyrimų ir inovacijų skatinimą ir priemones, kuriomis siekiama didinti informuotumą apie dirvožemio atsparumo naudą. Valstybės narės taip pat turės reguliariai vertinti finansines išlaidas, kurias ūkininkai ir miškininkai patiria gerindami dirvožemio sveikatą ir dirvožemio atsparumą.

Teikiama nauda. Siekiama, kad dirvožemis būtų stebimas visose ES šalyse, o ūkininkai gautų geresnę paramą dirvožemio sveikatai gerinti. Susitarimas yra svarbus etapas siekiant pagerinti paramą ūkininkams ir visiems kitiems, kurie rūpinasi sveiko dirvožemio išsaugojimu. Geresnės informacijos ir pagalbos jiems teikimas, kartu užkertant kelią biurokratizmui ir naujoms prievolėms.

Kas toliau? ES Parlamentas ir Taryba sudarė „išankstinį antrojo svarstymo susitarimą“ (derybos vyko po to, kai Parlamento plenariniame posėdyje buvo priimtas pirmasis svarstymas). Dabar tikimasi, kad Taryba  šį susitarimą priims oficialiai, o tada Parlamentas turės patvirtinti tekstą per antrąjį svarstymą plenariniame posėdyje.

Direktyva įsigalios praėjus 20 dienų po jos paskelbimo ES oficialiajame leidinyje. Nuo šios datos ES šalys turės per trejus metus įgyvendinti šią direktyvą.

ES Komisija pristatė žiedinių ir efektyvių produktų naudojimo ES skatinimo planą

Pranešimas spaudai

Aprašymas. Europos Komisija priėmė 2025-2030 m. darbo planą, skirtą Ekologiškai tvarių gaminių projektavimo reglamentui (ESPR) ir Energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reglamentui.

Prioritetiniai produktai, kuriems taikomi ekologinio projektavimo ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reikalavimai, yra plienas ir aliuminis, tekstilė (daugiausia dėmesio skiriant drabužiams), baldai, padangos ir čiužiniai. Šie produktai buvo atrinkti atsižvelgiant į jų potencialą įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus.

Be to, Komisija nustatys horizontaliąsias priemones, susijusias su gaminių, pavyzdžiui, buitinės elektronikos ir mažų buitinių prietaisų, pataisomumo reikalavimais. Tai apims didžiausią potencialą turinčių gaminių taisymo galimybių įvertinimo įvedimą ir elektros, ir elektroninės įrangos perdirbamumo reikalavimus.

Būsimi atrinktų gaminių ekologinio projektavimo ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reikalavimai apims du elementus: gaminio eksploatacines savybes, pavyzdžiui, minimalų patvarumą, minimalų energijos ir išteklių naudojimo efektyvumą, atsarginių dalių prieinamumą arba minimalų perdirbtų medžiagų kiekį; ir (arba) informaciją apie gaminį, įskaitant pagrindines gaminio savybes, pavyzdžiui, gaminio anglies dioksido ir aplinkosauginį pėdsaką. Informacija apie gaminį daugiausia bus pateikiama skaitmeniniame gaminio pase, o apie gaminius, paženklintus energijos vartojimo efektyvumo etiketėmis, – Europos gaminių registre, skirtame energijos vartojimo efektyvumo ženklinimui (EPREL).

Teikiama nauda. Bus skatinami tvarūs, taisytini, žiediniai ir efektyviai energiją vartojantys gaminiai visoje Europoje, laikantis Švarios pramonės susitarimo ir Konkurencingumo kompaso. Suderinti gaminių tvarumo reikalavimai ES lygmeniu sustiprins bendrąją rinką, užkirs kelią prekybos kliūtims, pagerins vienodas sąlygas, sumažins administracinę naštą ir sustiprins įmonių, siūlančių tvarius gaminius, pasaulinį konkurencingumą.

Kas toliau? Ekologinio projektavimo ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reikalavimai bus nustatomi deleguotaisiais aktais kiekvienam gaminiui atskirai arba panašių gaminių grupėms. Tai bus grindžiama išsamiais parengiamaisiais tyrimais ir poveikio vertinimais. Visame procese dalyvaus suinteresuotieji subjektai ir suinteresuotosios šalys, įskaitant neseniai įsteigtą Ekologinio projektavimo forumą.

Pagal Ekologinio projektavimo direktyvą vykdomas darbas turėtų būti tęsiamas, o atitinkami reikalavimai bus priimti ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d.

Nauja! LR teisė 

Išplėstos galimybės panaudoti medžiagas iš perdirbtų statybinių atliekų

Įsakymas

Teisės aktas. 2025 m. balandžio 4 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įsakymas Nr. D1-43 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. D1-637 „Dėl Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“

Aprašymas. Patvirtinti Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių pakeitimai, kuriais išplečiamos galiojančios nuostatos dėl perdirbtų statybinių atliekų nebelaikymo atliekomis.  

Pakeitimai sudaro sąlygas statybinių atliekų apdorojimo metu gautas perdirbtas inertines medžiagas (pvz. gruntą ir atsijas) tiekti rinkai naudojimui ne tik statyboje, bet ir kitoms reikmėms. Jas būtų galima naudoti iškastoms vietoms užpildyti, kraštovaizdžiui, kelių barjerams, sankasoms formuoti. Todėl šių medžiagų naudojimui ne statybos tikslais bus nustatytos aiškesnės sąlygos ir užtikrinta, kad šiam tikslui būtų naudojamos tik aplinkai nekenkiančios ir saugios medžiagos iš perdirbtų atliekų.  

Šis teisės aktas buvo parengtas atsižvelgus į socialinių-ekonominių partnerių ir statybinių atliekų tvarkytojų pasiūlymus bei į užsienio šalyse taikomas praktikas.  

Tikimasi, kad naujos nuostatos turės teigiamą įtaką žiedinės ekonomikos plėtrai, statybinių atliekų rūšiavimo ir perdirbimo kokybei, šių veiklų mastui, iš perdirbtų atliekų gautų medžiagų kokybei ir paskatins jų naudojimą.  

Teikiama nauda. Naujoji tvarka įveda konkrečius reikalavimus, kurie papildys jau galiojančius ir padės medžiagas iš perdirbtų statybinių atliekų atsakingai pernaudoti ne tik statybose, bet ir kitose srityse. Dėl to daugiau jų sugrįš į apyvartą. Tai leis verslui naudoti išteklius efektyviau ir saugiau, prisidedant prie žiedinės ekonomikos plėtros Lietuvoje.

Kas toliau? Įsakymas įsigalios 2025 m. balandžio 5 d.

Patvirtintas Tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugų kokybės priežiūros organizavimo tvarkos aprašas

Įsakymas

Teisės aktas. 2025 m. balandžio 9 d. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įsakymas Nr. V3-12 „Dėl Tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugų kokybės priežiūros organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“

Aprašymas. Šis aprašas nustato viešojo ir ne viešojo intereso įmonių audito įmonių ir nepriklausomų tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugų teikėjų, auditorių, įgijusių teisę teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugą ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo specialistų atliktų tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugų kokybės priežiūros organizavimo tvarką ir procedūras.

Teikiama nauda. Nauja tvarka leis užtikrinti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugų kokybės priežiūrą

Kas toliau? Įsakymas įsigalios 2025 m. balandžio 10 d.

Įdomu ir naudinga  

#1 Vyksta Europos tvarumo atskaitomybės standartų (ESRS) peržiūra

EFRAG naujienos

ESRS peržiūros darbo planas

2025 m. balandžio 8 d. EFRAG (Europos finansinės atskaitomybės patariamoji grupė), kovo 27 d. gavusi specialų Europos Komisijos (EK) įgaliojimą teikti technines konsultacijas, paskelbė viešą kvietimą teikti pastabas dėl Europos tvarumo atskaitomybės standartų pirmo rinkinio peržiūros.  Šia peržiūra siekiama supaprastinti galiojančius ESRS. Atsižvelgdama į tai, EFRAG nori surinkti visų susijusių suinteresuotųjų šalių viešą nuomonę dėl galimų peržiūrų, taip pat atsiliepimus iš pirmosios bangos ataskaitų rengėjų, kurie už 2024 m. rengė savo tvarumo ataskaitas pagal ESRS. Atsiliepimus galima pateikti iki 2025 m. gegužės 6 d., antradienio.  

Be to, balandžio 15 d. EFRAG patvirtino atnaujintą ESRS supaprastinimo darbo planą, tikintis, kad techninės rekomendacijos EK bus pateiktos iki 2025 m. spalio 31 d.:

#2 EBI skelbia pagrindinius klimato rizikos rodiklius ES/EEE bankų sektoriuje

Pranešimas spaudai

Europos bankininkystės institucija (EBI) paskelbė ESG informacinę suvestinę, kurioje pateikiama platesnė ESG rizikos stebėsenos sistema ir suteikiama centralizuota prieiga prie palyginamų klimato rizikos rodiklių. Čia pateikiami lyginamieji rodikliai ir pagerinamas su perėjimu ir fizine klimato rizika susijusios rizikos vertinimas ir stebėsena ES / EEE bankų sektoriuje. Ji pagrįsta informacija, kurią bankai galės naudoti atskleisdami ESG informaciją pagal 3 ramstį.

Šioje suvestinėje apžvelgiama su klimatu susijusi pereinamojo laikotarpio ir fizinė rizika. Rodikliai parodo žaliojo finansavimo spektrą, pagrįstą suderinimu su ES taksonomija, taip pat viršijantį taksonomijos kriterijų, atsižvelgiant į įstaigų naudojamus vidinius žaliojo finansavimo apibrėžimus.

ESG rizikos stebėsenos sistemos kūrimas padeda siekti Komisijos tikslo sistemiškai stebėti su klimatu susijusią finansinio stabilumo riziką. ESG rizikos rodikliai parengti pagal EBI steigimo reglamento (Reglamentas ES 1093/201) 29 straipsnio f punktą, kuriuo reikalaujama, kad EBI įdiegtų stebėsenos sistemą su aplinka, socialine sritimi ir valdymu susijusiai rizikai vertinti, atsižvelgiant į Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimą. Rodikliai sudaryti remiantis bankų atskleistais 3 ramsčio ESG duomenimis, kurių ataskaitinės datos yra 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2024 m. birželio 30 d.

#3 EK imasi veiksmų, kad būtų supaprastintas ES reglamento dėl miškų naikinimo (EUDR) įgyvendinimas

Pranešimas spaudai

Komisija toliau paprastina procedūras ir mažina administracinę naštą, kad palengvintų ES miškų naikinimo reglamento įgyvendinimą. Atsižvelgdama į tai, ji paskelbė naujus rekomendacinius dokumentus, kad šių metų pabaigoje reglamentas būtų pradėtas taikyti valstybėms narėms, veiklos vykdytojams ir prekiautojams.

Atnaujintose gairėse ir dažnai užduodamuose klausimuose įmonėms, ES valstybių narių valdžios institucijoms ir šalims partnerėms bus pateiktos papildomos supaprastintos priemonės ir paaiškinimai, kaip įrodyti, kad jų produktai pagaminti nenaikinant miškų. Abu dokumentai atspindi valstybių narių, šalių partnerių, įmonių ir pramonės indėlį. Tai taip pat užtikrins suderintą teisės aktų įgyvendinimą visoje ES.

Nustatytus supaprastinimus dar papildys deleguotasis aktas, kuris paskelbtas viešoms konsultacijoms. Akte pateikiama daugiau paaiškinimų ir supaprastinama EUDR taikymo sritis, atsižvelgiant į suinteresuotųjų subjektų prašymą pateikti gaires dėl konkrečių kategorijų produktų. Tai taip pat padės ekonominės veiklos vykdytojams ir valdžios institucijoms išvengti nereikalingų administracinių išlaidų.   

EK šiuo metu baigia rengti šalių lyginamosios analizės sistemą priimdama įgyvendinimo aktą. Jis bus priimtas ne vėliau kaip 2025 m. birželio 30 d. po diskusijų su valstybėmis narėmis.

O kaip praktikoje? Paprastai ir aiškiai 

Susidūrus su viena ar kita situacija, gali kilti klausimų: o kaip tai veikia praktikoje, kaip suprasti vieną ar kitą formuluotę, kuri yra teisės akte? Mūsų siekis – pasidalinti paprastai ir aiškiai, kad suprastų kiekvienas. Sieksime padėti susiorientuoti tiek organizacijoms, tiek darbuotojams bei visiems, kurie nori suprasti ir kuriems rūpi. Atsakysime į atvirus klausimus, atsižvelgiant į Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvos (BTAD, angl. CSRD), Europos tvarumo atskaitomybės standartų (ETAS, angl. ESRS) ir apie kitų, su tvarumo sritimi susijusių, teisės aktų reikalavimus. Vienas mėnuo – vienas klausimas 😊 

Klausimas: Kaip tvarumo ataskaitų rengimas gali padėti klimato kaitos valdymui ir kas tarp jų bendro?

Mes atsakome ir rekomenduojame:

Vienas iš svarbiausių ETAS reikalavimų yra atskleisti informaciją apie poveikį klimatui. Dažniausiai įmonės, pradėdamos rengti ataskaitas, pradeda teikti duomenis apie išmetamų teršalų kiekį (ŠESD 1, 2 ir 3 apimtis), tuo pačiu nusistato tikslus kaip mažins išmetamų teršalų kiekį įmonės veikloje. Taip pat pažymėtina, kad turi būti teikiama kiekybinė ir kokybinė informacija ir apie tai, kaip klimato kaita veikia įmonės verslo modelį, finansinį stabilumą ir ilgalaikę strategiją.

Svarbu, kad su klimatu susijusi rizika būtų įtraukta į bendrą įmonės verslo strategiją. Tai skatina priimti geresnius sprendimus kuriant ilgalaikę vertę, įskaitant išlaidų taupymą, rizikos mažinimą ir naujas rinkos galimybes, susijusius su prisitaikymu prie klimato kaitos ir jos švelninimu. Tarkime, neigiamą poveikį ir išlaidas galima mažinti ilgalaikėje perspektyvoje galima šiose tokiose sritys kaip energijos vartojimo efektyvumas, išmetamo ŠESD mažinimas (per transporto pasirinkimą, darbuotojų keliavimą, paslaugų/prekių pasirinkimą) ir pan.

ETAS E1 Klimato kaita išsiskiria kaip išsamiausias aplinkosaugos standartas. Pagrindinis šio standarto tikslas – užtikrinti, kad verslo praktika atitiktų Europos klimato tikslus, siekiant užtikrinti nulinį išmetamų teršalų kiekį. Jei nepateiksite informacijos pagal ETAS E1, tai gali neigiamai paveikti jūsų įmonės reputaciją ir suinteresuotųjų šalių pasitikėjimą.

Skirtingai nei kituose ETAS standartuose, jei įmonė ETAS E1 laiko nereikšminga, ji turi pateikti išsamų pagrindimą ir analizę. Praktiškai dėl to bendrovėms labai sunku netaikyti šio standarto, atsižvelgiant į tai, kad ŠESD išmetimo poveikio įvairioms verslo veikloms išvengti yra sunkiai įmanoma, įmonės turi nusistatyti mažinimo tikslus, sekti faktinius duomenis ir tai yra tiesiogiai sietina su klimato kaitos valdymu. Taigi, siekiant nustatyti tikslus dėl klimato kaitos švelninimo ir siekti jų įgyvendinimo, svarbu turėti duomenis. Tam gali padėti tvarumo ataskaitų rengimas.

Naujienlaiškį paruošė WIDEN komanda. Jei turite klausimų tvarumo temomis – bendraukime. Jei norėtumėte gauti išsamesnį naujienlaiškį apie pokyčius tvarumo teisėkūroje, kuris būtų adaptuotas Jūsų įmonei ar sektoriui  – susiekite.