Darbo kodekso pakeitimai 2026 metais: kas naujo numatyta ir kaip pasiruošti reguliavimo pasikeitimams

15 gruodžio, 2025 Naujienos

Seime jau svarstomi reikšmingi Darbo kodekso pakeitimai. 2026 metais darbo santykių sistema Lietuvoje laukia svarbių pokyčių. Iki 2026 m. birželio 7 d. į Lietuvos nacionalinę teisę turės būti perkelta ES direktyva dėl skaidraus darbo užmokesčio. Direktyva siekiama stiprinti atlygio sistemų skaidrumą ir suteikti daugiau galimybių darbuotojams ginti savo teises. Pagrindinis dėmesys skiriamas vyrų ir moterų atlyginimų lygybei, tačiau pakeitimai turės poveikį visiems darbo rinkos dalyviams tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje. Įmonės ir organizacijos privalo ruoštis būsimiems Darbo kodekso pakeitimams, peržiūrėti savo vidaus tvarkas, dokumentus ir procesus. Kokie pagrindiniai Darbo kodekso pakeitimai numatyti?

PAGRINDINĖS DARBO SUTARTIES NAUJOVĖS

33 str. 4 d.

Nukrypimas nuo imperatyvų (Didelis atlygis)

Galima nukrypti nuo imperatyvių DK taisyklių, jei mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis negu du VDA paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai. Išimtys netaikomos taisyklėms, susijusioms su maksimaliuoju darbo/minimaliuoju poilsio laiku, darbuotojų sauga ir sveikata, lyčių lygybe ir nediskriminavimu. Darbo sutartis visada gali gerinti darbuotojo padėtį.

36 str. 2 d.

Išbandymo terminas

Darbuotojui, kurio nustatytas mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis negu du VDA vidutinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, gali būti taikomas ilgesnis išbandymo terminas, kuris negali viršyti šešių mėnesių.

52 str. 2 d.

Nuotolinis darbas

Darbdavys privalo tenkinti prašymą dirbti nuotoliu, jei prašo nėščia, maitinanti, auginanti vaiką iki 8 metų, vienas auginantis vaiką iki 14 metų arba vaiką su negalia iki 18 metų, arba dėl sveikatos būklės/slaugos poreikio, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl darbdavio darbo organizavimo ar gamybos proceso ypatumų.

52 str. 4 d.

Nuotolinio darbo išlaidos

Jeigu dirbdamas nuotoliu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos, nebent kolektyvinėje sutartyje susitarta kitaip.

DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMO PAKEITIMAI

49 str. 3 d.

Nušalinimas (Tyrimas)

Darbdavys, tirdamas darbuotojo galimo padaryto darbo pareigų pažeidimo aplinkybes, gali nušalinti darbuotoją iki trisdešimt kalendorinių dienų mokėdamas jam vidutinį jo darbo užmokestį, nebent kolektyvinėje sutartyje nustatyta kitaip.

58 str. 4 d.

Atsisakymas dėl darbuotojo kaltės

Darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo ar atostogų, darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą.

59 str. 1 d.

Atleidimas dėl svarbių priežasčių

Darbdavys, išskyrus biudžetines įstaigas, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banką, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl svarbių priežasčių, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

64 str. 5 d.

Atleidimas be darbo (įspėjimo metu)

Darbdavys gali nutraukti darbo sutartį iki įspėjimo termino pabaigos, neleisdamas darbuotojui dirbti, tačiau sumokėdamas už visą įspėjimo laikotarpį jam priklausantį darbo užmokestį.

147 str. 2 d.

Netesybos (Po atleidimo)

Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui uždelsus atsiskaityti su darbuotoju ne dėl jo kaltės, darbdavys privalo mokėti netesybas (dydis priklauso nuo VDU ir uždelstų mėnesių skaičiaus).

DARBO LAIKO IR POILSIO REŽIMO PAKEITIMAI

112 str. 5 d.

Sutrumpintas darbo laikas (valstybinis sektorius)

Biudžetinių įstaigų, valstybės/savivaldybės įmonių ir Lietuvos banko darbuotojams, auginantiems vaikus iki 3 metų, nustatoma 32 valandų per savaitę darbo laiko norma, paliekant nustatytą darbo užmokestį.

112 str. 6 d.

Švenčių dienų išvakarės

Jeigu dėl darbo organizavimo ypatumų darbo dienos neįmanoma sutrumpinti viena valanda, už šią valandą apmokama kaip už viršvalandinį darbą.

113 str. 1 d.

Darbo laiko režimas (prioritetas)

Darbdavys privalo tenkinti prašymą dirbti pageidaujamu režimu, kai prašo nėščia, maitinanti, auginanti vaiką iki 8 metų, vienas auginantis vaiką iki 14 metų arba vaiką su negalia iki 18 metų, ar dėl sveikatos būklės/slaugos poreikio, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl darbo organizavimo/gamybos ypatumų.

118 str. 4 d.

Pasyvusis budėjimas namie

Budėjimas negali trukti ilgiau kaip 168 valandas per 4 savaites. Už kiekvieną budėjimo valandą mokama ne mažesnė kaip 20% valandinio darbo užmokesčio priemoka.

127 str. 5 d.

Atostogų praradimas

Teisė pasinaudoti atostogomis prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė, pabaigos. Aukštesnio lygmens kolektyvinėje sutartyje šis terminas gali būti sutrumpintas iki dvejų metų.

133 str. 2 d.

Tėvystės atostogos (įvaikinimas)

Per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (ar vykdymo pradžios) dienos suteikiamos 30 kalendorinių dienų trukmės tėvystės atostogos, kurios gali būti skaidomos į ne daugiau kaip dvi dalis (įsigalioja 2026 m. liepos 1 d.).

DARBO UŽMOKESČIO SKAIDRUMO REIKALAVIMAI

Darbo apmokėjimo sistemos ir konfidencialumas

• Darbo apmokėjimo sistemos (DK 140 str. 3 d.): Darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvine sutartimi ir taikoma visiems darbuotojams. Kai kolektyvinės sutarties nėra, sistemą tvirtina darbdavys, įvykdęs informavimo ir konsultavimo procedūras.
• Pareigybių grupavimas: Pareigybės grupuojamos pagal objektyvius ir lyties požiūriu neutralius kriterijus, apimančius įgūdžius, kvalifikaciją, pastangas, atsakomybę ir darbo sąlygas. Pareigybės, kuriose atliekamas toks pat ar vienodos vertės darbas, priskiriamos tai pačiai grupei.
• Konfidencialumas (DK 39 str. 1 d.): Konfidencialia informacija negalima laikyti duomenų apie savo darbo užmokestį, kai darbuotojas tokius duomenis atskleidžia siekdamas užtikrinti vienodo darbo užmokesčio principo laikymąsi.

Informacijos teikimo pareigos darbuotojams

• Darbdavio informavimas (DK 148 str. 4 d.): Darbdaviai privalo kasmet informuoti darbuotojus apie jų teisę raštu gauti informaciją apie savo darbo užmokesčio dydį ir vidutinio darbo užmokesčio dydžius pagal darbuotojo lytį toje pačioje pareigybių grupėje.
• Atsakymo terminai: Darbdavys informaciją darbuotojui turi pateikti raštu per protingą terminą. Jei prašoma papildomų paaiškinimų, atsakymas negali trukti ilgiau kaip 2 mėnesius.
• Duomenų apsauga: Jeigu informacijos pateikimas atskleistų kito darbuotojo, kurio tapatybę įmanoma nustatyti, darbo užmokestį, informacija teikiama tik darbuotojų atstovams, VDI arba Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai.

Privalomos ataskaitos ir skelbimas (DK 23 str.)

• Duomenų teikimas VSD/VDI: Darbdaviai kas mėnesį teikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (VSD) informaciją apie darbuotojų darbo užmokestį ir darbo laiką (išskyrus laikinuosius darbuotojus).
• VSD apskaičiuojami atotrūkiai: VSD skaičiuoja vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkį, įskaitant bazinio darbo užmokesčio ir papildomo darbo užmokesčio atotrūkį pagal pareigybių grupes (iš viso 7 rodikliai).
• Ataskaitų periodiškumas (Darbdaviams):
  • 250 ir daugiau darbuotojų: Informacija apie praėjusius kalendorinius metus pateikiama darbdaviams ir skelbiama viešai kas metus.
• 100–249 darbuotojų: Informacija pateikiama darbdaviams ir skelbiama viešai kas trejus metus.

Paaiškinimo ir korekcijos pareiga

• Paaiškinimo pareiga: Jei yra neaiškumų, darbdaviai privalo darbuotojų atstovams pateikti papildomus paaiškinimus dėl darbo užmokesčio skirtumo per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį.
• Korekcijos ir bendras vertinimas (DK 23 str. 10 ir 11 d.):
  • Jei darbo užmokesčio skirtumas nepagrindžiamas objektyviais, lyties požiūriu neutraliais kriterijais, darbdavys privalo ištaisyti padėtį bendradarbiaujant su darbuotojų atstovais per šešis mėnesius.
• Privalomas bendras darbo užmokesčio vertinimas atliekamas, jei nurodytas bent 5 % moterų ir vyrų vidutinio darbo užmokesčio skirtumas bet kurioje pareigybių grupėje, ir šis skirtumas nebuvo pagrįstas objektyviais kriterijais, o darbdavys jo neištaisė per šešis mėnesius.

KOLEKTYVINIAI SANTYKIAI IR STREIKAI

Darbuotojų atstovavimas ir kolektyvinės sutartys

• Darbo tarybos finansavimas (DK 175 str. 1 d.): Visa darbo tarybos veikla ir darbo tarybos narių kompetencijų kėlimas finansuojamas darbdavio lėšomis.
• Darbuotojų atstovai valdyme (DK 210 str.): Darbuotojų atstovai turi teisę skirti dalį juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narių. Jų kvalifikacijos kėlimas taip pat finansuojamas darbdavio lėšomis.
• Kolektyvinių sutarčių išplėtimas (DK 197 str. 1 d.): Darbdavio lygmens kolektyvinė sutartis ar atskiros jos nuostatos gali būti taikomos visiems darbuotojams, jeigu tai patvirtina visuotinis darbdavio darbuotojų susirinkimas (konferencija).
• Nukrypimas nuo imperatyvų (DK 193 str. 3 d.): Nacionaliniu, šakos ar teritoriniu lygmeniu sudaromose kolektyvinėse sutartyse galima nukrypti nuo DK imperatyvų, išskyrus taisykles dėl minimaliojo darbo užmokesčio, darbuotojų saugos ir sveikatos, lyčių lygybės ir nediskriminavimo, jei pasiekiama darbdavio ir darbuotojų interesų pusiausvyra.

Streiko procedūros pakeitimai

• Įspėjamasis streikas (DK 244 str. 2 d. 1 p.): Trunka ne ilgiau kaip keturias valandas.
• Darbuotojų apsauga po streiko (DK 250 str. 2 d.): Tris mėnesius po streiko pabaigos negali būti pablogintos streike dalyvavusių darbuotojų būtinosios darbo sutarties sąlygos.
• Darbuotojų priėmimas streiko metu (DK 250 str. 7 d.): Streiko metu darbdaviui draudžiama į streikuotojų vietas priimti naujus darbuotojus, išskyrus atvejus, kai būtina užtikrinti minimalių paslaugų teikimą.
• Streiko teisėtumo nagrinėjimas (DK 251 str. 2 d.): Teismas bylą dėl streiko teisėtumo turi išnagrinėti per penkias darbo dienas.
• Streiko atidėjimas (DK 252 str. 1 d.): Jeigu kyla tiesioginė grėsmė, kad nebus vykdomas susitarimas dėl minimalių paslaugų teikimo gyvybines paslaugas teikiančiose įmonėse, teismas turi teisę penkiolikai darbo dienų atidėti ar sustabdyti streiką.

Tekstą parengė darbo teisės praktikos vadovas, partneris, advokatas Vilius Mačiulaitis.

Kviečiame Vilių sekti LinkedIn.