Tvarumas teisėje – 2025 m. rugpjūčio mėn. naujienos 

2 rugsėjo, 2025 Naujienos

Šio mėnesio naujienlaiškyje dalinamės informacija apie teisės aktų leidybą bei kitomis aktualiomis žiniomis, kas įvyko rugpjūčio mėnesį tvarumo srityje. Tiesa, paskutinis vasaros mėnuo buvo pakankamai ramus. Mūsų tikslas – pateikti informaciją koncentruotai, dalintis įžvalgomis, kad kiekvienas iš mūsų galėtų daugiau sužinoti bei prisidėti prie pokyčių aplinkos, socialinės ir valdysenos srityse, kitaip tariant, tvarumo srityje.

Apie tai, ką rasite      

• Nauja! LR teisė: Aplinkos ministerija ištaiso ES pažeidimą: tikslinami poveikio aplinkai vertinimo reikalavimai;  
• Įdomu ir naudinga: EFRAG pristato supaprastintus ir peržiūrėtus ESRS projektus bei kviečia dalyvauti viešojoje konsultacijoje; Europos Centrinio Banko pirmininkė įspėja dėl CSRD silpninimo; Dėl institucijų, įgyvendinsiančių Kovos su miškų naikinimu reglamento priežiūrą, paskyrimo; Nauji reikalavimai mikroplastikų gamintojams, naudotojams ir tiekėjams;
• Kaip praktikoje: paprastai ir aiškiai: Ar įmonė privalo skelbti informaciją apie atlygį ir (ar) atlygių skirtumus tarp moterų ir vyrų?

Nauja! LR teisė   

Aplinkos ministerija ištaiso ES pažeidimą: tikslinami poveikio aplinkai vertinimo reikalavimai

Nuo šiol poveikio aplinkai vertinimas bus privalomas ir tiems ūkinės veiklos projektams, kurie pradėti be jo, nors pagal ES direktyvas tai turėjo būti padaryta. Europos Komisija, remdamasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, nustatė šį poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) direktyvos pažeidimą ir įpareigojo Lietuvą jį ištaisyti. 

Įsakyme pateikiamos ir rekomendacijos dėl galimų PAV vertinimo metodų. Siūloma naudoti „dėžės modelio“ principą, kuris leidžia vertinti poveikį pagal konkrečią teritoriją, o ne tik pagal taršos šaltinių taškus. Tai suteikia daugiau lankstumo planuojant ūkinės veiklos objektų išdėstymą, išvengiant papildomų procedūrų. Taip pat leidžiama naudoti analogų metodą – poveikis gali būti prognozuojamas, remiantis panašios veiklos duomenimis. 

Dar vienas svarbus pakeitimas – PAV dokumentų viešinimo trukmės patikslinimas. Nustatyta, kiek laiko poveikio aplinkai vertinimo dokumentai turi būti prieinami internete, siekiant didinti skaidrumą, skatinti visuomenės įsitraukimą ir sudaryti galimybes gyventojams lengviau susipažinti su ūkinės veiklos poveikiu gamtai. 

Teikiama nauda. Pažeidimui ištaisyti priimtas laikinojo aplinkos ministro įsakymas, kuriuo koreguojami Planuojamos ūkinės veiklos (PAV) aprašai. Pagal naują tvarką atliekant PAV veikloms, kuriose jis nebuvo atliktas, bet turėjo būti, turės būti įvertintas jau padarytas poveikis aplinkai. Esant poreikiui, bus numatomos kompensavimo priemonės arba veiksmai pažeistiems aplinkos komponentams atkurti. 

Kas toliau? Įsakymas įsigalioja 2025 m. lapkričio 1 d. (Įsakymo 1.2, 1.3.1, 1.3.4, 1.3.5, 1.3.6.5, 1.4.1, 1.4.5 papunkčiai įsigalioja 2025-08-20).

Teisės aktas. 

Įdomu ir naudinga    

#1 EFRAG pristato supaprastintus ir peržiūrėtus ESRS projektus bei kviečia dalyvauti viešojoje konsultacijoje  

EFRAG liepos mėn. paskutinę dieną paskelbė atnaujintus ir supaprastintus Europos tvarumo atskaitomybės standartų (trump. ESRS) projektus ir pradeda viešąją konsultaciją, siekdama surinkti suinteresuotų šalių atsiliepimus iš visos ES įmonių atskaitomybės ekosistemos. 

Remdamasi daugiau nei 800 apklausų atsakymų bei tiesioginiu suinteresuotų šalių įsitraukimu, EFRAG taikė supaprastinimo metodikas kartu su detalia duomenų analizės peržiūra.  

Taip pat pristatytos naujos atleidimo nuo pareigos atskleisti nuostatos – pvz., kai atskleidimas reikalautų neproporcingai didelių išlaidų ar pastangų. Tai ženkliai palengvina ESRS taikymą, ypač toms įmonėms, kurios dar tik pateks į CSRD taikymo sritį po 2024 m. finansinių metų. Šie pakeitimai skirti sukurti aiškesnę, lengviau taikomą, bet ambicijų neprarandančią tvarumo atskaitomybės sistemą. 

Viešoji konsultacija vyks nuo 2025 m. liepos 31 d. iki rugsėjo 29 d. EFRAG rugsėjo–spalio mėn. organizuos ar bendrai rengs diskusinius renginius, kad papildomai surinktų grįžtamąjį ryšį iki galutinės techninės rekomendacijos pateikimo Europos Komisijai, numatyto iki 2025 m. lapkričio 30 d. 

Informacija iš https://www.efrag.org/  

#2 Europos Centrinio Banko pirmininkė įspėja dėl CSRD silpninimo 

Christine Lagarde laiške Europos Parlamentui atkreipė dėmesį į rizikas, kurias gali sukelti siūlomi Omnibus pakeitimai. Pasak ECB, pernelyg didelis įmonių, atleistų nuo tvarumo atskaitomybės, skaičius galėtų sumažinti prieinamų duomenų apimtį ir apsunkinti klimato rizikų vertinimą finansų sistemoje. 

ECB pabrėžia, kad svarbu išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp atskaitomybės naudos ekonomikai bei finansiniam stabilumui ir proporcingų reikalavimų įmonėms. 80–94 % įmonių išbraukimas iš CSRD nepadeda užtikrinti tinkamos pusiausvyros – priešingai, tai kelia ilgalaikę riziką Europos ekonomikai. 

Informacija iš https://www.ecb.europa.eu/  

#3 Dėl institucijų, įgyvendinsiančių Kovos su miškų naikinimu reglamento priežiūrą, paskyrimo

LR Vyriausybė paskyrė Aplinkos apsaugos departamentą, Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ir Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą kompetentingomis institucijomis, kurios bus atsakingos už vadinamo ES kovos su miškų naikinimu reglamento (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1115, trump. EUDR)  įgyvendinimo priežiūrą Lietuvoje. 

Informacija iš  https://am.lrv.lt/

#4 Aplinkos ministerija Seimo rudens sesijoje pateiks 15 įstatymų projektų  

Tarp siūlomų pakeitimų yra įstatymų projektai dėl miškų, atliekų tvarkymo, klimato kaitos ir kitų sričių. Vienas iš prioritetinių projektų – Miškų įstatymo pakeitimai. Siekiama atsigręžti į miškų apsaugą, kad būtų suderinta jų ekologinė, ekonominė ir socialinė nauda. Taip būtų užtikrinamas miškų tvarumas, biologinės įvairovės apsauga ir subalansuotas miškų naudojimas.  Klimato kaitos valdymo įstatymo pakeitimai padės tinkamai perkelti ES nuostatas dėl taršos leidimų prekybos sistemos, o naujas Prisitaikymo prie klimato kaitos įstatymas nustatys pagrindus nuosekliai valdyti su klimato rizikomis susijusius procesus Lietuvoje. Baterijų ir baterijų atliekų įstatymo pataisos leis įgyvendinti naujausius ES reikalavimus, o Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai aiškiau apibrėš savivaldybių, gamintojų bei importuotojų atsakomybę, skatins perdirbimą ir antrinių žaliavų panaudojimą. Aplinkos apsaugos įstatymo bei Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pakeitimai sugriežtins atsakomybę už aplinkosauginius pažeidimus, suteiks daugiau galimybių kontrolės pareigūnams prevenciškai užkirsti kelią gamtai daromai žalai. 

Informacija iš  https://am.lrv.lt/ 

#5 Nauji reikalavimai mikroplastikų gamintojams, naudotojams ir tiekėjams  

Jau artimiausiu metu įsigalios Komisijos Reglamente (ES) Nr. 2023/2055 nustatyti reikalavimai mikroplastikų gamitojams, naudotojams ir tiekėjams. Nuo 2025 m. spalio 17 d. ir nuo 2026 m. spalio 17d. mikroplastikų tiekėjai gavėjams privalės pateikti mikroplastikų naudojimo ir šalinimo instrukcijas. Taip pat nuo 2026 m. ir nuo 2027 m. mikroplastikų gamintojams, naudotojams ir tiekėjams atsiranda prievolė teikti kasmetines ataskaitas apie į aplinką išmestus mikroplastikų kiekius.  

Informacija iš  https://am.lrv.lt/ 

O kaip praktikoje: paprastai ir aiškiai  

Susidūrus su viena ar kita situacija, gali kilti klausimų: o kaip tai veikia praktikoje, kaip suprasti vieną ar kitą formuluotę, kuri yra teisės akte. Mūsų siekis pasidalinti paprastai ir aiškiai, kad suprastų kiekvienas. Siekiame padėti susiorientuoti tiek organizacijoms, tiek darbuotojams bei visiems, kurie nori suprasti ir rūpi. Atsakysime į atvirus klausimus, atsižvelgiant į Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvos (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive, trump. CSRD), Europos tvarumo atskaitomybės standartų (angl. European Sustainability Reporting Standarts, trump. ESRS), Savanoriško tvarumo atskaitomybės standarto neįtrauktoms į biržos sąrašus mažoms ir vidutinėms įmonėms (angl. Voluntary Sustainable Reporting Standard for non-listed SMEs, trump. VSME) ir apie kitų, su tvarumo sritimi susijusių, teisės aktų reikalavimus.

Klausimas: Ar įmonė privalo skelbti informaciją apie atlygį ir (ar) atlygių skirtumus tarp moterų ir vyrų?  

Mes atsakome ir rekomenduojame:  įmonės turi pateikti duomenis apie tai, ar darbuotojai gauna deramą darbo užmokestį, tai yra palyginamas įmonės darbuotojams mokamas darbo užmokestis (lygus ar didesnis) su Lietuvos Respublikoje nustatytu minimaliu atlygiu. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad turi būti pateikiamas procentinis moterų ir vyrų atlygių skirtumas. Taip siekiama užtikrinti lyčių lygybę ir vienodą užmokestį už vienodos vertės darbą. Pagal VSME įmonė turi atskleisti procentinį moterų ir vyrų atlygių skirtumą, kai jos darbuotojų skaičius viršija 150 darbuotojų  (ESRS S1–1, VSME B10).

Naujienlaiškį parengė ­­WIDEN ­ komandos tvarumo ekspertės, teisės patarėja Vitalija Uzialaitė ir jaunesnioji teisininkė Viltė Vozbutaitė. Jei turite klausimų tvarumo temomis arba norėtumėte gauti išsamesnį naujienlaiškį apie pokyčius tvarumo teisėkūroje, kuris būtų adaptuotas Jūsų įmonei ar sektoriui , susiekite.

Kviečiame mūsų teisės patarėją Vitaliją sekti LinkedIn.