Tvarumas teisėje –
2025 m. spalio mėn. naujienos
November 3, 2025
News
Kaip ir kas mėnesį sveikinamės ir dalinamės aktualia informacija tvarumo teisės aktų leidyboje. Tęsiasi diskusijos ir derybos dėl Omnibus tvarumo reikalavimų supaprastinimo iniciatyvos. Kai atrodė, kad aiškumas dėl 1000 darbuotojų skaičiaus ir apyvartos 450 mln. ribos jau beveik yra, panašu, kad reikės palaukti. EP Teisės reikalų komitetas (JURI) negavo įgaliojimo keliauti toliau ir balsavimas keliasi į lapkričio mėn., kaip ir turi vykti – išsami diskusija ir balsavimas Europos Parlamento plenariniame posėdyje. Iššūkiai, susiję su reguliavimo neapibrėžtumu, tvarumo duomenų trūkumu ir nežinia dėl ribų bei ataskaitų turinio apimties dar tęsiasi.
Apie tai, ką rasite:
- Nauja! ES teisė: ES Taryba susitarė dėl pozicijos dėl modernizuotų matavimo prietaisų taisyklių, skirtų remti ekologišką ir skaitmeninį perėjimą; Tvarumo atskaitomybė ir deramo patikrinimo taisyklės: kur esame; Priimta Dirvožemio stebėsenos direktyva;
- Nauja! LR teisė: Atnaujintas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas; Pakoreguotas Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas; Pakeistas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas;
- Įdomu ir naudinga: Aplinkosaugininkai tikrino elektros ir elektroninės įrangos atliekų apskaitą: nustatyti penki pažeidimai; Išsamūs aplinkos oro būklės duomenys – vizualinėje aplinkos būklės duomenų bibliotekoje; ES Komisija siūlo tikslinius pakeitimus, mažinančius administracinę naštą ir užtikrinančius ES ekonominės valdymo sistemos nuoseklumą; Paskelbta 2025 metų ataskaita apie Europos aplinką ir klimatą; ESMA paskelbė išvadas apie pirmąsias įmonių ataskaitas pagal ESRS;
- Kaip praktikoje: paprastai ir aiškiai: Kodėl įmonėms reikia teikti informaciją tvarumo ataskaitose apie darbuotojų sveikatą ir saugą? Kaip tai susiję su tvarumu?
Nauja! ES teisė
#1 ES Taryba susitarė dėl pozicijos dėl modernizuotų matavimo prietaisų taisyklių, skirtų remti ekologišką ir skaitmeninį perėjimą
ES Taryba patvirtino savo poziciją dėl 20 metų senumo direktyvos dėl matavimo prietaisų atnaujinimo. Pakeitimai apima naujus prietaisus, svarbius Žaliojo kurso tikslams. Tai elektromobilių įkrovimo įranga suslėgtų dujų dozatoriai ir elektros, dujų bei šilumos energijos skaitikliai. Atnaujintos taisyklės atspindi skaitmenizacijos plėtrą išmaniojo matavimo srityje ir sudaro sąlygas naudoti naujus energijos šaltinius, tokius kaip vandenilis.
Taisyklės nustato aiškius reikalavimus matavimo rezultatų rodymui – dujų ir elektros skaitikliai gali rodyti duomenis prietaise, atspausdintame formate ar nuotoliniu būdu, o elektromobilių įkrovimo įrangoje matavimo rezultatai gali būti pateikiami ir transporto priemonės ekrane ar mobilioje programėlėje.
Nustatomas vienodas energijos konversijos prietaisų tikslumo kriterijus – didžiausia leistina paklaida 0,05 %. Be to, išplečiamas direktyvos taikymas visų tipų elektromobilių įkrovimo įrangai, įskaitant naudojamą geležinkeliuose, laivuose ar orlaiviuose.
Teikiama nauda. Atnaujinti reikalavimai yra technologiškai neutralūs ir skatina naudoti šiuolaikinius sprendimus tiek matavimo prietaisų vartotojams, tiek gamintojams. Jie taip pat užkirs kelią nacionalinių taisyklių dubliavimuisi, kuris padidintų išlaidas įmonėms ir vartotojams bei užtruktų naujų ekologiškų ir skaitmeninių technologijų diegimą.
Kas toliau? Sutartas įgaliojimas įformina Tarybos poziciją ir suteikia Tarybos pirmininkaujančiai šaliai derybų įgaliojimą deryboms su Europos Parlamentu, kurios prasidės, kai pastarasis priims savo poziciją.
Informacija iš https://www.consilium.europa.eu/
#2 Tvarumo atskaitomybė ir deramo patikrinimo taisyklės: kur esame
Per spalio mėn. buvo keletas įdomių pranešimų dėl tvarumo reikalavimų supaprastinimo. Pirmiausiai Europos Parlamento Teisės reikalų komitetas (JURI) patvirtino savo poziciją dėl naujų taisyklių, kurios supaprastins tvarumo atskaitomybę ir deramo patikrinimo (due diligence) reikalavimus įmonėms.
Komitetas pritarė pasiūlymui, kad socialinę ir aplinkosaugos atskaitomybę teiktų tik didžiausios įmonės – turinčios daugiau nei 1 000 darbuotojų ir daugiau nei 450 mln. eurų metinę apyvartą. Mažesnėms įmonėms ataskaitos taptų savanoriškos, o jų partneriai negalėtų reikalauti papildomos informacijos. Tvarumo ataskaitų standartai būtų supaprastinti, daugiausia dėmesio skiriant kiekybiniams rodikliams ir mažesnei administracinei naštai. Komisija taip pat kurs skaitmeninę platformą su nemokamais šablonais ir gairėmis įmonėms.
Deramo patikrinimo prievolės būtų taikomos tik labai didelėms ES įmonėms (daugiau nei 5 000 darbuotojų ir 1,5 mlrd. eurų apyvarta) bei užsienio įmonėms, kurių apyvarta ES viršija šią ribą. Įmonės naudotų rizika pagrįstą požiūrį ir rengs planus, kaip pereiti prie tvarios ekonomikos. Atsakomybė už pažeidimus liktų nacionaliniu lygmeniu, o maksimali bauda siektų 5 % pasaulinės apyvartos.
Tačiau, ne viskas išjudėjo ir kitas pranešimas – tai spalio 22d. balsavimo metu Parlamentas 309 balsais už, 318 balsais prieš ir 34 susilaikius atmetė Teisės reikalų komiteto spalio 13 d. priimtą įgaliojimą dėl supaprastintų tvarumo ataskaitų teikimo ir deramo patikrinimo prievolių taisyklių.
Teikiama nauda. Siekiant supaprastinti tvarumo atskaitomybės reikalavimus ir nustatyti naujas ribas įmonėms, kurios patenka į reguliavimą tikslas sumažinti išlaidas, stiprinti konkurencingumą ir išlaikyti Europos ekologišką perėjimą racionalesniu keliu.
Kas toliau? Laikantis Parlamento darbo tvarkos taisyklių, EP nariai balsuos dėl šio dokumento pakeitimų artėjančioje plenarinėje sesijoje Briuselyje lapkričio 13 d. Siekiama baigti rengti teisės aktą iki 2025 m. pabaigos.
Informacija iš https://www.europarl.europa.eu/
#3 Priimta Dirvožemio stebėsenos direktyva
Europos Parlamentas patvirtino pirmąją ES lygmens sistemą dirvožemio vertinimui ir stebėsenai, siekiant užtikrinti gerą dirvožemio būklę visoje Europoje iki 2050 m. Gera dirvožemio būklė yra būtina klimato neutralumo tikslams, biologinės įvairovės apsaugai, dykumėjimo prevencijai ir žmonių sveikatai. Šiuo metu daugiau kaip 60 % Europos dirvožemio būklė yra prasta ir blogėja dėl netvaraus žemės valdymo, taršos, pereikvojimo bei klimato kaitos poveikio.
Iki šiol ES neturėjo specialios dirvožemiui skirtos teisės aktų sistemos, kaip yra su kitomis ekosistemomis (vandeniu, oru, jūra). 2021 m. Europos Komisija pristatė ES dirvožemio strategiją, kurios tikslas – užtikrinti viso ES dirvožemio gerą būklę iki 2050 m. 2023 m. EK pasiūlė Dirvožemio stebėsenos direktyvą, kuri dabar priimta.
Direktyva numato klasifikaciją dirvožemio būklei, stebės naujus teršalus (PFAS, pesticidus, mikroplastikus) ir padės valstybėms nustatyti prioritetus bei įgyvendinti priemones gerai dirvožemio būklei užtikrinti. EK teiks metodinę pagalbą ir skatins geros praktikos mainus tarp šalių.
Teikiama nauda. Ši direktyva yra itin svarbus žingsnis siekiant pagerinti dirvožemio būklę. Tai yra svarbu dėl apsirūpinimo maistu saugumo, švaraus vandens ir aplinkos.
Kas toliau? Valstybės narės turės per trejus metus po direktyvos įsigaliojimo perkelti naująsias taisykles į savo nacionalinę teisę. Pagal šią direktyvą valstybės narės, naudodamos bendrą ES metodiką, įdiegs stebėsenos sistemas, skirtas jų teritorijoje esančių dirvožemių fizinei, cheminei ir biologinei būklei vertinti.
Informacija iš https://www.consilium.europa.eu/
Nauja! LR teisė
#1 Atnaujintas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas
Išleisti du nauji Mokesčio už aplinkos teršimą pakeitimai. Pirmasis pakeitimas apima asmens duomenų tvarkymo nuostatas, nuslėptos taršos apibrėžimus, mokesčių apskaičiavimo ir deklaravimo tvarką, taip pat ekonominių sankcijų skyrimo taisykles. Įstatyme nustatyti nauji tarifai ir indeksavimo koeficientai, kurie bus taikomi įvairiems teršalams ir gaminiams. Taip pat buvo nustatyti nauji terminai ir baudos už pažeidimus.
Antrieji pakeitimai apima asmens duomenų tvarkymo nuostatas, nuslėptos taršos apibrėžimus, mokesčių apskaičiavimo ir deklaravimo tvarką, taip pat ekonominių sankcijų skyrimo taisykles. Įstatyme nustatyti nauji tarifai ir indeksavimo koeficientai, kurie bus taikomi įvairiems teršalams ir gaminiams. Taip pat buvo nustatyti nauji terminai ir baudos už pažeidimus.
Teikiama nauda. Pakeitimais siekiama aiškiau atskirti mokestines prievoles nuo sankcijų, supaprastinti mokestinių ginčų nagrinėjimą bei pagerinti administracinį procesą.
Kas toliau? Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalioja nauji tarifai, taikomi padangoms: Motociklų ir lengvųjų automobilių padangoms; Autobusų, krovininių automobilių, žemės ūkio, statybos, pramonės ir kitų transporto priemonių padangoms, sveriančioms daugiau kaip 3 kg. Kiti pakeitimai taikomi nuo 2027 m. ir vėliau.
Informacija iš https://www.vmi.lt/
#2 Pakoreguotas Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas
Pakeitimuose numatyta, kad visi gamintojai ir importuotojai privalės padengti ne tik atliekų surinkimo ir perdirbimo, bet ir informavimo, administravimo bei duomenų teikimo išlaidas. Bus reikalaujama tikslios apskaitos GPAIS sistemoje, o už duomenų netikslumus ar vėlavimus numatoma atsakomybė.
Tvarkymo organizacijos turės aiškiau apibrėžtas funkcijas ir atsakomybę: bus nustatyti finansavimo proporcingumo principai, pavedimų vykdymo terminai, valdymo ir kontrolės mechanizmai. Įvedami reikalavimai dėl finansinio patikimumo – organizacijos privalės turėti banko garantijas ar draudimo sutartis, užtikrinančias įsipareigojimų vykdymą.
Numatyta, kad užstato sistemos administratorius galės bendradarbiauti tik su licencijuotais atliekų tvarkytojais. Tai sustiprins kontrolę, užtikrins, kad surinktos pakuotės būtų tinkamai perdirbamos ir sumažins neteisėtos veiklos riziką.
Įvedamas atskiras reglamentavimas, nustatantis, kaip turi būti tvarkomos šių produktų pakuotės – dėl jų pavojingumo aplinkai ir sveikatai numatomi griežtesni surinkimo, laikymo ir perdirbimo reikalavimai.
Stiprinama informacijos teikimo visuomenei pareiga – gamintojai turės aiškiai informuoti apie pakuočių atliekų surinkimo galimybes ir perdirbimo sistemas.
Teikiama nauda. Pakeitimai apima sąvokų apibrėžimus, gamintojų ir importuotojų pareigas, susijusias su pakuočių atliekų tvarkymu, bei naujus reikalavimus organizacijoms, atsakingoms už šių atliekų tvarkymą.
Kas toliau? Dalis pakeitimų įsigalioja 2025 m. spalio 7 d. , kiti įsigalioja nuo 2026 m. sausio 1 d. ir vėliau.
#3 Pakeistas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas
Atliekų srityje pakeitimai detaliai reglamentuoja nepavojingų atliekų, padangų, alyvos, drėgnųjų servetėlių, oro balionėlių, žvejybos įrankių su plastiku, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų, akumuliatorių bei transporto priemonių atliekų tvarkymą, nustatant baudas už apskaitos ataskaitų nepateikimą, netinkamą tvarkymą, nesutvarkytų atliekų kiekį, neįregistruotą tiekimą rinkai ir pakartotinius pažeidimus.
Įstatyme taip pat numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kad atsakomybė būtų aiški ir paveiki tiek individualiems asmenims, tiek organizacijoms. Baudos priklauso nuo pažeidimo pobūdžio ir masto, pradedant įspėjimais ir baigiant tūkstantinių eurų sumomis už pakartotinius ar didelio masto pažeidimus.
Papildomai įstatyme atnaujinta reglamentacija dėl tabako gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos sistemos, taip pat Europos Sąjungos reglamentų dėl baterijų ir baterijų atliekų įtraukimas, užtikrinant atitikimą ES teisės aktams.
Teikiama nauda. Pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsniai, susiję su aplinkos teršimu, pakuočių apskaita, elektros ir elektroninės įrangos bei alyvos atliekų tvarkymu. Nustatytos naujos baudos už įvairius pažeidimus, taip pat buvo išdėstyti nauji reikalavimai dėl apskaitos tvarkymo ir ataskaitų pateikimo
Kas toliau? Dalis pakeitimų įsigalioja 2025 m. spalio 7 d., kiti įsigalioja nuo 2026 m. sausio 1 d. ir vėliau.
Įdomu ir naudinga
#1 Aplinkosaugininkai tikrino elektros ir elektroninės įrangos atliekų apskaitą: nustatyti penki pažeidimai
Liepos–rugsėjo mėn. aplinkosaugininkai informavo ir tikrino EEĮ gamintojus, importuotojus ir platintojus dėl tinkamos atliekų apskaitos, ypač atskiriant jas nuo metalo atliekų. Per III ketvirtį patikrinti 34 ūkio subjektai, nustatyti 5 pažeidimai. Tikslas – skatinti tikslesnę apskaitą GPAIS, didinti įmonių sąmoningumą apie netinkamos veiklos pasekmes aplinkai ir žmonių sveikatai, užkirsti kelią neteisėtam atliekų tvarkymui.
Patikrinimų metu vertinta: teisė tvarkyti EEĮ atliekas, jų atskyrimas nuo metalo, GPAIS apskaita, darbuotojų instruktavimas, atliekų priėmimas iš gyventojų ir perdavimas teisėtiems tvarkytojams.
Informacija iš https://am.lrv.lt/
#2 Išsamūs aplinkos oro būklės duomenys – vizualinėje aplinkos būklės duomenų bibliotekoje
Aplinkos apsaugos agentūra sukūrė vizualinę aplinkos būklės duomenų biblioteką, kurioje vienoje vietoje kaupiami ir prieinami įvairūs aplinkos duomenys. Platformoje jau yra daugiau nei 1200 analitinių įrankių su duomenimis, rodikliais ir jų analize.
Viešai prieinamos interaktyvios švieslentės ir GIS žemėlapiai iliustruoja:
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų pokyčius sektoriuose;
- Teršalų kiekius ore;
- Upių ir ežerų būklę;
- Potvynių rizikas;
- Kitą aktualią aplinkos informaciją.
Bibliotekoje pateikiami išsamūs aplinkos oro kokybės ir taršos duomenys įvairiais formatais. Interaktyvios švieslentės ir žemėlapiai leidžia: analizuoti oro teršalų koncentracijas ir jų pasiskirstymą tyrimų stotyse; vertinti paros oro kokybę; stebėti teršalų emisijas iš skirtingų ūkio sektorių; ,odeliuoti teršalų sklaidą Lietuvos miestuose; gauti duomenis apie stacionarių taršos šaltinių išmetamus teršalus (2022–2024 m.) tonomis pagal savivaldybę; naudoti rastrinius teršalų sklaidos žemėlapius foninių koncentracijų nustatymui.
Biblioteka apima visus didžiuosius Lietuvos miestus ir teritorijas su didelės oro taršos rizikos pramonės objektais.
Informacija iš https://am.lrv.lt/, Vizualinė aplinkos būklės duomenų biblioteka
#3 ES Komisija siūlo tikslinius pakeitimus, mažinančius administracinę naštą ir užtikrinančius ES ekonominės valdymo sistemos nuoseklumą
Europos Komisija pristatė pasiūlymus dėl tam tikrų ES ekonominio valdymo taisyklių pakeitimų. Jie siekia suderinti reglamentus su 2024 m. balandį priimta ekonominės valdymo reforma, sumažinti ataskaitų teikimo ir administracinę naštą bei supaprastinti finansinės paramos teikimą euro zonai nepriklausančioms šalims, susiduriančioms su mokėjimų balanso sunkumais.
Pagrindiniai pakeitimai:
- Supaprastinamos fiskalinės priežiūros taisyklės, atnaujinant sankcijų reglamentą (Nr. 1173/2011) ir projektinių biudžetų reglamentą (Nr. 473/2013), kad jos visiškai atitiktų naują Stabilumo ir augimo paktą.
- Mažinama valstybių narių ataskaitų teikimo našta, išlaikant veiksmingą biudžeto priežiūrą ir mažinant administracines išlaidas.
- Patikslinamos sustiprintos ir po programos vykdomos priežiūros taisyklės (Reglamentas Nr. 472/2013), kad jos būtų labiau proporcingos rizikos lygiui ir išvengtų dubliavimo su kitais priežiūros procesais.
- Supaprastinamos finansinės paramos teikimo procedūros šalims, nepriklausančioms euro zonai, pereinant nuo „back-to-back“ prie lankstesnės ir efektyvesnės „diversified funding“ strategijos, jau taikomos programose, tokiose kaip „NextGenerationEU“ ar parama Ukrainai.
Pakeitimai leis nacionalinėms administracijoms sutaupyti laiko ir išteklių, užtikrins didesnį ES ekonominės priežiūros efektyvumą ir padės išvengti perteklinių biurokratinių procedūrų.
Informacija iš https://ec.europa.eu/
#4 Paskelbta 2025 metų ataskaita apie Europos aplinką ir klimatą
Europos aplinkos agentūra paskelbė 2025 m. ataskaitą apie Europos aplinką ir klimatą, kurioje pateikiama Europos pažangos tvarumo srityje apžvalga. Ataskaitą sudaro: pagrindinė dalis apie Europos aplinką ir klimatą: žinios, padedančios užtikrinti atsparumą ir tvarų klestėjimą. Toliau seka teminiai informaciniai pranešimai, kurioje pateikiama pažanga ir perspektyvos aplinkos ir klimato klausimais. Trečioje pateikiami šalių aprašymai apie aplinką, klimatą ir tvarumą
Ataskaitoje rasite apie pasiekimus: mažesnės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, švaresnis oras, daugiau atsinaujinančiosios energijos. Taip pat pažymima, kad susiduriama su iššūkiais gamyboje ir vartojime, pastebimas natūralių buveinių nykimas bei biologinės įvairovės mažėjimas.
Europos ekonomika priklauso nuo gamtos: 72 % euro zonos realiosios ekonomikos įmonių yra labai priklausomos nuo ekosistemos, o 75 % bankų paskolų suteikiama įmonėms, kurios yra labai priklausomos nuo gamtos išteklių. Tačiau daugiau nei 80 % įvertintų natūralių buveinių būklė tebėra prasta.
Yra labai svarbus išlaikyti Žaliojo kurso politikos nuoseklumą ir koordinuoti veiksmus visuose sektoriuose, taikomos priemonės turi taikomos ne fragmentiškai. Tvariam finansavimui reikalingas suderinimas tarp tvarumo reikalavimų, konkurencingumo tikslų, skiriant dėmesį dekarbonizacijai bei inovacijoms.
Informacija iš https://www.eea.europa.eu/
#5 ESMA paskelbė išvadas apie pirmąsias įmonių ataskaitas pagal ESRS
ESMA (ES finansų rinkų reguliavimo ir priežiūros institucija) atliko 2025 m. tvarumo ataskaitų, kurias rengė pirmos bangos įmonės, peržiūrą bei pateikė savo išvadas. Pagrindinės išvados apima didelę pažangą dvigubo reikšmingumo ir poveikio, rizikos ir galimybių (IRO) atskleidimo srityje. ESMA taip pat pateikė ir rekomendacijas dėl tvarumo ataskaitų reikalavimų supaprastinimo.
Informacija iš https://www.esma.europa.eu/
O kaip praktikoje: paprastai ir aiškiai
Susidūrus su viena ar kita situacija, gali kilti klausimų: o kaip tai veikia praktikoje, kaip suprasti vieną ar kitą formuluotę, kuri yra teisės akte. Mūsų siekis pasidalinti paprastai ir aiškiai, kad suprastų kiekvienas. Sieksime padėti susiorientuoti tiek organizacijoms, tiek darbuotojams bei visiems, kurie nori suprasti ir rūpi. Atsakysime į atvirus klausimus, atsižvelgiant į Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvos (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive, trump. CSRD), Europos tvarumo atskaitomybės standartų (angl. European Sustainability Reporting Standarts, trump. ESRS), „Savanoriško mažųjų ir vidutinių o tvarumo atskaitomybės standarto“ (angl. Voluntary Sustainable Reporting Standard for non-listed SMEs, trump. VSME) ir apie kitų, su tvarumo sritimi susijusių, teisės aktų reikalavimus. Vienas mėnuo – vienas klausimas 😊
Klausimas: Kodėl įmonėms reikia teikti informaciją tvarumo ataskaitose apie darbuotojų sveikatą ir saugą? Kaip tai susiję su tvarumu?
Mes atsakome ir rekomenduojame: Darbuotojų sveikata ir sauga yra vienas kertinių tvarumo aspektų. Pagal šiuo metu galiojančią ESRS S1 redakciją įmonės turi teikti informaciją apie darbo sąlygas, nelaimingus atsitikimus, sveikatos rizikų valdymą ir prevencines priemones. Tai padeda parodyti, kad įmonė atsakingai rūpinasi savo žmonėmis, kas yra svarbu tvaraus verslo dalis. Mažos ir vidutinės įmonės, savanoriškai taikančios VSME standartą, pagal B9 rekomendacijas++ raginamos pateikti supaprastintus duomenis: ar buvo incidentų, kokie mokymai vykdyti, kokių veiksmų imtasi darbuotojų gerovei užtikrinti.
Tvarumas – tai ne tik aplinkosaugos rodikliai. Tai ir pagarba žmonėms, kurie kasdien kuria įmonės vertę. Skaidrus požiūris į sveikatą ir saugą stiprina pasitikėjimą, motyvaciją bei rodo brandžią organizacijos kultūrą.
Naujienlaiškį parengė WIDEN komandos tvarumo ekspertės: teisės patarėja Vitalija Uzialaitė ir jaunesnioji teisininkė Viltė Vozbutaitė. Jei turite klausimų tvarumo temomis arba norėtumėte gauti išsamesnį naujienlaiškį apie pokyčius tvarumo teisėkūroje, kuris būtų adaptuotas Jūsų įmonei ar sektoriui , susiekite.
English 
Estonian 
Latvian 
Lithuanian 
Russian