Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentas (PPWR) - nauji reikalavimai gamintojams, prekybininkams, tiekėjams ir ne tik

25 rugpjūčio, 2026 Naujienos

Nuo 2026 m. rugpjūčio 12 d. pradėtas taikyti Reglamentas (ES) 2025/40 dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (PPWR), kuris pakeičia iki šiol galiojusią pakuočių ir pakuočių atliekų Direktyvą 94/62/EB. Reglamentas nustato, kokių medžiagų pakuotėse gali būti, kaip jos ženklinamos ir kaip surenkamos jų atliekos. Nors reglamentas priimtas 2024 m. gruodžio mėn., o įsigaliojo 2025 m. vasario 11 d., tačiau, atrodo, jog dalis verslų tik dabar susivokė dėl PPWR pasekmių jų veiklai. Dalis galbūt tikėjosi, kad PPWR bus nukeltas ar atšauktas apskritai. Deja, kol kas jis vykdomas.

Europos Komisija ėmėsi ryžtingai spręsti ES Žaliojo kurso uždavinius pakuočių sektoriuje, nes 40 % plastiko ir 50 % popieriaus, sunaudojamo ES, tenka pakuotėms, pakuotės sudaro 36 % kietųjų komunalinių atliekų. Be to, šalys narės skirtingai ženklina pakuotes, ne visose efektyviai veikia surinkimo, tvarkymo sistemos, kas dar labiau blogina situaciją. Reglamentas – tiesiogiai taikomas teisės aktas, todėl valstybėms nebelieka galimybių švelninti ar kažkaip vengti būtinų pokyčių. PPWR taikomas visoms pakuotėms, pateikiamoms ES rinkai, ir visoms pakuočių atliekoms, nepriklausomai nuo pakuotės rūšies ar naudojamų medžiagų. Kitaip tariant, PPWR galioja gamintojams, importuotojams, platintojams ir internetu prekiaujantiems pardavėjams, kurie ES rinkai tiekia pakuotes ar supakuotus produktus. Įmonės, kurios importuoja pakuotes iš trečiųjų šalių turi prisiimti atsakomybę, kad įvežama pakuotė atitiktų ES reikalavimus.

Ką reikia žinoti verslui? 5 punktai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:

1. Reikia pasitikrinti jūsų įmonės „rolę“ ir pareigas pagal PPWR. Anksčiau buvome įpratę prie „gamintojo“ bei „importuotojo“ sąvokų, tačiau dabar gamintojo sąvoka išplečiama ir atsiranda platintojo, tiekėjo, fizinio gamintojo apibrėžimai, kurių kiekvienas turi skirtingą teisinę naštą. Pavyzdžiui, jei jūs užsakote gaminius pagaminti su savo privačiu prekių ženklu, jūs tampate fiziniu gamintoju (angl. manufacturer), nors fiziškai nei pakuotės, nei gaminių patys ir negaminate. Fizinis gamintojas atsako už pakuotės projektavimo reikalavimus, techninę dokumentaciją, pakuotės atitiktį PPWR reikalavimams, atitikties deklaracijos parengimą, informaciją ant pakuotės.
2. Nuo 2026 m. rugpjūčio 12 d. su maistu besiliečiančios pakuotės negali būti pateikiamos rinkai, jei perfluoralkilintų ir polifluoralkilintų medžiagų (PFAS) koncentracija jose lygi ribinėms vertėms arba jas viršija. Reikalavimai dėl sunkiųjų metalų ribojimo rinkai teikiamose pakuotėse jau galiojo ir Pakuočių direktyvoje. Švino, kadmio, gyvsidabrio ir šešiavalenčio chromo koncentracijos lygių, susidarančių pakuotėje ar pakuotės komponentuose esančiose medžiagose, suma negali viršyti 100 mg/kg.
3. Visos ES rinkai tiekiamos pakuotės nuo 2026 m. rugpjūčio 12 d. turi turėti atitikties  deklaraciją ir ją pagrindžiančią techninę dokumentaciją. Deklaracijos forma patvirtinta PPWR VIII priede. Ją privalo rengti fizinis gamintojas ar jo pavedimu – įgaliotas asmuo. Deklaracija turi būti saugoma kartu su techniniais dokumentais, kad ji būtų prieinama nacionalinėms kontroliuojančioms institucijoms vienkartinių pakuočių atveju – 5 metus nuo datos, kai tos pakuotės pateikiamos rinkai, daugkartinių pakuočių atveju – 10 metų nuo datos, kai tos pakuotės pateikiamos rinkai.
4. Ant pakuočių turi būti nurodoma papildoma informacija. Fiziniai gamintojai ant pakuočių arba naudodami QR kodą ar kitą duomenų saitą nurodo savo pavadinimą, registruotą prekybinį pavadinimą arba registruotą prekių ženklą, taip pat pašto adresą ir, kai yra, elektronines ryšio priemones, kurias naudojant galima su jais susisiekti. Jei tai neįmanoma, reikiama informacija įtraukiama į informaciją, teikiamą naudojant QR kodą ar kitos rūšies standartizuotą, atvirą, skaitmeninį duomenų saitą, arba kartu su supakuotu produktu pateikiamame dokumente. Nurodomas pašto adresas turi būti vienas bendras adresas, kuriuo galima susisiekti su fiziniu gamintoju.
5. Reglamentu plečiama išplėstinė gamintojo atsakomybė (t.y. kad būtent verslas, o ne vartotojas prisiimtų atsakomybę už visą pakuotės būvio ciklą nuo pakuotės dizaino, pagaminimo, sunaudojimo ir pakuotės atliekos sutvarkymo, laikantis atliekų hierarchijos principų (šalinimas sąvartyne – tik kraštutinė priemonė). Kiekvienas gamintojas, kuris pirmą kartą tiekia pakuotes į šalies rinką, turi registruotis. Jei gamintojas toje šalyje nėra įsisteigęs, jis turi paskirti įgaliotąjį atstovą didesnės gamintojo atsakomybės (EPR) klausimams toje valstybėje. Trečia, jei toje ES šalyje veikia kolektyvinės organizacijos, per kurias gamintojai vykdo EPR pareigas, privaloma sudaryti sutartį su šia organizacija, nebent nacionalinė teisė leižia pakuočių atliekų organizavimą individualiai. Lietuvoje, pavyzdžiui, tokios individualaus tvarkymo galimybės nėra ir būtina sudaryti sutartį su viena iš dviejų veikiančių organizacijų. Pavyzdžiui, Estijoje galima tvarkytis individualiai (kas praktikoje, tikėtina, būtų sudėtinga) arba kreiptis į vieną iš keturių šiuo metu veikiančių Estijos organizacijų. Jei valstybėje narėje numatytas taršos mokestis dėl aplinkos teršimo pakuočių atliekomis, reikia mokėti tą mokestį. Mūsų nacionalinio Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo pakeitimo projektas palieka išimtis smulkiems gamintojams, tai yra gamintojai, per ataskaitinį laikotarpį Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiantys ne daugiau kaip 0,5 tonos pakuočių, neturi mokėti taršos mokesčio, dalyvauti pakuočių atliekų tvarkymo organizavime, šviesti ir informuoti visuomenę pakuočių atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais. Tačiau registruotis ir vesti apskaitą jie privalo.

Nors PPWR jau taikomas, tačiau didžioji dalis reikalavimų dar tik laukia ateityje. Pavyzdžiui, nuo 2030 m. bus uždrausta rinkai tiekti kai kurias vienkartines plastikines pakuotes, tokias kaip vienkartinės plastikinės pakuotės, skirtos mažiau nei po 1,5 kg fasuojamiems šviežiems vaisiams ir daržovėms; produktams suglaudinti skirta santraukioji plėvelė, naudojama siekiant, kad galutiniai naudotojai galėtų arba būtų paskatinti pirkti daugiau kaip vieną produktą; labai lengvi plastikiniai pirkinių maišeliai ir kt. Nuo 2030 m. įsigalios konkretūs pakartotinio naudojimo tikslai tam tikroms konkrečioms pakuočių rūšims, pavyzdžiui, transporto, grupinėms ir gėrimų pardavimo pakuotėms. Nuo 2030 m. visose plastikinėse pakuotėse turės būti nuo 10 iki 35% perdirbto plastiko. Taip pat dar laukiame eilės PPWR įgyvendinančių teisės aktų, nuolat atnaujinamos ir Europos Komisijos gairės dėl esamo PPWR aiškinimo.

Be to, šalys narės ne vėliau kaip 2027 m. vasario 12 d. turi nustatyti taisykles dėl sankcijų ir imtis visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Mūsų nacionalinių teisės aktų pakeitimai jau registruoti – atsakomybė numatyta tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Pavyzdžiui, ANK 248 str. papildomas nauja dalimi, kuri numato, jog pakuočių, kurios neatitinka tinkamumo perdirbti ar minimalios perdirbtų medžiagų dalies reikalavimų, tiekimas vidaus rinkai užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 800 iki 2000 eurų.

Atlikus savo išleidžiamųjų pakuočių inventorizacją, pasikreipus į tiekėjus reikiamos techninės dokumentacijos ir po mažą žingsnelį įgyvendinant naujus reikalavimus, verslas išloš. Juo labiau, kad kontrolė bent jau pradžioje turėtų apsiriboti tik įspėjimais, o ne, tikėtina, finansinėmis baudomis.

Tekstą parengė aplinkos apsaugos ir tvarumo teisės praktikos vadovė, partnerė Vilma Sabaliauskienė.

Kviečiame daugiau mūsų naujienų sekti LinkedIn.