Tvarumas teisėje – 2025 m. liepos mėn. naujienos 

August 1, 2025 News

Liepos mėnesį ES ir nacionaliniu lygmeniu tvarumo srityje nestigo svarbių žingsnių. Naujos taisyklės dėl vandenilio, žiedinės ekonomikos ir ataskaitų supaprastinimo rodo aiškų siekį suderinti ambicingus tikslus su praktiniais verslo poreikiais. Tvarumo naujienlaiškyje taip pat pateikiame gaires dėl CO₂ mažinimo, atnaujintus finansų sektoriaus principus bei atsakymus į praktinius klausimus – ar ataskaitose rodyti ir „nepatogius“ rezultatus?

Apie tai, ką rasite      

• Nauja! ES teisė: ES stiprina mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančio vandenilio reguliavimą; žiedinė ekonomika: naujos ES taisyklės, skirtos automobilių sektoriaus tvarumui didinti; supaprastinami ES taksonomijos reikalavimai įmonėms; laikinai stabdomas atidžios patikros taisyklių taikymas baterijoms; ES Komisija pristato savanorišką informacijos apie tvarumą teikimo standartą, kad palengvintų MVĮ tenkančią naštą. 
• Nauja! LR teisė: 2026 metams patvirtinta mažesnė kirtimų norma; paskelbti derinimui įstatymų projektai, kuriais perkeliamos Remonto direktyvos nuostatos. 
• Įdomu ir naudinga: Europos Komisija pateikia gaires dėl tvarumo susitarimo, kuriuo siekiama sumažinti CO2 išmetimą Europos uostuose; ES ombudsmenas spaudžia Komisiją dėl procedūrų, reikalingų pradėti įgyvendinti Omnibus pasiūlymą, kuriuo siekiama sumažinti tvarumo reikalavimus, nesilaikymo; ESMA skatina aiškią, su tvarumu susijusią, komunikaciją; EBA peržiūri mažmeninių banko produktų gaires, kad būtų išvengta ekomanipuliavimo (angl. greewashing). 
• Kaip praktikoje: paprastai ir aiškiai: Ar rengiant duomenis tvarumo ataskaitai pagal ESRS ar VSME reikalavimus turime rodyti tik „gerus“ tvarumo rezultatus? O jei įmonės CO₂ emisijos didėja, o ne mažėja, kaip tokiu atveju elgtis? 

Nauja! ES teisė 

ES stiprina mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančio vandenilio reguliavimą  

Europos Komisija pristatė naują metodiką, kaip apskaičiuoti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį mažo anglies dioksido pėdsako vandeniliui ir degalams. Tai svarbus žingsnis kuriant pilną ES vandenilio reguliavimo sistemą, skatinančią investicijas ir švarios energijos plėtrą. 

Metodika numato, kad vandenilis bus laikomas mažai taršiu, jei jo gamyba sumažins emisijas bent 70 % lyginant su iškastiniu kuru. Ji leidžia lankstumą dėl gamybos būdų – pvz., naudojant CCUS technologiją ar mažai taršius elektros šaltinius. Tai padės vandeniliui tapti alternatyva sunkiai elektrifikuojamiems sektoriams, tokiems kaip aviacija ar tam tikrų pramonės procesų sektoriuose. 

Komisija taip pat planuoja 2026 m. pradėti konsultacijas dėl branduolinės energijos naudojimo vandenilio gamybai metodikos, siekdama dar didesnio aiškumo sektoriui. 

Teikiama nauda. Šie EK veiksmai didina investuotojų pasitikėjimą, sudaro sąlygas technologijų plėtrai ir padeda siekti ES klimato neutralumo iki 2050 m., kartu stiprinant Europos pramonės konkurencingumą. 

Kas toliau? Priėmimo aktas bus perduotas Europos Parlamentui ir Tarybai, kur per du mėnesius turės jį išnagrinėti ir priimti arba atmesti pasiūlymus. Jų prašymų nagrinėjimo laikotarpis gali būti pratęstas dviem mėnesiams. Parlamentas ir Taryba negali keisti pasiūlymų. 

Informacija iš https://ec.europa.eu/ 

Žiedinė ekonomika: naujos ES taisyklės, skirtos automobilių sektoriaus tvarumui didinti 

Europos Parlamentas žengė svarbų žingsnį link tvaresnės automobilių pramonės – Aplinkos ir Vidaus rinkos komitetai patvirtino naujas taisykles, kurios apims visą transporto priemonių gyvavimo ciklą – nuo projektavimo iki jų utilizavimo.  

Nuo įsigaliojimo naujasis reglamentas po metų būtų taikomas lengviesiems automobiliams ir furgonams (po 5 metų – kitoms transporto priemonėms). Juo reikalaujama, kad transporto priemonės būtų kuriamos taip, kad dalys būtų lengvai išimamos pakartotiniam naudojimui ar perdirbimui. 

Taip pat numatoma: 

• Mažiausiai 20 % perdirbto plastiko naudojimas per 6 metus (25 % per 10 metų). 

• Griežtesnė gamintojų atsakomybė už eksploatavimo pabaigos transporto priemonių surinkimą ir apdorojimą. 

• Didesnė kontrolė ir aiškesnės eksporto taisyklės naudotoms transporto priemonėms. 

Teikiama nauda. Skatina žiedinę ekonomiką automobilių sektoriuje, mažina aplinkos taršą ir taupo žaliavą, sudaromos sąlygos antriniam dalių panaudojimui ir perdirbimui.

Kas toliau? Reglamentas bus svarstomas plenariniame posėdyje 2025 m. rugsėjo 8–11 d. Po priėmimo jis taps privalomas visoms ES šalims, prisidėdamas prie Europos žaliųjų tikslų įgyvendinimo. 

Informacija iš https://www.europarl.europa.eu/ 

Supaprastinami ES taksonomijos reikalavimai įmonėms 

Europos Komisija priėmė priemonių rinkinį, kuriuo siekiama supaprastinti ES taksonomijos taikymą. Tai sumažins administracinę naštą ES įmonėms, taip didinant ES konkurencingumą ir išsaugant pagrindinius klimato ir aplinkos tikslus. 

Pagrindiniai pokyčiai: 

• Įmonėms nebereikės vertinti veiklų, kurios sudaro mažiau nei 10 % jų pajamų, investicijų ar veiklos išlaidų. 

• Supaprastintas ataskaitų teikimas: sumažintas duomenų kiekis – 64 % mažiau nefinansų ir 89 % mažiau finansų įmonėms. 

• Palengvintos prievolės bankams ir finansų institucijoms, įskaitant galimybę dvejus metus neteikti išsamių rodiklių, pavyzdžiui, bankų žaliojo turto rodiklio (GAR). 

• Supaprastinti kriterijai dėl „nedarymo reikšmingos žalos“ (DNSH)  taršos prevencijos srityje. 

Teikiama nauda. Priimti pakeitimai yra deleguotasis aktas, kuriuo iš dalies keičiami deleguotieji aktai dėl taksonomijos atskleidimo, klimato ir aplinkos. Komisija šio deleguotojo akto projektą paskelbė 2025 m. vasario mėn. kaip „Omnibus I“ paketo dalį, kad suinteresuotosioms šalims būtų sudaryta galimybė pateikti pastabas dėl priemonių projekto. 

Kas toliau? Deleguotasis aktas bus perduotas Europos Parlamentui ir Tarybai nagrinėti. Pakeitimai bus taikomi pasibaigus 4 mėnesių nagrinėjimo laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas dar 2 mėnesiams. Šiame deleguotajame akte nustatytos supaprastinimo priemonės bus taikomos nuo 2026 m. sausio 1 d. ir apims 2025 finansinius metus. Tačiau įmonės gali pasirinkti taikyti priemones nuo 2026 finansinių metų, jei tai joms yra patogiau. 

Informacija iš https://ec.europa.eu/ 

Laikinai stabdomas atidžios patikros taisyklių taikymas baterijoms 

Europos Sąjungos Taryba priėmė naują teisės aktą, kuriuo dvejiems metams – iki 2027 m. rugpjūčio 18 d. – atidedamas baterijų aplinkosauginės patikros (angl. due diligence) taisyklių taikymas. 

Šis sprendimas – dalis „Omnibus IV“ paketo, kuriuo siekiama mažinti reguliacinę naštą ir stiprinti ES pramonės konkurencingumą. Pagal 2023 m. priimtą ES baterijų reglamentą gamintojai turi įgyvendinti patikros politiką, ją audituoti trečiosiomis šalimis ir viešai atsiskaityti dėl aplinkosauginių poveikių, įskaitant atliekų tvarkymą.  

Teikiama nauda. Suteikiamas papildomas laikas gamintojams ir eksportuotojams pasiruošti reikalavimams. Aiškesnis reguliavimas, nes EK turės pateikti patikros gaires bent prieš metus iki įsigaliojimo bei tuo pačiu stiprinamas pramonės konkurencingumas mažinant reguliacinį spaudimą. 

Kas toliau? Teisės aktas bus paskelbtas ES oficialiajame leidinyje artimiausiomis dienomis ir įsigalios kitą dieną po jo paskelbimo. Nauji reikalavimai pradės galioti nuo 2027 m. rugpjūčio 18 d. 

Informacija iš https://www.consilium.europa.eu/en/ 

EK pritarė savanoriškam informacijos apie tvarumą teikimo standartui

Komisija priėmė rekomendaciją dėl mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) savanoriško informacijos apie tvarumą teikimo. Komisija priėmė rekomendaciją dėl mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) savanoriško informacijos apie tvarumą teikimo. Rekomendacijoje pateikiamas savanoriškas standartas, kuris padės MVĮ, kurios nepatenka pagal Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvos (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive, trump. CSRD) taikymo apimtį, atsakyti į konkrečius didelių finansų įstaigų ir įmonių prašymus pateikti informaciją apie tvarumą. Komisija ragina dideles įmones ir finansų įstaigas, kurios siekia gauti informacijos apie tvarumą iš MVĮ, savo prašymus kuo labiau grįsti savanorišku standartu. MVĮ taip pat gali savanoriškai teikti informaciją apie tvarumą šio standarto rekomendacijomis, kad pagerintų savo galimybes gauti tvarų finansavimą ir geriau suprastų bei stebėtų savo tvarumo rezultatus. 

Teikiama nauda. Supaprastinama tvarumo teikimo tvarka, apsaugoma nuo perteklinės informacijos užklausos tiekimo grandinėje ir didina įmonių atsparumą bei konkurencingumą. 

Kas toliau? Rekomendacija yra tarpinis sprendimas siekiant patenkinti rinkos poreikius, kol bus oficialiai priimtas deleguotasis aktas dėl savanoriško standarto. Priėmimo laikas priklausys nuo teisėkūros institucijų derybų dėl pasiūlymo „Omnibus I“ tempo ir užbaigimo. Deleguotojo akto turinys gali skirtis, lyginant su rekomendacija. 

Informacija iš https://ec.europa.eu/ 

Nauja! LR teisė   

2026 metams patvirtinta mažesnė kirtimų norma 

Aplinkos ministras savo įsakymu patvirtino 5,7 proc. mažesnę valstybinių miškų pagrindinių ir tarpinių kirtimų normą 2026 metams. Tai yra didžiausias kirtimų normos sumažinimas per šį dešimtmetį. 

Kirtimų norma valstybiniuose miškuose sumažinta nuo Vyriausybės patvirtintų maksimaliai leidžiamų iškirsti 11 850 ha iki 11 179 ha, o kirtimų apimtys juose – nuo 3 620 iki 3 405 tūkst. kietmetrių medienos. Į kirtimų normą nebeįskaičiuojami II miškų grupės brandūs medynai, kurie paliekami natūraliam formavimuisi. 

2023–2028 metų valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų norma buvo nustatyta Vyriausybės nutarimu, atsižvelgiant į šalies miškuose paruošiamos medienos kiekį bei į tolygaus miško naudojimo principus. 

Vyriausybė penkerių metų laikotarpiui nustato metinę valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normą, o Aplinkos ministerija kasmet paskirsto šią normą atskiriems valstybinių miškų valdytojams. Aplinkos ministro įsakymu tvirtinamas tiek pagrindinių, tiek tarpinių kirtimų pasiskirstymas, tačiau jokiu būdu neviršijant Vyriausybės nustatytos metinės ribos. 

Teikiama nauda. Miško kirtimų normos nustatomos siekiant subalansuoti miškų naudojimą ir jų apsaugą – užtikrinti biologinės įvairovės išsaugojimą, miško socialinių funkcijų tęstinumą ir tai, kad miškai būtų naudojami nepažeidžiant jų natūralaus atsikūrimo galimybių. 

 Informacija iš https://am.lrv.lt/lt/ 

Paskelbti derinimui įstatymų projektai, kuriais perkeliamos Remonto direktyvos nuostatos 

2025 m. liepos 18 d. LR teisingumo ministerija registravo įstatymų projektus, kuriais siūloma įtvirtinti priemones, kurios paskatintų vartotojų įsigyjamų galimų pataisyti prekių su trūkumais taisymą ir pakartotinį naudojimą, kai teisinė garantija apima taisymą ir kai jo neapima. Teisės į remontą direktyva (ES) 2024/1799 įsigaliojo 2024 m. liepos 30 d. ir jos perkėlimas į nacionalinę teisę bei taikymas numatytas 2026 m. liepos 31d. 

Minėtos direktyvos nuostatoms įgyvendinti parengti Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo ir papildymo projektas (toliau – VTAĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos civilinio pakeitimo įstatymo projektas. 

Aktualioje VTAĮ redakcijoje nėra prekių taisymą reglamentuojančių nuostatų, prekių taisymas Lietuvoje reguliuojamas gana siaurai – nustatytos bendros nuostatos dėl pardavėjo pareigos prekes pataisyti, esant neatitikčiai kokybės reikalavimams, o tokia pareiga trunka dvejus metus nuo prekių pristatymo momento. Direktyvos (ES) 2024/1799 nuostatomis, kurios perkeliamos į įstatymų projektus, siekiama nustatyti bendras, išimtinai taisymui skirtas taisykles, kurios vartotojus paskatintų trūkumus turinčias prekes taisyti, pasibaigus teisinės garantijos laikotarpiui, o ne keisti jas naujomis. 

Teikiama nauda. Skatinamas tvarus prekių vartojimas, taip mažinant atliekų kiekį, taip pat vengiant nereikalingų išteklių naudojimo ir išmetamo CO2 kiekio. 

Kas toliau? Įstatymų projektams pastabas galima teikti per 12 darbo dienų nuo jo paskelbimo/gavimo dienos ir jo atnaujinta redakcija po visų pastabų bus teikiama LRV ir LRS. 

Teisės akto projektas 

Įdomu ir naudinga    

#1 Europos Komisija pateikia gaires dėl tvarumo susitarimo, kuriuo siekiama sumažinti CO2 išmetimą Europos uostuose 

Pranešimas spaudai. 

Europos Komisija paskelbė neoficialias gaires dėl tvarumo susitarimo dėl bendro pirkimo ir techninių specifikacijų nustatymo elektrinei konteinerių tvarkymo įrangai, naudojamai uostuose, suderinamumo su ES konkurencijos taisyklėmis. Tai paspartintų perėjimą nuo dyzelinės į elektrinę įrangą ES uostuose, prisidedant prie CO2 išmetimo mažinimo. 

Numatytu susitarimu siekiama sumažinti uostų terminalų operatorių išlaidas: i) leidžiant jiems sujungti dalį savo būsimo šių produktų poreikio; ii) suteikiant tiekėjams daugiau nuspėjamumo dėl būsimo poreikio; ir iii) gerinant sąveiką, visų pirma tarp skirtingų tiekėjų pagamintos įkrovimo įrangos. 

Komisija mano, kad siūlomas susitarimas nekelia susirūpinimo pagal Europos Sąjungos veikimo sutarties (TFES) 101 straipsnį, jeigu jame numatytos tam tikros apsaugos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, be kita ko: 

1. i) kad dalyvaujantys uosto terminalų operatoriai galėtų toliau savarankiškai pirkti platforminius ir maršrutinius vežėjus;

(ii) susitarimu sujungta paklausa būtų ribojama ir todėl nesukeltų konkurenciją ribojančio poveikio šių produktų tiekėjams; ir 

(iii) dalyvaujančių terminalų operatorių keitimasis konkurencijai jautria informacija būtų ribojamas tik tuo, kas yra būtina susitarimo veikimui. 

Gairės galioja penkerius metus ir taikomos tik Europos ekonominės erdvės (EEE) teritorijoje. 

#2 ES ombudsmenas spaudžia Komisiją dėl procedūrų, reikalingų pradėti įgyvendinti Omnibus pasiūlymą, kuriuo siekiama sumažinti tvarumo reikalavimus, nesilaikymo 

Pranešimas spaudai. 

ES ombudsmenė paskelbė, kad paprašė Europos Komisijos pateikti paaiškinimus dėl to, kad ji nesilaikė procedūrinių veiksmų, reikalingų pradėti įgyvendinti Omnibus iniciatyvą, laiške prašoma pateikti išsamią informaciją apie Komisijos sprendimą neatlikti poveikio vertinimo ar viešųjų konsultacijų, taip pat apie klimato nuoseklumo vertinimo, kuris yra Europos klimato teisės akto reikalavimas, pagal kurį turi būti vertinamas ES ir nacionalinės politikos atitikimas ES 2050 m. klimato neutralumo tikslui, neatlikimą. 

Laiške ombudsmenas pažymi, kad Omnibus pasiūlymas iš esmės reikalautų atlikti išsamų poveikio vertinimą, tačiau Komisija vietoj to parengė tik analitinį dokumentą. Laiške prašoma pateikti daugiau informacijos, paaiškinančios, kodėl Komisija nusprendė, kad viešos konsultacijos dėl pasiūlymo nėra būtinos, ir pažymima, kad vieninteliai suinteresuotųjų šalių mainai, įvykę prieš paskelbiant Omnibus, buvo du susitikimai, kuriuose vasario mėn. dalyvavo daugiausia pramonės ir verslo atstovai.  

Laiške prašoma Komisijos atsakyti iki 2025 m. rugsėjo 15 d. 

Informacija iš https://www.esgtoday.com/ 

#3 ESMA skatina aiškią, su tvarumu susijusią, komunikaciją 

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (angl. European Securities and Markets Authority, ESMA) paskelbė nuomonę apie su tvarumu susijusius teiginius, naudojamus nereguliuojamoje komunikacijoje. Skelbiamame leidinyje išdėstyti keturi tvarumo teiginių pateikimo pagrindiniai principai, suderinti su ankstesniais Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (angl. European Insurance and Occupational Pensions Authority, EIOPA) ir Europos bankininkystės institucijos (angl. European Banking Authority, EBA) leidiniais, ir pateikiami praktiniai patarimai, ką daryti ir ko nedaryti, iliustruojami konkrečiais gerosios ir blogosios praktikos pavyzdžiais, pagrįstais stebėta rinkos praktika.   

Skelbiama nuomonė skirta, pavyzdžiui, skelbiamiems žymėjimams ir (ar) pripažinimams, nes tai dažniausiai pasitaiko mažmeniniams investuotojams skirtuose pranešimuose apie tvarumą. Šis dokumentas nenustato naujų reguliavimo ar ataskaitų teikimo reikalavimų, bet siekia padėti rinkos dalyviams pateikti aiškius, sąžiningus ir neklaidinančius teiginius apie tvarumą. 

Informacija iš https://www.esma.europa.eu 

#4 EBA peržiūri mažmeninių banko produktų gaires, kad būtų išvengta ekomanipuliavimo (angl. greewashing) 

Europos bankininkystės institucijos (angl. European Banking Authority, EBA) pradėjo viešą konsultaciją dėl Mažmeninių bankininkystės produktų produktų priežiūros ir valdymo gairių (angl. Guidelines on product oversight and governance, POG) atnaujinimo, įtraukiant aplinkosaugos, socialinius ir valdymo (angl. Enviromental, Social and Governance, trump. ESG) veiksnius bei rizikas, susijusias su ekomanipuliavimu. Konsultacijos vyks iki 2025 m. spalio 9 d. 

Pasiūlytais pakeitimais siekiama išvengti vartotojų klaidinimo, netinkamo produktų pardavimo ar kitų nesąžiningos komercinės praktikos formų siūlant su ESG veiksniais turinčius finansinius produktus. Atnaujinimai yra tikslingi ir neapsunkina finansų įstaigų papildomais reikalavimais. 

Vieša virtuali konsultacija vyks 2025 m. rugsėjo 11 d., pastabos laukiamos iki 2025 m. spalio 9 d. EBA tikisi paskelbti galutines gaires 2026 m. I ketvirtį, kurios būtų taikomos nuo 2026 m. gruodžio 1 d. 

Informacija iš https://www.eba.europa.eu/ 

O kaip praktikoje: paprastai ir aiškiai  

Susidūrus su viena ar kita situacija, gali kilti klausimų: o kaip tai veikia praktikoje, kaip suprasti vieną ar kitą formuluotę, kuri yra teisės akte. Mūsų siekis pasidalinti paprastai ir aiškiai, kad suprastų kiekvienas. Sieksime padėti susiorientuoti tiek organizacijoms, tiek darbuotojams bei visiems, kurie nori suprasti ir rūpi. Atsakysime į atvirus klausimus, atsižvelgiant į Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvos (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive, trump. CSRD), Europos tvarumo atskaitomybės standartų (angl. European Sustainability Reporting Standarts, trump. ESRS), Savanoriško tvarumo atskaitomybės standarto neįtrauktoms į biržos sąrašus mažoms ir vidutinėms įmonėms (angl. Voluntary Sustainable Reporting Standard for non-listed SMEs, trump. VSME) ir apie kitų, su tvarumo sritimi susijusių, teisės aktų reikalavimus.

Klausimas: Ar rengiant duomenis tvarumo ataskaitai pagal ESRS ar VSME reikalavimus, turime rodyti tik „gerus“ tvarumo rezultatus? O jei įmonės CO₂ emisijos didėja, o ne mažėja, kaip tokiu atveju elgtis?  

Mes atsakome ir rekomenduojame:  Tiek pagal ESRS, tiek pagal VSME standartus atkreipiamas dėmesys į teisingą ir patikimą informaciją. Siekiama skaidrumo, o ne tobulumo. Tai reiškia, kad įmonės teikiami duomenys turi parodyti ir pažangą, ir iššūkius.  

ESRS 1 19 punktas teigia, kad rengdama tvarumo ataskaitą, įmonė turi laikytis informacijos aktualumo, teisingo pateikimo bei pateikiami rodikliai turi būti palyginami, patikrinami ir suprantami. VSME 9 punktas pažymi, kad įmonė turi pateikti svarbią, teisingą, palyginamą, suprantamą ir patikrinamą informaciją. 

Pavyzdžiui, jei šiuo metu CO₂ emisijos auga dėl gamybos plėtros, modernizacijos ir pan., siekiant ateityje mažinti CO₂ emisijas, tai svarbu paaiškinti bei pagrįsti tokią informaciją. Rekomenduojame pasidalinti tvarumo ataskaitoje planais ir tikslais trumpuoju, vidutiniu bei ilgalaikiu laikotarpiais, kada ir kaip jas mažinsite. Tai laikoma gerąja praktika. Atitinkamai svarbu pasiskaičiuoti ir stebėti ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančios dujos) intensyvumą pagal pajamas (ESRS E1-6, VSME B3). 

Naujienlaiškį parengė WIDEN komandos tvarumo ekspertės, teisės patarėja Vitalija Uzialaitė ir jaunesnioji teisininkė Viltė Vozbutaitė. Jei turite klausimų tvarumo temomis arba norėtumėte gauti išsamesnį naujienlaiškį apie pokyčius tvarumo teisėkūroje, kuris būtų adaptuotas Jūsų įmonei ar sektoriui , susiekite.

Kviečiame mūsų teisės patarėją Vitaliją sekti LinkedIn.