Dienpinigių kriterijai: kokius namų darbus reikia pasidaryti tam, kad skaudžiai nesuklysti?

18 kovo, 2025 Naujienos

Prieš kelerius metus, įstatymų leidėjui priėmus sprendimą, kad dėl dienpinigių mažinimo darbo santykių šalys negali susitarti, o darbdavys privalo kolektyvinėje sutartyje arba atskiru lokaliniu dokumentu parengti objektyvius dienpinigių mažinimo kriterijus, kuriais vadovaujantis mokami dienpinigiai, neaiškumas dėl kriterijų nustatymo vis dėl to liko.

Skaidrumo reikalavimas

Šia teismo nutartimi pakankamai išsamiai nustatoma, kokie kriterijai turėtų būti ir kaip darbuotojai apie dienpinigių dydį turi būti informuojami. Teismas dar kartą patvirtino – tais atvejais, kai darbuotojai komandiruojami (itin stipriai tai liečia tolimųjų reisų vairuotojus, laikinuosius darbuotojus ir kitus darbuotojus, kurie didžiąja dalimi darbo funkcijas atlieka komandiruotėje) – svarbiausia yra skaidrumas ir aiškumas darbuotojui.

Sprendžiant, kokiais kriterijais vadovaujantis turėtų būti nustatomi dienpinigiai, prisiminkite, kad savo esme dienpinigiai – tai suma, kurią darbdavys privalo išmokėti darbuotojui komandiruotės metu, siekiant padengti papildomas išlaidas, atsirandančias dėl darbo funkcijų atlikimo ne nuolatinėje darbo vietoje.

Pagal LR Darbo kodekso (toliau – DK) 107 straipsnį ir LR Vyriausybės patvirtintus nutarimą Nr. 526, kuriuo patvirtintas dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), darbdavys turi teisę nustatyti mažesnius už maksimaliai patvirtintus dienpinigių dydžius, tačiau tai gali daryti tik pritaikydamas konkrečius kriterijus. Kitaip tariant, teisinis reglamentavimas leidžia darbdaviui nustatyti mažesnius nei maksimalūs dienpinigių dydžius, jei tai numatyta kolektyvinėje ar darbo sutartyje, o jeigu jos nėra – vietiniame norminiame akte. Tačiau svarbu pabrėžti, kad tokių mažinimo kriterijų nustatymas turi būti aiškus, objektyvus ir pagrįstas teisės aktuose nurodytais principais.

Reikalavimai dienpinigių mažinimo kriterijams

Pagal teisinį reguliavimą, dienpinigių mažinimo kriterijai turi būti objektyvūs ir nesusiję su darbuotojo asmeninėmis savybėmis, tokiais kaip pareigos, stažas ar darbo atlikimo kokybė. Kriterijai turi būti susiję su komandiruotės sąlygomis, kurios lemia darbuotojo išlaidas (kadangi dienpinigių paskirtis – kompensuoti komandiruotėje patirtas papildomas išlaidas, darbuotojo patirtą nepatogumą, darbo funkcijas atliekant komandiruotėje). Tokiais pavyzdžiais galėtų būti:

1. Komandiruotės vietos sąlygos. Skirtingos šalys ar miestai gali būti svarbūs atsižvelgiat į pragyvenimo lygį, vietovę ir panašius kriterijus. Jei darbuotojas vyksta į vietą, kurioje pragyvenimo sąlygos yra žemesnės, darbdavys galėtų tai laikyti dienpinigius mažinančiu kriterijumi.
2. Transporto ir kitos susijusios išlaidos. Jei komandiruotės metu darbuotojas turi rečiau naudotis transporto paslaugomis komandiruotės šalyje (pavyzdžiui, naudojasi viešuoju transportu vietoje nuomojamo automobilio), arba apgyvendinimo vieta nuo darbo vietos yra netoli, šios išlaidos taip pat galėtų pagrindu nustatant kriterijų dėl dienpinigių dydžio.
3. Komandiruotės trukmė. Paprastai ilgalaikės komandiruotės gali pareikalauti didesnių išlaidų nei trumpalaikės ir gali būti kriterijumi dienpinigių dydžiui nustatyti.
4. Ypatingos sąlygos komandiruotėje. Komandiruotėse, kuriose darbuotojas susiduria su ypatingomis sąlygomis, pavyzdžiui, pavojingomis teritorijomis, ekstremaliomis oro sąlygomis ar kitais veiksniais, galinčiais kelti riziką, dienpinigiai gali būti didinami, jei jų nėra – mažinami. Tačiau tai turėtų būti aišku dar prieš išleidžiant darbuotoją į komandiruotę.

Teismų praktika dienpinigių skaičiavimo klausimu

Teismas aukščiau minėjote byloje, išaiškino, kad dienpinigių mokėjimas yra siejamas su padidėjusiomis darbuotojo išlaidomis, atsirandančiomis dėl išvykimo iš nuolatinės darbo vietos į komandiruotės vietą, todėl, nustatant dienpinigių mažinimo kriterijus, darbdavys turėtų atsižvelgti į dienpinigių tikslą, t. y. kriterijai turėtų būti susiję su komandiruotės sąlygomis, lemiančiomis mažesnes darbuotojo išlaidas komandiruotės metu. Įprastai tai yra darbuotojo asmeninio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl komandiruotės ir kurių darbdavys nepadengia tiesiogiai (apgyvendinimas, maitinimas ir pan.).

Teismų praktikoje yra pažymėta, kad dienpinigių mažinimas turi būti pagrįstas objektyviais, aiškiai apibrėžtais kriterijais, kurie nėra susiję su darbuotoju ir jo atliekamu darbu, t. y. negali būti siejami su konkretaus darbuotojo ypatumais ir / ar nustatomi atsižvelgiant į konkretaus darbuotojo subjektyvius kriterijus ir taikomi skirtingai atskirtų darbuotojų atžvilgiu.

Objektyviaisiais kriterijais negali būti: darbuotojo užimamos pareigos, darbuotojo stažas, darbuotojo atliekamo darbo kokybė, darbuotojo padaryti pareigų pažeidimai, įskaitant žalos padarymą, neekonomiškas darbo funkcijų vykdymas ir kiti diskriminacinio pobūdžio kriterijai. Pažymėtina ir tai, kad nustatomi dienpinigių dydžiai turi būti konkretūs, t. y. negali būti numatyti dienpinigių rėžiai „nuo…iki“ ir, įvertinus nustatytus kriterijus, dar iki komandiruotės turi būti aišku, koks konkretus dienpinigių dydis bus taikomas tai komandiruotei ir kokiu pagrindu.

Atsižvelgiant į aptartą darbdavio diskreciją nustatyti dienpinigių mažinimo kriterijus, skirtingose įmonėse, atsižvelgiant į jų veiklos specifiką, komandiruočių pobūdį ir panašius faktorius, objektyvūs kriterijai gali būti skirtingi ir, atitinkamai, kiekvienas darbdavys turi teisę juos individualiai nustatyti, įtvirtindamas, kokiais atvejais ir kokiu dydžiu dienpinigiai mažinami, tačiau tai negali paneigti nei dienpinigių tikslo, nei mažinimo kriterijų objektyvumo, nei nustatytų dienpinigių dydžio konkretumo ir tinkamo darbuotojo informavimo reikalavimų.

Atsižvelgiant į būtinybę darbdaviui nustatyti objektyvius dienpinigių mažinimo kriterijus ir teisės aktuose apibrėžtą darbdavio prievolę vykdyti informavimo ir konsultavimo procedūras prieš nustatant dienpinigių dydžius vietiniame norminiame ar vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte, darbdavys raštu DK 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka turi informuoti apie tai darbuotoją, o prieš priimdamas tokią tvarką – pravesti informavimo ir konsultavimosi procedūras su įmonėje išrinktais darbuotojų atstovais, DK nustatyta tvarka.

Rekomendacijos darbdaviams dėl dienpinigių apskaičiavimo

Darbdaviams, norintiems nustatyti dienpinigių mokėjimo kriterijus, rekomenduotina:

1. Konkretizuoti kriterijus. Kiekvienas kriterijus, pagal kurį bus mažinami dienpinigių dydžiai, turi būti aiškiai apibrėžtas ir objektyvus. Reikėtų vengti subjektyvių kriterijų, kurie galėtų pažeisti darbuotojo teises ir teisėtus interesus. Be to, privaloma užtikrinti, kad nebūtų jokios diskriminacijos darbuotojų atžvilgiu.
2. Įforminti sprendimus. Kiekvienas sprendimas dėl dienpinigių mažinimo turi būti tinkamai įformintas kolektyvinėse sutartyse arba vidaus norminiuose aktuose, aiškiai nurodant, kriterijus, o darbdavio komandiruotės įsakyme turi būti nurodyti arba konkretūs dienpinigių dydžiai, arba nuoroda į vidinį darbdavio teisės aktą, su kuriuo darbuotojas supažindinamas bendrovėje nustatyta tvarka. Primintina, kad ir su komandiruočių įsakymais, darbuotojai privalo būti supažindinti dar prieš komandiruotės pradžią.
3. Informuoti darbuotojus. Darbdavys privalo raštu informuoti darbuotojus apie taikytinus mažinimo kriterijus ir numatomus dienpinigių dydžius, kad darbuotojas galėtų tinkamai planuoti savo išlaidas ir žinotų, ko tikėtis komandiruotės metu. O prieš tvirtinant vidinę dienpinigių tvarką, darbdavys privalo pravesti informavimo ir konsultavimosi procedūras DK nustatyta tvarka su bendrovėje išrinktais darbuotojų atstovais.

Taigi, dienpinigių mažinimas turi būti konkretus ir aiškiai apibrėžtas, kad darbuotojas žinotų, kokio dydžio dienpinigių suma bus išmokėta ir pagal kokius kriterijus ji buvo apskaičiuota. Tai užtikrina darbuotojo teisę į tinkamą informavimą ir teisę tikėtis, kad darbdavys laikysis teisės aktų nustatytų apribojimų.

Rūta Globytė, WIDEN Darbo teisės grupės advokatė, asocijuota partnerė