Darbo ginčų tendencijos. Kas slepiasi po statistika?

February 24, 2025 News

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyrius paskelbė duomenis apie darbo ginčų komisijų išnagrinėtus darbo ginčus 2024 metais.

Iš paskelbtų duomenų akivaizdi darbo ginčų augimo tendencija – 2024 metais išnagrinėta apie 30% daugiau darbo ginčų, negu 2023 metais. Kokias išvadas galima daryti iš paskelbtų duomenų?

Augantis darbuotojų aktyvumas atsispindi darbo ginčų tendencijose

Akivaizdu tai, kad darbuotojai vis aktyviau gina savo teises kreipdamiesi į darbo ginčų komisijas – didžioji dalis ginčų (8981 iš 9365 išnagrinėtų) inicijuota būtent darbuotojų. Tai rodo, kad ginčo nagrinėjimo procesas yra patogus, prieinamas (tiek finansiškai – ginčai nagrinėjami nemokamai, tiek fiziškai – didžioji dalis posėdžių organizuojama nuotoliu, todėl nebūtina kažkur toli važiuoti) ir pakankamai nesudėtingas, kad juo galėtų pasinaudoti kiekvienas.

Kaip ir ankstesniais metais, didžioji dalis ginčų (apie 75%) vis dar keliama dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo. Čia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad su darbo santykiais susijusios išmokos yra ne vien tik darbo užmokestis, bet ir kitos išmokos – priedai, premijos, dienpinigiai, komandiruotės išlaidos, išeitinės išmokos, atostoginiai ir pan. Taigi, didelis skaičius ginčų dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo tikrai nereiškia, kad darbuotojams masiškai nemokamas darbo užmokestis.

Kone ketvirtadalis darbo ginčų – iš transporto sektoriaus

Jeigu atkreiptume dėmesį į ginčų pasiskirstymą pagal veiklos sektorius, pamatytume, kad kone ketvirtadalis ginčų buvo inicijuota transporto sektoriaus darbuotojų (2303 iš 9365 išnagrinėtų). Darbo apmokėjimas transporto sektoriuje yra specifinis, didelę reikšmę jame turi dienpinigiai bei jų mažinimo kriterijai (jų pagrįstumas), todėl būtent šio sektoriaus darbuotojų prašymai dėl dienpinigių (jų dalies) išieškojimo daro didelę įtaką bendrai ginčų dėl su darbo santykiais susijusių išmokų statistikai.

Iš dalies su transporto sektoriumi susijusi ir kita tendencija – užsieniečių keliamų darbo ginčų skaičiaus augimas. 28% visų prašymų darbo ginčų komisijoms pateikė užsienio šalių piliečiai (daugiausia baltarusiai, ukrainiečiai, tačiau nemažai besikreipusių buvo Uzbekistano, Tadžikistano, Kirgizijos bei Kazachstano piliečiai). Kodėl ši tendencija susijusi su transporto sektoriumi? Todėl, kad transporto sektoriuje vairuotojais dirba bene daugiausia trečiųjų šalių piliečių.  Taigi, natūralu, kad daug užsieniečių įdarbinančiame sektoriuje atitinkamai kyla daugiau ginčų su užsieniečiais.

Sprendimai ir jų vykdymas

Darbo ginčų komisijos savo sprendimais 2024 metais priteisė daugiau kaip 15 mln. Eur, iš kurių 14,75 mln. Eur (14 753 426 Eur) – darbuotojų naudai, o 0,28 mln. Eur (283 995 Eur) – darbdavių naudai. Šios sumos apima tik su darbo santykiais susijusias išmokas, bet ir turtinę, neturtinę žalą, įvairias kompensacijas.

Ne visos darbuotojams priteistos sumos iš darbdavių realiai atsidurs darbuotojų sąskaitose. Visų pirma, darbo ginčų komisijos įprastai priteisia sumas neatskaičius mokesčių, t. y. dalį priteistų sumų darbdaviai turės sumokėti mokesčių administratoriams. Antra, dalis sumų priteista iš įmonių, kurios tikėtina bankrutuos, taigi jų įsiskolinimus darbuotojams bent jau iš dalies padengs Garantinis fondas. Trečia, apie 5% darbo ginčų komisijų sprendimų viena ar kita ginčo šalis apskundė teismams, taigi jie nebus vykdomi, o teismai priims naujus sprendimus (priteisdami kitokias sumas arba nepriteisdami jokių).

Neturtinė žala

Nors didžioji dalis darbo ginčų vis dar keliama dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo, pastebimai auga ginčų dėl atleidimo teisėtumo (augimas lyginant su praėjusiais metais – 14%) ir neturtinės žalos išieškojimo (augimas lyginant su praėjusiais metais net 46%).

Taigi akivaizdu, kad darbuotojai nebėra linkę nutraukus darbo santykius numoti ranka, pamiršti blogas patirtis ir tiesiog ieškoti kito darbo, o siekia sąžiningo ir pagarbaus darbdavio elgesio. Be to, reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo gausa rodo kintantį darbuotojų santykį ir lūkestį darbui ir darbdaviams apskritai – svarbu ne tik gauti finansinį atlygį, tačiau ir gerai jaustis, būti teisingai vertinamam ir gerbiamam darbo vietoje.

Akvilė Stoškutė-Bendorienė, WIDEN Darbo teisės grupės vyresnioji teisininkė