Darbo ginčų tendencijos: dėl ko darbuotojai ir darbdaviai 2025 metais ginčijosi daugiausiai?

4 kovo, 2026 Naujienos

Pirmieji metų mėnesiai tradiciškai skiriami praėjusių metų rezultatų apžvalgai. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyrius paskelbė duomenis apie išnagrinėtus darbo ginčus 2025-aisiais metais. Praėjusiais metais Darbo ginčų komisijos gavo apie 6 proc. mažiau prašymų nei ankstesniais metais. Ar tai reiškia, kad komisijų krūvis sumažėjo? Deja, bet ne. Statistika rodo kitą ryškėjančią tendenciją – nors pačių individualių darbo ginčų kiekis mažėjo, tačiau kiekvienoje byloje keliamų reikalavimų skaičius didėjo (vidutiniškai 6 procentais).

Darbuotojai reikalauja vis daugiau

Augančių reikalavimų skaičius rodo, kad darbo ginčų bylos tampa sudėtingesnės. Pavyzdžiui, jeigu anksčiau darbuotojas, negavęs darbo užmokesčio, apsiribodavo reikalavimu priteisti darbo užmokestį, dabar jį papildo reikalavimais priteisti kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, pavyzdžiui, delspinigius, netesybas, dienpinigius, priedus ir pan., kelia teisingo darbo užmokesčio apskaičiavimo klausimus, ginčijasi dėl (ne)įvykdytų darbo rodiklių ir nuo jų priklausančių premijų ir kt. Taigi darbo ginčai tampa kompleksiškesni, dėl to gali ilgėti jų nagrinėjimo trukmė. 

Kas dažniausiai kreipiasi į darbo ginčų komisijas

Darbuotojai išlieka aktyviausia besikreipiančiųjų į darbo ginčų komisijas grupė. Iš viso pernai darbo ginčų komisijos sulaukė 8586 skundų iš darbuotojų. Darbdaviai į darbo ginčų komisijas kreipėsi 313 kartų. Apie 74 proc. ginčų keliama dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo.

Šiuose ginčuose vėl vyrauja transporto ir saugojimo sektoriaus įmonės (apie 22 procentai visų ginčų). Tikėtis, kad ši tendencija keisis artimiausiu laiku, pagrindo nėra, kadangi darbo apmokėjimas transporto sektoriuje yra specifinis, didelę reikšmę jame turi dienpinigiai bei jų mažinimo kriterijai (jų objektyvumas ir pagrįstumas). Nepasikeitus teisiniam reguliavimui, rinkos tendencijoms ir neatsiradus vieningos teisminės praktikos, nesusipratimų dėl darbo užmokesčio ir dienpinigių (ne)išmokėjimo tarp transporto įmonių ir vairuotojų greičiausiai nemažės.

Naujos tendencijos: darbo ginčai dėl psichologinio klimato ir darbo laiko

Nors didžioji dalis darbo ginčų vis dar keliama dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo, pastebimai auga ginčų dėl atleidimo teisėtumo (augimas lyginant su praėjusiais metais – 13 procentų), darbo sutarties sąlygų (51 proc. daugiau). Vis tik labiausiai daugėjo ginčų dėl darbo ir poilsio laiko (net 108 proc. daugiau) bei psichologinio smurto (89 proc. daugiau).

Akivaizdu, kad darbuotojai aktyviai gina savo interesus bei reikalauja ne tik teisingo apmokėjimo, bet ir geresnių darbo sąlygų, sąžiningo darbdavio elgesio ir psichologiškai saugios darbo aplinkos.

Atleisdami darbuotojus, darbdaviai vis dar klysta

Dažniausiai darbuotojai ginčija atleidimą iš darbo pagal Darbo kodekso 58 straipsnį, kai sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės (apie 22 proc.). Antroje vietoje (apie 15 proc.) – atleidimas pagal Darbo kodekso 55 str., t.y. darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių, o trečioje (apie 8 proc.) – atleidimas pagal Darbo kodekso 57 str., t.y. darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės.

Prieš priimant sprendimą dėl darbuotojo atleidimo nurodytais pagrindais, reikia įsitikinti, pirmu atveju – kad darbuotojas tikrai padarė pažeidimus, dėl kurių norima jį atleisti; antru atveju – kad darbuotojo valia nutraukti darbo sutartį susiformavo laisvai, be nesąžiningos kitų asmenų įtakos, o trečiu atveju – kad darbdavys galės įrodyti įspėjime nurodytų priežasčių realumą.

Darbdaviams, norintiems išvengti ginčų su darbuotojais dėl darbo sutarties nutraukimo, siūlyčiau dažniau rinktis sutarties nutraukimą šalių susitarimu pagal Darbo kodekso 54 straipsnį (ginčai dėl atleidimo šiuo pagrindu sudarė tik apie 3 proc. visų ginčų dėl atleidimo teisėtumo) arba brangų, bet retai ginčijamą darbo sutarties nutraukimą darbdavio valia pagal Darbo kodekso 59 straipsnį (tik apie 1,5 proc. visų ginčų dėl atleidimo teisėtumo kilo, kai darbuotojas nesutiko su šiuo atleidimo pagrindu).

Visais atvejais norint išvengti darbo ginčų ar bent sumažinti jų tikimybę, darbo santykių šalys turėtų nepamiršti bendrųjų pareigų, numatytų Darbo kodekso 24 straipsnyje – įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

Tekstą parengė darbo teisės ekspertė, vyresnioji teisininkė Akvilė Stoškutė-Bendorienė.

Kviečiame Akvilę sekti LinkedIn.