Laikinas nušalinimas nuo pareigų ikiteisminio tyrimo metu dažnai tampa viena skausmingiausių procesinių priemonių, galinčių ilgam sustabdyti asmens profesinę karjerą ir palikti jį be pragyvenimo šaltinio. Tačiau ar ši priemonė gali būti taikoma maksimalų laiką vien dėl to, kad teisėsaugos atliekamas tyrimas yra sudėtingas ir didelės apimties?
2026 m. kovo 26 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-63-378/2026, kurioje brėžiama aiški riba tarp teisėto procesinio būtinumo ir nepagrįsto žmogaus teisių suvaržymo. Ši nutartis yra itin aktuali, kadangi tiesiogiai atsako į klausimą: ar tikrai „tyrimo sudėtingumas“ yra tarsi universalus pateisinimas, leidžiantis neribotai stabdyti žmogaus profesinę veiklą?
Nagrinėtoje byloje ieškovas siekė turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo po to, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo nušalintas nuo pareigų net 10 mėnesių. Tai yra maksimalus terminas, kurį leidžia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas.
Ieškovas savo reikalavimus grindė tuo, kad pareigūnai, prokuroras ir teisėjai pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Jo nuomone, toks ilgas nušalinimas nebuvo proporcingas realiai tyrimo eigai. Nors žemesnės instancijos teismai manė, kad nušalinimo trukmę savaime pateisina tyrimo sudėtingumas, LAT pateikė kur kas gilesnį vertinimą.
Teisėjų kolegija akcentavo, kad sprendžiant dėl žalos atlyginimo, negalima apsiriboti tik formaliu proceso eigos stebėjimu. Štai esminiai nutarties punktai:
LAT konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai nevertino reikšmingų aplinkybių, susijusių su konkrečių ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimu būtent tuo laikotarpiu, kai asmuo buvo nušalintas nuo pareigų, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas neįrodė teisėsaugos institucijų neteisėtų veiksmų.
Ši LAT nutartis primena, kad asmuo negali būti nušalintas nuo pareigų maksimaliam terminui vien dėl to, kad tyrimas formaliai vadinamas „sudėtingu“. Jei asmuo dešimt mėnesių negali eiti užimamų pareigų, o per tą laiką ikiteisminiame tyrime nevyksta jokie esminiai procesiniai veiksmai, toks ribojimas praranda savo prasmę ir tampa neproporcingu. Teisingumo vykdymas negali tapti tiesioginiu asmens teisių varžymu be realaus ir laike pamatuoto būtinumo.
Tekstą parengė darbo teisės ekspertė, teisininkė Monika Sipavičiūtė.
Kviečiame Moniką sekti LinkedIn.