Asmeninis holdingas užsienio šalyje – jo pliusai ir minusai

5 vasario, 2025 Naujienos

Tačiau tokį sprendimą reikia gerai pasverti ir priimti gerai išanalizavus finansinius, mokestinius ir teisinius tokios veiklos aspektus:

1. Pirmiausiai reikėtų įsivertinti užsienio šalies mokestinę aplinką – ar tikrai mažesnis pelno mokestis ar GPM nevirs didesniais mokesčių kaštais? Pavyzdžiui, Estijos mokesčių rezidentui įsteigus įmonę Estijoje ir iš jos išėmus dividendus, jie nėra apmokestinami atskirai pelno ir GPM mokesčiais, jie iki 2025 metų mokėdavo vieną 20% vertės tarifą. Tačiau Lietuvos rezidentui įsteigus įmonę Estijoje ir gavus dividendų, VMI vertina, kad Estijoje buvo sumokėtas tik pelno mokestis, o Lietuvoje reikia dar sumokėti GPM. Todėl galutinai Lietuvos rezidentas sumokėtų ~20%+15%, kas yra daugiau nei būtų sumokėjęs Lietuvoje.
2. Įsivertinti steigimo ir palaikymo (apskaitos tvarkymo, audito, teisinius) kaštus. Jeigu sumos iš verslo ateinančios į holdingą nėra didelės, tai bet kokius mokesčių sutaupymus gali atsverti kaštai, mokami teisininkams, auditoriams ar finansininkams.
3. Jeigu užsienio šalyje bus tik pasyvus holdingas, VMI jį vertina kaip „dirbtinį darinį“, nes iš esmės jis yra tik „pašto dėžutės“ įmonė. Nesant užsienio holdinge turinio, VMI apmokestina dividendus iš Lietuvos įmonių mokesčiu prie šaltinio, todėl užsienio holdingą dividendai pasiekia jau apmokestinti (nepaisant to, kad Pelno mokesčio įstatymas numato, kad dividendai turi judėti neapmokestinti).
4. Jeigu užsienio holdingo vadovas ar kiti valdymo organai faktiškai sprendimus priima Lietuvoje, gali būti laikoma, kad holdingas turi nuolatinę buveinę Lietuvoje, kas faktiškai reiškia mokėtiną pelno mokestį ir tuo tuo susijusius kaštusTokių aspektų gali būti ir daugiau, todėl būtina tiksliai išsiaiškinti užsienio šalies teisinę ir mokestinę aplinką, įsivertinti kaštus ir tik tuomet priimti apgalvotą ir pasvertą sprendimą.

Arūnas Šidlauskas, WIDEN Mokesčių teisės praktikos grupės vadovas