Tvarumas teisėje – 2025 m. gruodžio naujienos 

5 sausio, 2026 Naujienos

2025–ieji buvo lemiami metai, kai reikalavimai tvarumo srityje keitėsi ir atnešė neapibrėžtumą, kas laukia ir kam ruoštis. 2026–ieji turėtų būti pereinamieji metai tvarumo reguliavime, atsigręžiant daugiau į strateginius iššūkius, turėtume turėti daugiau aiškumo reikalavimuose ir mažiau skubos bei pokyčių juos įgyvendinant. Kas dar vyko ir kam buvo pritarta paskutinį 2025 metų mėnesį, skaitykite žemiau.

Apie tai, ką rasite:

• Nauja! ES teisė: ES Parlamentas darkart pakeitė reglamentą dėl miškų naikinimo bei nualinimo; Supaprastintos tvarumo ataskaitų ir deramo patikrinimo taisyklės įmonėms; Žiedinė ekonomika: susitarimas dėl naujų ES taisyklių automobilių sektoriui; Naujas 2040 m. klimato tikslas: dėl 90 % išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimo; Komisija stiprina pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą;
• Nauja! LR teisė: Pakoreguotas Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas; Administracinių nusižengimų kodeksas papildytas dėl atsakomybės už oro taršos pažeidimus; Miškų įstatymo pataisų projektas dėl aiškesnių taisyklių miškų savininkams; Seimas sugriežtino atsakomybę už kai kurių aplinkosauginių reikalavimų pažeidimus;
• Įdomu ir naudinga: Aplinkos ministerija teiks informaciją apie naujojo ES statybos produktų reglamento teisingą aiškinimą ir taikymą; Paprastesni ir pažangesni aplinkos teisės aktai tvariam augimui paskatinti; EBPO ataskaita: klimato kaita išlieka iššūkiu; SSVA pristato naują švieslentę, skirtą miestų ir miestelių želdynų analizei atlikti; EFRAG pristatė Europos Komisijai supaprastintus Europos tvarumo atskaitomybės standartus.

Nauja! ES teisė    

#1 ES Parlamentas darkart pakeitė reglamentą dėl miškų naikinimo bei nualinimo

Europos Parlamentas (toliau – EP) priėmė ES miškų naikinimo reglamento pakeitimus (angl. EUDR), kuriais siekiama užtikrinti, kad ES rinkoje parduodami produktai nebūtų gauti iš iškirstų miškų, taip prisidedant prie klimato kaitos mažinimo ir biologinės įvairovės apsaugos, atidedant terminus bei taikant supaprastintas priemones. Pagal naujus pakeitimus, įgyvendinimo terminai yra atidėti: didieji operatoriai ir prekeiviai turės laikytis reglamento nuo 2026 m. gruodžio 30 d., o mažieji operatoriai – fiziniai asmenys ir įmonės, turinčios mažiau nei 50 darbuotojų ir metinę apyvartą, susijusią su reglamente numatytais produktais, nuo 2027 m. birželio 30 d. Šis atidėjimas skirtas užtikrinti sklandų pereinamąjį laikotarpį ir suteikti laiko dėl informacinių sistemų, kurias naudoja operatoriai, prekeiviai ir jų atstovai due dilligence deklaracijų teikimui, pritaikymo. Mikro ir mažieji pirminiai operatoriai galės pateikti vienkartinę supaprastintą deklaraciją, sumažinant administracinę naštą, o atsakomybė teikti  deklaracijas teks tik pirmiesiems rinkoje pateikiantiems produktus. Europos Komisija iki 2026 m. balandžio 30 d. privalo pateikti informaciją, įvertinančią reglamento poveikį ir administracinę naštą, ypač mikro ir mažiesiems operatoriams.

Teikiama nauda. Pakeitimai suteikia papildomą laiką verslui prisitaikyti prie reglamento reikalavimų, supaprastina priežiūros procedūras mažiesiems operatoriams. Tuo pačiu toliau siekiama prisidėti prie kovos su miškų kirtimu bei klimato kaitos mažinimo tikslų.

Kas toliau?  Pakeitimai įsigalioja, patvirtinus Taryboje ir paskelbus ES oficialiajame žurnale.

Informacija iš https://www.europarl.europa.eu/news/

#2 Supaprastintos tvarumo ataskaitų ir deramo patikrinimo taisyklės įmonėms

EP patvirtino susitarimus dėl atnaujintų įmonių tvarumo ataskaitų teikimo ir deramo patikrinimo due diligence reikalavimų. Pagal naujas taisykles tvarumo informacijos rengimas bus privalomas tik didžiausioms ES įmonėms, turinčioms daugiau nei 1 000 darbuotojų ir daugiau nei 450 mln. eurų metinę apyvartą, taip pat ne ES įmonėms, veikiančioms ES su tokia apyvarta, įskaitant jų dukterines įmones ir filialus su daugiau nei 200 mln. eurų apyvarta. Mažesnėms įmonėms neprivaloma rengti ir teikti tvarumo ataskaitų. Siekiant palengvinti atitiktį, Komisija įsteigs skaitmeninę platformą su šablonais ir gairėmis ES bei nacionaliniams reikalavimams. Dėl deramo patikrinimo pareigos, ji bus taikoma tik didelėms ES įmonėms su daugiau nei 5 000 darbuotojų ir 1,5 mlrd. eurų apyvarta bei ne ES įmonėms su tokia apyvarta ES. Deramo patikrinimo direktyvos taikymas atidėtas keliems metams.

Teikiama nauda. Siekiama mažinti administracinę naštą mažesnėms įmonėms, bet tuo pačiu išlaikant ES tvarumo tikslus bei didžiųjų įmonių atsakomybę dėl aplinkos ir socialinio poveikio.

Kas toliau?  Direktyvos įsigalioja praėjus dvidešimčiai dienų po jų paskelbimo Oficialiajame leidinyje.

Informacija iš https://www.europarl.europa.eu/news/

#3 Žiedinė ekonomika: susitarimas dėl naujų ES taisyklių automobilių sektoriui

Europos Parlamentas ir Taryba pasiekė laikinuosius susitarimus dėl naujų ES taisyklių, skirtų transporto priemonių gyvavimo ciklo užtikrinimui – nuo projektavimo iki galutinio utilizavimo. Pagal susitarimą visi nauji automobiliai turės būti projektuojami taip, kad autorizuotos utilizavimo įmonės galėtų lengvai išardyti dalis ir komponentus. Plastiko naudojimas naujuose automobiliuose turės būti ne mažesnis kaip 15 % per pirmuosius 6 metus ir 25 % per 10 metų nuo taisyklių įsigaliojimo, o 20 % šių tikslų bus pasiekiama panaudojant plastikus iš senų transporto priemonių ar iš naudojimo metu išmontuotų dalių („uždaro ciklo“ principas). Vėliau Komisija nustatys tikslius perdirbto plieno ir aliuminio rodiklius, o galimybių studijos įvertins perdirbtų kritinių žaliavų naudojimą. Susitarime be kitų priemonių taip pat numatytos griežtesnės pabaigos naudingo naudojimo taisyklės, gamintojų atsakomybė už surinkimą ir utilizavimą, taip pat nacionalinių institucijų priežiūra kovojant su neteisėtu ELV (angl. end-of-life vehicle) eksportu. Siekiant užkirsti kelią neteisėtam ELV tvarkymui ir eksportui bei spręsti „dingusių transporto priemonių“ problemą, susitarta dėl netinkamų naudoti transporto priemonių eksporto draudimo (taikytino praėjus penkeriems metams po reglamento įsigaliojimo).

Teikiama nauda. Naujos taisyklės sietinos su automobilių sektoriaus perėjimu prie žiedinės ekonomikos, didinant išteklių apsaugą, bet tuo pačiu supaprastinant procedūras ir mažinant administracinę naštą gamintojams ir vartotojams.

Kas toliau?  Prieš įsigaliojant naujoms taisyklėms, laikinasis susitarimas turi būti patvirtintas Parlamente ir Taryboje.

Informacija iš https://www.europarl.europa.eu/news/; https://ec.europa.eu/   

#4 Naujas 2040 m. klimato tikslas: dėl 90 % išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimo

Europos Parlamentas ir Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl ES klimato įstatymo pataisos, nustatančios naują tarpinį ir privalomą 2040 m. tikslą – sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (trump. ŠESD) emisijas 90 % lyginant su 1990 m. lygiu. Susitarime įtvirtintas tam tikras lankstumas valstybėms narėms, leidžiantis dalį ŠESD emisijų mažinimo įgyvendinti naudojant tarptautinius anglies kreditus pagal Paryžiaus susitarimą, taip pat nustatyta galimybė naudoti nuolatinį vidaus CO₂ pašalinimą kompensuojant sunkiai sumažinamas emisijas. Be to, pasiektas susitarimas dėl sektorių ir priemonių lankstumo, siekiant sumažinti kaštus, bei ETS2 (angl. Emissions Trading System 2) sistemos įvedimo atidėjimo nuo 2027 m. iki 2028 m. Europos Komisija kas dvejus metus vertins pažangą, atsižvelgdama į mokslinius duomenis, technologijų raidą ir ES konkurencingumą, o prireikus teiks pasiūlymus tikslui koreguoti arba papildomoms priemonėms sustiprinti.

Teikiama nauda. Susitarimas užtikrina ambicingą ES klimato tikslą 2040 m., derinant aplinkosaugos tikslus  su ekonominiu konkurencingumu bei suteikia valstybėms narėms lankstumo priemones ir sudaro teisinį pagrindą kas dvejus metus vertinti pažangą bei prireikus koreguoti veiksmus klimato tikslų siekimui.

Kas toliau?  Pakeitimai įsigalioja praėjus 20 dienų po jų paskelbimo ES oficialiajame leidinyje.

Informacija iš https://www.europarl.europa.eu/news/ 

#5 Komisija stiprina pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą

Europos Komisija pateikė pasiūlymus stiprinti ES pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą (angl. Carbon Border Adjustment Mechanism, trump. CBAM), siekdama užkirsti kelią galimam mechanizmo apėjimui, padidinti jo veiksmingumą ir geriau apsaugoti ES gamintojus nuo anglies dioksido nutekėjimo rizikos. Pasiūlymai parengti atsižvelgiant į pramonės sektoriaus grįžtamąjį ryšį bei praktinę CBAM taikymo patirtį pereinamuoju laikotarpiu. Nuo 2028 m. sausio 1 d. CBAM taikymo sritis būtų išplėsta, įtraukiant konkrečius plieno ir aliuminio intensyviai naudojančius tolesnės gamybos (angl. downstream) produktus, taip užtikrinant, kad su šių gaminių gamyba susijusios ŠESD emisijos nebūtų perkeliamos už ES ribų.

Planuojama CBAM taikymą išplėsti apie 180 plieno ir aliuminio turinčių gaminių, daugiausia pramoninės paskirties, kategorijoms, įskaitant mašinas, įrenginius ir specializuotus komponentus. Tai leis sumažinti oro taršą ir ŠESD emisijas ne tik bazinių medžiagų, bet ir galutinių bei tarpinių gaminių gamybos grandinėje. Kartu siūlomos papildomos priemonės, skirtos kovai su CBAM apėjimu, įskaitant griežtesnius ataskaitų teikimo reikalavimus, didesnį atsekamumą ir galimybę Komisijai taikyti alternatyvius emisijų apskaičiavimo metodus tais atvejais, kai pateikiami duomenys yra nepatikimi.

Teikiama nauda. Siūlomi CBAM pakeitimai stiprina ES teisinį atsaką į anglies dioksido nutekėjimą, prisideda prie oro taršos ir ŠESD emisijų mažinimo globaliose tiekimo grandinėse, užtikrina sąžiningą konkurenciją ES rinkoje ir didina mechanizmo veiksmingumą įgyvendinant ES klimato ir aplinkos apsaugos tikslus.

Informacija iš https://ec.europa.eu/commission/presscorner/

Nauja! LR teisė    

#1 Pakoreguotas Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas

Įstatymo pakeitimu siekiama iš esmės atnaujinti ir patikslinti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (trump. PAV) teisinį reguliavimą, užtikrinant didesnį procedūrų aiškumą, nuoseklumą ir efektyvumą. Pakeitimais detalizuojamos atrankos dėl PAV, PAV programos rengimo, pranešimo apie PAV pradžią, ataskaitos rengimo, derinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, aiškiai apibrėžiami institucijų, savivaldybių ir visuomenės vaidmenys bei jų dalyvavimo terminai. Taip pat patikslinami planuojamos ūkinės veiklos, kuriai taikomas PAV ar atranka dėl PAV, sąrašai, ypatingą dėmesį skiriant veikloms, galinčioms daryti reikšmingą poveikį vandens telkiniams, upių vagoms ir saugomoms teritorijoms, įskaitant „Natura 2000“ teritorijas. Įstatymas suderinamas su Europos Sąjungos teisės aktais, nacionalinio saugumo, gynybos ir strateginių projektų poreikiais, kartu išlaikant aukštą aplinkos ir visuomenės interesų apsaugos lygį.

Teikiama nauda. Pakeitimai aktualūs siekiant suderinti aplinkos apsaugos tikslus su valstybės ekonominės plėtros, infrastruktūros vystymo ir nacionalinio saugumo poreikiais. Aiškesnės ir trumpesnės procedūros mažina administracinę naštą ir teisinį neapibrėžtumą ūkio subjektams.

Kas toliau?  Įstatymas įsigalioja nuo 2026 m. sausio 1 d.

Informacija iš https://www.e-tar.lt/portal/ 

#2 Administracinių nusižengimų kodeksas papildytas dėl atsakomybės už oro taršos pažeidimus

Įstatymu pakeičiamos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatos, siekiant sustiprinti teisinį reguliavimą, skirtą oro taršos mažinimui ir savivaldybių aplinkosauginių priemonių įgyvendinimui. Kodeksas papildomas nauju straipsniu, kuriuo nustatoma administracinė atsakomybė už įvažiavimo į savivaldybių tarybų nustatytas mažos taršos zonas ir naudojimosi jomis tvarkos pažeidimus, taip sudarant prielaidas efektyviau riboti labiausiai aplinką teršiančių transporto priemonių judėjimą. Taip pat tikslinamos baudų ir administracinio nurodymo taikymo nuostatos, užtikrinant aiškesnį ir nuoseklesnį atsakomybės taikymą, ypač pakartotinių nusižengimų atvejais. Pakeitimais suderinamos procedūrinės normos, suteikiant savivaldybių administracijoms aiškius įgaliojimus kontroliuoti ir nagrinėti pažeidimus, susijusius su transporto priemonių daromu neigiamu poveikiu aplinkos oro kokybei.

Teikiama nauda. Stiprinama aplinkos oro apsauga ir vykdymo kontrolė.

Kas toliau?  Įstatymas įsigalioja nuo 2025 m. gruodžio 15 d.

Informacija iš https://www.e-tar.lt/portal/

#3 Miškų įstatymo pataisų projektas dėl aiškesnių taisyklių miškų savininkams

Vyriausybei pritarus Aplinkos ministerijos parengtam Miškų įstatymo pataisų projektui, toliau jį svarstys Seimas. Projektas siekia skatinti gamtai artimesnę miškininkystę, tobulinti miško kirtimų reguliavimą, gerinti miškų atkūrimą ir kokybę, spartinti miškų priskyrimo miško grupėms procedūras bei suteikti galimybę miško savininkams gauti kompensacijas už veiklos ribojimus. Siūlomos pataisos numato Miškų grupių sistemos perskirstymą, siekiant apsaugoti priemiestinius ir gamtiniu požiūriu vertingiausius miškus bei užtikrinti pakankamą miškų išteklių prieinamumą ūkininkavimui.

Pagal projektą I miškų grupė – labiausiai saugomi miškai – būtų plečiama nuo 1,2 proc. iki 2,6 proc. visų miškų plotų, IIA grupė (ekosistemų apsaugos miškai) – nuo 8,9 proc. iki 13,9 proc., IIB grupė (rekreaciniai miškai) – nuo 2,5 proc. iki 4,1 proc. Miškuose, priskirtuose I, IIA ir IIB grupėms, būtų draudžiami visi arba didžioji dalis pagrindinių miško kirtimų, išskyrus atrankinius ar grupinius atvejus, o III ir IV grupių miškuose nustatyti draudimai plyniesiems kirtimams pagal plotą – atitinkamai virš 1,5 ha ir 4 ha. Projekto tikslas – suderinti miškų ekonominę, ekologinę ir socialinę funkcijas, užtikrinti tvarią miškų ateitį ir mažinti poveikį aplinkai bei oro taršą.

Projektas taip pat numato supaprastinti leidimų kirsti mišką išdavimo procedūras ir terminus: sanitariniams kirtimams leidimas būtų išduodamas per 5 darbo dienas, įprastais atvejais – per 10 dienų, saugomose ar „Natura 2000“ teritorijose bei kultūros paveldo objektų teritorijose – per 20 darbo dienų, o leidimų galiojimo terminas būtų pratęstas iki 24 mėnesių. Mažo intensyvumo neplynieji kirtimai, pavojų keliančių medžių šalinimas ir vėjavartų kirtimas galėtų būti atliekami be atskiro leidimo, supaprastinant ir paspartinant darbus.

Įstatymo pataisos suteikia teisines priemones kompensuoti privačių miškų savininkams už veiklos apribojimus, kai jų miškuose keičiama miškų grupė ir dėl to uždraudžiami plynieji pagrindiniai kirtimai. Kompensacijos mokamos kasmet, ne ilgiau kaip penkerius metus, užtikrinant proporcingumo principą ir savininkų teisių apsaugą. Taip pat įtvirtinama Valstybinių miškų urėdijos funkcija rūpintis valstybinių miškų ekosistemų funkcijų įvairove ir plėtra, pirmenybę teikiant ekologiniams ir socialiniams tikslams.

Teikiama nauda. Siūlomi Miškų įstatymo pakeitimai užtikrins tvaresnę miškų apsaugą, didins saugomų ir ekologiškai svarbių miškų plotus, supaprastins leidimų išdavimo procesus, skatins gamtai artimesnę miškininkystę ir suteiks teisinį pagrindą kompensuoti privačių miškų savininkus už veiklos ribojimus, taip derinant ekologines, socialines ir ekonomines funkcijas bei prisidedant prie oro taršos ir klimato kaitos mažinimo.

Kas toliau?  Seimas svarstys ir tarsis dėl pateikto Miškų įstatymo projekto. Projekto įgyvendinimas taip pat apims duomenų apie šalies miškų buveines atnaujinimą ir stebėseną, siekiant skaidresnės ir modernesnės miškų valdymo sistemos.

Informacija iš https://am.lrv.lt/

#4 Seimas sugriežtino atsakomybę už kai kurių aplinkosauginių reikalavimų pažeidimus

Gruodžio 23 d. Seimas pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems Aplinkos apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimams. Jais, atsižvelgiant į pasikeitusį ar naujai įsigaliojusį Europos Sąjungos ir nacionalinį teisinį reguliavimą, nustatoma tinkama fizinių ir juridinių asmenų atsakomybė už teisės aktuose įtvirtintų aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymą.

Sukonkretinti reikalavimai, nustatantys fizinių ir juridinių asmenų atsakomybę už Atliekų vežimo reglamente įtvirtintų atliekų įvežimo, importo, išvežimo, eksporto ir tranzito procedūrų pažeidimus. Priėmus pataisas, Aplinkos apsaugos departamentui suteikiama daugiau galimybių efektyviau vykdyti šio reglamento laikymosi kontrolę.

Taip pat griežtinama atsakomybė už ozono sluoksnį ardančių medžiagų reglamento pažeidimus: didinamos finansinės baudos, numatomas pažeidimo įrankių ir priemonių, pačių medžiagų, produktų, įrangos bei neteisėtai gautų pajamų konfiskavimas. Už tam tikrus pažeidimus bus taikomas laikinas, iki vienerių metų trunkantis draudimas naudoti, gaminti, importuoti, eksportuoti ar tiekti rinkai ozono sluoksnį ardančias medžiagas, produktus ar įrangą.

Įtvirtintos ir sankcijos juridiniams asmenims už Miškų naikinimo ir alinimo reglamento (trump. EUDR) reikalavimų nesilaikymą, susijusį su tam tikrų prekių ir produktų tiekimu ES rinkai ar jų eksportu. Numatomos baudos už informacijos saugojimo ir teikimo kompetentingoms institucijoms pažeidimus, išsamaus patikrinimo sistemos netaikymą bei kitus reglamento reikalavimų nesilaikymo atvejus, taip pat galimas laikinas – iki vienerių metų – draudimas pateikti tam tikrus produktus rinkai.

Taip pat nustatytos veiksmingos ir atgrasančios sankcijos už pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo reglamento pažeidimus, susijusius su ataskaitų ar deklaracijų nepateikimu, sertifikatų neatsisakymu ar importu neturint įgaliotojo deklaranto statuso.

Teikiama nauda. Priimtos pataisos užtikrins savalaikį ES reglamentų vykdymą. Nustatytos veiksmingos sankcijos už aplinkosauginius pažeidimus, kuriomis siekiama užtikrinti aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje.

Informacija iš https://am.lrv.lt/

Įdomu ir naudinga   

#1 Aplinkos ministerija teiks informaciją apie naujojo ES statybos produktų reglamento teisingą aiškinimą ir taikymą

Nuo 2026 m. Aplinkos ministerija elektroniniu naujienlaiškiu teiks aktualią informaciją, gautą iš Europos Komisijos sukurtos informacinės sistemos, apie naujojo ES statybos produktų reglamento teisingą aiškinimą ir taikymą. Ši paslauga bus teikiama užsiregistravusioms nacionalinėms institucijoms, notifikuotosioms ir techninio vertinimo įstaigoms, taip pat statybos produktų gamintojams, importuotojams, platintojams ir kitiems ekonominės veiklos dalyviams.

2025 m. spalį buvo priimtos Statybos įstatymo pataisos, suderinančios nacionalinį reglamentavimą su naujais Europos Sąjungos reikalavimais. Nuo 2026 m. gamintojai privalės rinkai tiekti daugiau sertifikuotų, aplinkosaugos reikalavimus atitinkančių statybos produktų. Naujosios įstatymo nuostatos įsigalios 2026 m. sausio 8 d., o kai kurios – nuo 2026 m. gruodžio 31 d. Reglamentas, nustatantis bendras statybos produktų rinkodaros taisykles Europos Sąjungoje,  sudarys sąlygas rinkai tiekti patikimus ir sertifikuotus statybos produktus, pagerins statomų pastatų kokybę, tvarumą ir ilgaamžiškumą. Pagal šį reglamentą gamintojai turės nustatyti ir deklaruoti statybos produktų aplinkosaugines savybes, tokias kaip poveikis klimato kaitai, ozono sluoksnio ardymas, iškastinio kuro eikvojimas ar vandens naudojimas, nors iki šiol dalis gamintojų tai darė tik savanoriškai. Europos Komisijai sukūrus specialią informacinę sistemą, bus įvestas statybos produktų skaitmeninis pasas, kuris leis aiškiau ir paprasčiau standartizuoti produktus Europos Sąjungoje, todėl daugės CE ženklu žymimos produkcijos. Nauji reikalavimai bus taikomi palaipsniui, susitarus valstybėms dėl atskirų produktų grupių, pirmiausia jie galėtų būti taikomi betonui, cementui, užpildams, termoizoliaciniams gaminiams, durims, langams ir panašiems produktams.

Informacija iš https://am.lrv.lt/

#2 Paprastesni ir pažangesni aplinkos teisės aktai tvariam augimui paskatinti

Europos Komisija pristatė priemonių rinkinį, skirtą supaprastinti aplinkos teisės aktus pramoninių išmetamųjų teršalų, žiedinės ekonomikos, poveikio aplinkai vertinimų ir geoerdvinių duomenų srityse. Tikslas – sumažinti įmonėms tenkančią administracinę naštą, išlaikant ES aplinkos ir sveikatos apsaugos tikslus, supaprastinti leidimų išdavimo procedūras strateginiuose sektoriuose, įskaitant skaitmeninius projektus, ypatingos svarbos žaliavų projektus ir įperkamo būsto statybą, bei palengvinti perėjimą prie švarios ir skaitmeninės ekonomikos. Tikimasi, kad įmonės sutaupys apie 1 mlrd. eurų per metus, o visų supaprastinimo iniciatyvų dėka – beveik 11 mlrd. eurų, artinantis prie Komisijos tikslo iki 2029 m. sumažinti administracines išlaidas 37,5 mlrd. eurų.

Pasiūlymai apima: supaprastintus poveikio aplinkai vertinimus su skaitmenizuotomis procedūromis, lanksčiau įgyvendinamas pramoninių išmetamųjų teršalų standartų ir aplinkosaugos vadybos sistemas, veiksmingesnius skaitmeninius sprendimus gaminiuose esančioms pavojingoms medžiagoms, paprastesnę didesnės gamintojo atsakomybės tvarką ir lengvesnę prieigą prie geoerdvinių duomenų. Supaprastinimo procesas tęsis, įskaitant Pakuočių, Vandens pagrindų, Jūrų strategijos direktyvų peržiūras bei Žiedinės ekonomikos akto tobulinimą. Šiuo metu pasiūlymai bus teikiami Europos Parlamentui ir Tarybai. Tikimasi, kad priemonės sumažins biurokratizmą, palengvins teisės aktų laikymąsi ir skatins žaliąjį ekonomikos augimą, ypač MVĮ.

Informacija iš https://ec.europa.eu/commission/presscorner/  

#3 EBPO ataskaita: klimato kaita išlieka iššūkiu

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (trump. EBPO) paskelbė ataskaitą „Environmental Outlook on the Triple Planetary Crisis“, kurioje įspėjama apie tris pagrindines šiuolaikines aplinkosaugos problemas: klimato kaitą, biologinės įvairovės nykimą ir taršą, kurios viena kitą stiprina. EBPO teigia, kad didžiausią įtaką turi gyventojų skaičiaus bei ekonomikos augimas ir didėjanti maisto, trąšų bei išteklių – žemės, energijos, medžiagų ir vandens – paklausa. Prognozuojama, kad 2020–2050 m. gyventojų skaičius, vandens vartojimas ir maisto poreikis padidės apie ketvirtadaliu, o plastiko naudojimas ir BVP – daugiau nei dvigubai.

Iki 2050 m. pasaulinė temperatūra gali pakilti apie 2,1 °C, viršijant Paryžiaus susitarimo tikslus, o tarša ir atliekos, nors oro tarša turėtų mažėti, didės dėl augančios ekonomikos bei intensyvios žemdirbystės. Plastiko patekimas į aplinką gali išaugti beveik dviem trečdaliais, o amoniako emisijos – dėl trąšų naudojimo ir gyvulininkystės – dar labiau pablogins oro, vandens ir sveikatos kokybę. EBPO ragina spartinti perėjimą prie tvarios gamybos ir vartojimo, plėtoti atsinaujinančią energiją, nepažeidžiant ekosistemų.

Biologinė įvairovė taip pat sparčiai nyksta: klimato kaita iki 2050 m. taps pagrindine rūšių nykimo priežastimi, silpnindama ekosistemų atsparumą ekstremaliems reiškiniams ir taršai. Sausumos rūšių vidutinio gausumo indeksas turėtų sumažėti nuo 59,7 iki 56,5, o tik 5 % nykstančių žinduolių populiacijų gali padidėti. Didesnį spaudimą daro dirbamos žemės plėtra ir taršos šaltiniai, tokie kaip pesticidai ir cheminės medžiagos.

EBPO pabrėžia, kad klimato kaita, tarša ir biologinės įvairovės nykimas yra glaudžiai susiję, todėl politikos formuotojams būtina spręsti šias problemas kompleksiškai, užtikrinant suderintus sprendimus ir ilgalaikius finansavimo mechanizmus, siekiant klimatui neutralios ekonomikos ir atsparių ekosistemų.

Informacija iš https://am.lrv.lt/

#4 SSVA pristato naują švieslentę, skirtą miestų ir miestelių želdynų analizei atlikti

Statybos sektoriaus vystymo agentūra (trump. SSVA) toliau plečia duomenų atvėrimą visuomenei: sukūrė interaktyvią švieslentę, atspindinčią viešųjų želdynų ir faktinių žaliųjų plotų pasiekiamumą Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Įrankis leidžia analizuoti realią želdynų situaciją urbanizuotose teritorijose ir gyventojų prieigą prie jų.

Pagal LR aplinkos ministro patvirtintas normas, vienam gyventojui 300 m spinduliu turi tekti ne mažiau nei 10 kv. m želdynų (kurortuose – 22,5 kv. m), tačiau kai kuriose vietovėse šis rodiklis neįgyvendintas. Pasak Urbanistikos padalinio vadovo Mindaugo Pakalnio, švieslentė leidžia vos kelių mygtukų paspaudimu pamatyti, kiek teritorijos želdynų plotas atitinka dokumentuose nurodytą informaciją ir kiek – realiai egzistuoja. Taip galima nustatyti, kur gyventojams trūksta želdynų, o kur savivaldybėms reikia tik dokumentaliai suforminti apželdintus sklypus. Įrankis prieinamas visoms savivaldybėms ir gyventojams.

Švieslentėje pateikiami du žemėlapiai: „Bendras viešųjų želdynų pasiekiamumas“ rodo, kiek procentų gyventojų pasiekia želdynus per 300 m, o „Želdynų plotas, tenkantis 1 gyventojui“ leidžia analizuoti mikrorajonus ir sklypus detaliau. Duomenys apima Registrų centro bendro naudojimo ir atskirųjų želdynų teritorijas bei valstybei priklausančius II grupės miškų plotus. Faktinis pasiekiamumas fiksuoja realiai egzistuojančius želdinius.

Švieslentė padeda identifikuoti problemines vietas, strateginiu būdu planuoti teritorijų plėtrą ir kurti gyventojams draugišką aplinką. SSVA kviečia savivaldybių darbuotojus, verslo atstovus ir gyventojus aktyviai naudotis įrankiu, lyginti situaciją skirtingose savivaldybėse ir dalintis gerąja praktika. Švieslentė „Želdynų pasiekiamumas Lietuvos miestuose ir miesteliuose“ yra nemokama.

Informacija iš https://am.lrv.lt/  

#5 EFRAG pristatė Europos Komisijai supaprastintus Europos tvarumo atskaitomybės standartus

Europos finansinės atskaitomybės patariamoji grupė (trump. EFRAG) pristatė supaprastintus Europos tvarumo atskaitomybės standartus, kurie sumažina privalomų duomenų punktų skaičių 61 %.

Siūlomi pakeitimai išsaugo pagrindinius standartų elementus, nustato supaprastintą struktūrą, pašalina dubliavimąsi ir pateikia aiškesnes gaires dėl dvejopo reikšmingumo ir pan.

Tikimasi, kad pakeitimams dėl šių standartų supaprastinimo bus pritarta praėjus visas ES institucijų procedūras iki 2026 metų II ketvirčio.

Informacija iš https://www.efrag.org/

Naujienlaiškį parengė ­­WIDEN ­ komandos tvarumo ekspertės: teisės patarėja Vitalija Uzialaitė ir jaunesnioji teisininkė Viltė Vozbutaitė. Jei turite klausimų tvarumo temomis arba norėtumėte gauti išsamesnį naujienlaiškį apie pokyčius tvarumo teisėkūroje, kuris būtų adaptuotas Jūsų įmonei ar sektoriui , susiekite.

Kviečiame mūsų teisės patarėją Vitaliją sekti LinkedIn.