#202505 Tvarumas teisėje – 2025 m. gegužės mėn. naujienos 

June 2, 2025 News

Gegužės mėnesį orai mūsų nedžiugino, tačiau diskusijose dėl tvarumo atskaitomybės reikalavimų ir apimties karščio netrūko. Kaip atrodys planuojami supaprastinimai ir kokie dėl to sprendimai bus priimti, panašu, kad dar teks palaukti. Laikas intensyvus, derybos įtemptos ir institucijų bei organizacijų nuomonės išsiskiria. Tad skubame dalintis kas mūsų pastebėta per gegužės mėn. ES bei LR teisės aktų leidyboje ar projektų pristatyme tvarumo srityje. Kviečiame skaityti žemiau.  

Apie tai, ką rasite      

Nauja! ES teisė: dėl ES pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo supaprastinimo; dėl Europos elektros tinklų koordinavimo ir jų atsparumo didinimo; dėl Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akto (NZIA); dėl automobilių gamintojams skirtų papildomų lankstumo priemonių.

Nauja! LR teisė: Finansų ministerijos siūlymai dėl „Naujos kartos Lietuva“ plano; patvirtintas didelių bendrovių, kurios naudoja strategines žaliavas, sąrašas

Įdomu ir naudinga: kas vyksta dėl SFDR reglamento supaprastinimo ir atnaujinimo; diskusijos ir nuomonės dėl tvarumo ataskaitų apimčių bei kriterijų; dėl perkėlimo į LR teisę – apie vartotojų įgalinimą žaliojoje pertvarkoje ir informacijos tvarumo klausimais terminų atidėjimą; Lietuvos bankas: gynybos finansavimas neprieštarauja tvarumo tikslams.

O kaip praktikoje? Paprastai ir aiškiai: ar mūsų įmonei tęsti informacijos tvarumo klausimais (tvarumo ataskaitos) rengimą, jei dabar kalbama apie reikalavimų supaprastinimą bei terminų nukėlimą?

Nauja! ES teisė 

EP nariai pritaria pasiūlymams supaprastinti ES pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą (CBAM)

Pranešimas spaudai

Aprašymas. Europos Parlamento Aplinkos, klimato kaitos ir maisto saugos komitetas pritarė Komisijos pasiūlymui, kuris yra 2025 m. vasario 26 d. pateikto supaprastinimo paketo „Omnibus I“ dalis. EP nariai priėmė tik techninius pakeitimus aiškumo sumetimais ir pritarė naujai 50 tonų de minimis masės ribai, kuri atleistų nuo mokesčio didžiąją dalį (90 %) importuotojų, daugiausia mažas ir vidutines įmones bei fizinius asmenis, kurie importuoja tik nedidelius CBAM prekių kiekius. CBAM aplinkos tikslas išlieka nepakitęs, nes taisyklės vis dar bus taikomos 99 % visų CO2 išmetamųjų teršalų, susijusių su geležies, plieno, aliuminio, cemento ir trąšų importu.

Pakeitimais dėl importuojamų prekių taip pat supaprastinamas deklarantų (šalių, norinčių importuoti prekes, kurioms taikomas CBAM), leidimų išdavimas, išmetamųjų teršalų apskaičiavimas ir CBAM finansinės atsakomybės valdymas, kartu stiprinant piktnaudžiavimo prevencijos nuostatas.

Teikiama nauda. Siūlomi ES anglies dioksido išmetimo prie sienos mechanizmo (CBAM) pakeitimai yra supaprastinimo pastangų, kuriomis siekiama sumažinti administracinę naštą MVĮ, dalis.

Kas toliau? 2025 m. gegužės 22 d. planuojamos Parlamento ir Tarybos derybos dėl galutinės teisės akto redakcijos. 2026 m. pradžioje ES Komisija įvertins, ar CBAM taikymo sritį reikėtų išplėsti ir dėl ATL (apyvartinių taršos leidimų) taikymo įtraukti ir kitus sektorius, kuriems kyla anglies dioksido nutekėjimo rizika.

EP nariai ragina geriau koordinuoti Europos elektros tinklus ir didinti jų atsparumą

Pranešimas spaudai

Aprašymas. Siekiant užtikrinti atsparią, dekarbonizuotą elektros energijos sistemą, nacionaliniai atsinaujinančiųjų išteklių energijos šaltiniai turėtų būti geriau integruoti.

Priimtuose pasiūlymuose Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nariai pateikė būdus, kaip modernizuoti Europos elektros tinklų infrastruktūrą, kad ji atitiktų didėjantį atsinaujinančiosios energijos poreikį, užtikrintų atsparią dekarbonizuotą elektros energijos sistemą ir remtų ES energetikos tikslus.

Priimtame tekste raginama įgyvendinti ES tinklų veiksmų planą ir pabrėžiama, kad reikia didelių investicijų ir infrastruktūros atnaujinimo, siekiant modernizuoti ir padidinti tarpvalstybinius perdavimo pajėgumus.

EP nariai pabrėžia, kad svarbu labiau koordinuoti ir visiškai visos Europos masto elektros energijos sistemos planavimą, siekiant sujungti sienas, sektorius ir regionus. Jie teigia, kad atsinaujinančiosios energijos šaltiniai turi būti geriau integruoti į elektros tinklus ir kad turėtų būti daugiau tarpvalstybinių jungčių. EP nariai teigia, kad siekiant sėkmingai įgyvendinti naujus tinklų projektus, labai svarbu užtikrinti visuomenės pritarimą ir veiksmingą bendravimą su piliečiais.

Teikiama nauda. EP nariai priėmė pasiūlymus, kuriais siekiama didinti tinklų atsparumą, integruoti atsinaujinančiųjų išteklių energijos šaltinius ir supaprastinti procesus, kad būtų pasiekti ES energetikos tikslai.

Kas toliau? Pranešimas bus pateiktas balsavimui visam Parlamentui 2025 m. birželio 16–19 d. plenarinėje sesijoje Strasbūre.

Dėl Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akto (Net-Zero Industry Act, NZIA), kuris skirtas dar labiau paspartinti dekarbonizacijos technologijų gamybą ES

Pranešimas spaudai

Aprašymas. Europos Komisija ėmėsi tolesnių veiksmų, siekdama remti ES perėjimą prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios ekonomikos. Priimti keturi nauji antriniai teisės aktai ir komunikatas, susiję su Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktu  (Net-Zero Industry Act, NZIA). Jie padės ES pramonei tapti atsparesnei, konkurencingesnei ir sumažinti savo anglies dioksido pėdsaką. Šiomis taisyklėmis patikslinama, kokie gamybos projektai gali pasinaudoti konkrečiomis įstatymo nuostatomis, pavyzdžiui, dėl leidimų išdavimo, strateginių projektų statuso ir tam tikrų ne kainos kriterijų (jie apima atsakingą verslo veiklą, kibernetinį saugumą ir indėlį į tvarumą ir atsparumą).

NZIA stiprina ES technologijų, kurių anglies dioksido emisijos yra lygios nuliui, gamybą, įskaitant jų pagrindinius komponentus. Šiandienos teisės akte patikslinama NZIA taikymo sritis, išvardijant konkrečius komponentus, kuriems bus taikomi NZIA reikalavimai.

Nuo 2025 m. gruodžio 30 d. naujos taisyklės turi būti taikomos 30 % aukcionų apimties (arba 6 GW per metus kiekvienai ES šaliai). Akte pateikiami išsamesni parametrai, kurie padės suderinti, kaip valstybės narės taiko šias taisykles, siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą įmonėms, kartu leidžiant tam tikrą lankstumą. Gerai parengti, objektyvūs ir skaidrūs kriterijai, kuriais atlyginama už didesnės pridėtinės vertės produktus, gali geriau remti tvarią, inovatyvią ir atsparią gamybos pramonę.

Komisija priėmė aktą, kuriame išvardyti galutiniai produktai, kurių technologijos yra neutralios anglies dioksido atžvilgiu, ir jų pagrindiniai konkretūs komponentai. Šis sąrašas padeda nustatyti, kuriems produktams gali būti privaloma taikyti ne kainos kriterijų „atsparumas“. Tai reiškia, kad tam tikrose viešosiose procedūrose perkančiosios organizacijos, renkantis technologijas ar tiekėjus, turi atsižvelgti ne tik į kainą, bet ir į tiekimo grandinės atsparumą, t. y. šiais atvejais perkančiosios organizacijos neturėtų tiesiog rinktis pigiausio varianto. Šis kriterijus turi būti taikomas viešuosiuose pirkimuose, atsinaujinančiosios energijos aukcionuose ir kitose viešosios intervencijos formose, kai yra pernelyg didelė priklausomybė nuo vieno iš šių produktų tiekimo šaltinio.

Komisija priėmė komunikatą, kuriame pateikiama informacija apie ES neto nulio technologijų tiekimo šaltinius ir pabrėžiama priklausomybė nuo trečiųjų šalių tam tikrų technologijų atžvilgiu. Siekiant diversifikuoti technologijų šaltinius, viešuosiuose pirkimuose, atsinaujinančiosios energijos aukcionuose ir kitose viešosiose intervencijose leidžiama taikyti ne kainos kriterijų „atsparumas“. Be to, valstybėms narėms padedama vertinti neto nulio technologijų gamybos projektus, kurie gali būti laikomi strateginiais projektais.

Vykdantiems technologijų, kurių anglies dioksido emisijos yra lygios nuliui, gamybos projektus, NZIA leidžia kreiptis dėl „strateginio projekto“ statuso suteikimo. Strateginiai projektai nacionaliniu lygmeniu turi „prioritetinį statusą“, kuris užtikrina greitą administracinį tvarkymą ir finansinį konsultavimą. Priimtas aktas užtikrina nuoseklų atrankos procesą visose valstybėse narėse, pateikiant gaires dėl taikytinų projekto atrankos kriterijų. Komisija ragina valstybes nares naudotis Komisijos interneto svetainėje pateikta paraiškų teikimo procedūra, kad būtų sumažinta administracinė našta. Šioje svetainėje pateikiamos konkrečios gairės dėl tam tikrų atrankos kriterijų, pavyzdžiui, susijusių su „pirmuoju tokio tipo“, „geriausia turima technologija“ ir „reikšmingu“ gamybos pajėgumu.

Teikiama nauda. Keturi nauji antriniai teisės aktai ir komunikatas, susiję su Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktu (NZIA), padės ES pramonei tapti atsparesnei, konkurencingesnei ir sumažinti savo anglies dioksido pėdsaką. Taisyklės padės plėsti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą mažinančių technologijų, kurių anglies dioksido emisijos yra lygios nuliui, gamybą ir pasinaudoti ES švariosios technologijos pramonės konkurenciniu pranašumu.

Patvirtintos automobilių gamintojams skirtos papildomo lankstumo priemonės dėl automobilių išmetamo CO₂  kiekio

Pranešimas spaudai

Aprašymas. Taryba priėmė tikslinį Reglamento dėl naujiems lengviesiems automobiliams ir furgonams taikomų CO₂ normų dalinį pakeitimą, kad jie galėtų pasiekti savo išmetamųjų teršalų kiekio normas, numatytas 2025 metams.

Iš dalies pakeistame reglamente nustatyta, kad trejiems metams – 2025, 2026 ir 2027 m. – automobilių gamintojų savitųjų teršalų išmetimo normų laikymasis bus vertinamas remiantis kiekvieno gamintojo užtikrinamų normų vidurkiu per šiuos trejus metus, o ne kasmet.

Teikiama nauda. Suteikiama daugiau lankstumo automobilių gamintojams vertinti išmetamo CO₂ kiekių normas.

Kas toliau? Reglamentas įsigalios 20-ą dieną po jo paskelbimo Oficialiajame leidinyje.

Nauja! LR teisė 

Finansų ministerijos siūlymai dėl „Naujos kartos Lietuva“ plano

Pranešimas spaudai

Aprašymas. LR Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos siūlymams dėl „Naujos kartos Lietuva“ (NKL) plano keitimo.

Būtinybė keisti NKL planą atsirado dėl objektyvių priežasčių: nepakankamos tam tikrų priemonių paklausos, pasikeitusių priemonių įgyvendinimo alternatyvų, išaugusių kaštų ir kitų aplinkybių, dėl kurių tapo neįmanoma laiku arba visa apimtimi pasiekti suplanuotus rodiklius. 

Atnaujinus NKL planą taip pat sudaroma galimybė pateikti tolesnius mokėjimo prašymus Europos Komisijai (EK) už pasiektus rezultatus.  Lietuva iki šiol EK yra pateikusi tris mokėjimo prašymus.

Iš viso keičiama 70 NKL plano rodiklių ir perskirstomos trijų NKL plano priemonių lėšos.  Beveik visi rodiklių keitimai susiję su investicinių priemonių tikslinimu, o perskirsčius lėšas papildomai finansuojamos naujos veiklos: dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūros plėtra, geležinkelių elektrifikavimas ir miško žemės, kurią verta įsigyti valstybės naudai dėl aplinkosauginių priežasčių, įsigijimas.  

Kartu tikslinami ir trys reformų rodikliai, kurie susiję su tarpmiestinio susisiekimo reformos įgyvendinimu, minimalių pajamų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimais ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimais. 

NKL planas su pakeitimais bus pateiktas vertinti Europos Komisijai jau artimiausiu metu ir, vadovaujantis nustatytais terminais, pakeisto plano tvirtinimas galėtų būti įtrauktas į 2025 m. birželio arba liepos mėn. vyksiantį Ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) tarybos posėdį.  

Teikiama nauda. Pakeitimai leis geriau valdyti NKL plano įgyvendinimo rizikas bei užtikrinti, kad atsakingos ministerijos spėtų laiku įgyvendinti suplanuotas investicijas ir reformas iki Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) tinkamumo laikotarpio pabaigos – 2026 m. rugpjūčio mėn.

Kas toliau? NKL planas su pakeitimais bus pateiktas vertinti Europos Komisijai jau artimiausiu metu ir, vadovaujantis nustatytais terminais, pakeisto plano tvirtinimas galėtų būti įtrauktas į 2025 m. birželio arba liepos mėn. vyksiantį Ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) tarybos posėdį.

Patvirtintas didelių bendrovių, kurios naudoja strategines žaliavas, sąrašas

Įsakymas

Aprašymas. LR ekonomikos ir inovacijų ministras, įgyvendindamas 2024 m. balandžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1252, kuriuo nustatoma saugaus ir tvaraus ypatingos svarbos žaliavų tiekimo užtikrinimo sistema, patvirtino Lietuvos Respublikos didelių bendrovių, kurios naudoja strategines žaliavas, sąrašą.

Teikiama nauda. Įgyvendinant reglamente numatytas priemones, siekiama mažinti su ypatingos svarbos žaliavomis susijusių tiekimo sutrikimų riziką, remiant strateginius projektus, įvairinant importą ir skatinant technologinę pažangą ir efektyvų išteklių naudojimą.

Komisija ir ES valstybės narės turi stiprinti įvairius strateginių žaliavų vertės grandinės etapus, kad ne vėliau kaip 2030 m. ES pajėgumai kiekvienos žaliavos atžvilgiu būtų artimi arba pasiektų nustatytus ES rodiklius.

Kas toliau? Siekiant užtikrinti pasirengimą, nustatytos didelės bendrovės, naudojančios strategines žaliavas įvairiems gaminiams, pavyzdžiui, energijos kaupimo baterijoms, robotams, bepiločiams orlaiviams ir palydovams, gaminti, kas trejus metus atliks strateginių žaliavų tiekimo grandinės rizikos vertinimą. Komisija taip pat taikys sistemą, kuria bus bandoma suderinti strateginių žaliavų paklausą ir pasiūlą.

Įdomu ir naudinga  

#1 Kas vyksta dėl SFDR reglamento supaprastinimo ir atnaujinimta 

Pranešimas spaudai

Aprašymas. Europos Komisija paskelbė naują kvietimą teikti informaciją, siekdama gauti nuomonių dėl savo iniciatyvos peržiūrėti Tvaraus finansavimo atskleidimo reglamentą (SFDR).

Naujas kvietimas teikti atsiliepimus yra dalis išsamios SFDR sistemos peržiūros, kurią Komisija pradėjo 2023 m. Komisija teigė, kad iki šiol per peržiūrą gauta atsiliepimų rodo, kad nors reglamento tikslai sulaukė didelio palaikymo, įgyvendinant ir taikant SFDR kyla reikšmingų sunkumų, įskaitant teisinį neaiškumą dėl pagrindinių sąvokų, kai kurių atskleidimo reikalavimų ribotą aktualumą, neatitikimus kitoms ES tvaraus finansavimo sistemos dalims, taip pat klausimus, susijusius su duomenų prieinamumu.

Komisija taip pat anksčiau išreiškė susirūpinimą, kad SFDR klasifikavimo sistema, pavyzdžiui, 8 ir 9 straipsnių klasifikacijos, buvo naudojama kaip de facto tvarumo kokybės ženklas, o tai kelia potencialią „žaliojo plovimo“ riziką.

Siekiant išspręsti šias problemas, ES Komisija pareiškė, kad jos peržiūra siekiama padidinti SFDR taisyklių teisinį aiškumą ir užtikrinti jų nuoseklumą tvaraus finansavimo sistemoje, įskaitant ES rengiamas priemones, skirtas sumažinti tvarumo ataskaitų teikimo prievoles įmonėms. Komisija pabrėžė konkrečius tikslus, tarp kurių – supaprastinti pagrindines SFDR sąvokas, racionalizuoti ir sumažinti informacijos atskleidimo reikalavimus, sutelkiant dėmesį į investuotojams svarbiausią informaciją.

Teikiama nauda. Europos Komisija siekia pagerinti reglamento naudingumą ir sumažinti investuotojų ataskaitų teikimo ir atitikties reikalavimams naštą.

Kas toliau? Kvietimas teikti  informaciją vyko iki 2025 m. gegužės 30 d. Komisija pareiškė, kad SFDR peržiūrą planuoja paskelbti 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį.

#2 Diskusijos ir nuomonės dėl tvarumo ataskaitų apimčių bei kriterijų (ECON ir ECB nuomonės ir siūlymai)

Straipsnis

ECB nuomonė

Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas (ECON) siūlo žymiai sumažinti įmonių, privalančių laikytis ES tvarumo ataskaitų teikimo ir deramo patikrinimo taisyklių, skaičių, gerokai viršydamas ES Komisijos Omnibus plane siūlomus apribojimus.

Siūlymai apima ribas, taikytinas Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvai (CSRD) ir Įmonių tvarumo deramo patikrinimo direktyvai (CSDDD). Jos galėtų padidėti iki 3 000 darbuotojų ir 450 mln. eurų pajamų. Be to, pasiūlyme privalomi tvarumo duomenys apribojami iki 100, o savanoriški – iki 50.

Tuo tarpu Europos centrinis bankas (ECB) paskelbė naują nuomonę dėl Europos Komisijos pasiūlymų supaprastinti ir sumažinti įmonių tvarumo ataskaitų teikimo ir deramo patikrinimo reikalavimus. ECB palankiai vertina siekį supaprastinti reikalavimus įmonėms, tačiau įspėja, kad kai kurie Komisijos planai galėtų žymiai padidinti riziką investuotojams, ekonomikai ir ES tvarumo tikslams.

Viena iš pagrindinių ECB rekomendacijų – siūlymas žymiai apriboti planuojamą ES Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvos (CSRD) taikymo sritį, rekomenduojant privalomą tvarumo ataskaitų teikimą įmonėms, kuriose dirba 500 ar daugiau darbuotojų.

Kalbėdamas apie savo vaidmenį, ECB pažymėjo, kad aukštos kokybės informacija apie tvarumą yra būtina jam vykdant finansinio stabilumo užtikrinimo ir pinigų politikos valdymo funkcijas, ir nurodė, kad „su klimato ir gamtos krizėmis susijusi fizinė ir pereinamojo laikotarpio rizika turi didelį poveikį kainų ir finansiniam stabilumui, nes daro įtaką ekonomikos ir finansų sistemos struktūrai ir ciklinei dinamikai“.

ECB nuomonėje nesutinkama su Omnibus siūlomu taikymo srities sumažinimu, pagal kurį 80 % įmonių nebebūtų įtrauktos į CSRD taikymo sritį, teigiant, kad „šis pakeitimas galėtų smarkiai apriboti suinteresuotųjų šalių prieigą prie svarbios informacijos“.

Paminėtina, kad tarp Komisijos Omnibus pasiūlymuose numatytų pakeitimų buvo paskelbta, kad pagal CSRD nebus įvesti planuoti sektorių tvarumo ataskaitų teikimo standartai. Tačiau ECB atkreipia dėmesį į sektorių informacijos svarbą, pavyzdžiui, siekiant leisti finansų įstaigoms vertinti ir lyginti to paties sektoriaus įmones pagal pasirengimą perėjimui.

#3 Dėl perkėlimo į LR teisę – apie vartotojų įgalinimą žaliojoje pertvarkoje ir apie informacijos tvarumo klausimais terminų atidėjimą

Parengti Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo ir CK pakeitimo projektai, kurie perkelia Direktyvos (ES) 2024/825 nuostatas į nacionalinę teisę. Įstatymų projektais siekiama įgalinti vartotojus priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl pirkimo, suteikiant jiems aiškią informaciją apie prekių patvarumą ir taisomumą, ir taip prisidėti prie tvaresnių vartojimo modelių bei kovoti su nesąžininga komercine veikla, kuri klaidina vartotojus ir neleidžia jiems rinktis vartoti tvariai. Pavyzdžiui, su tokiais reiškiniais, kaip klaidinantys ekologiškumo teiginiai (ekologinis manipuliavimas, „žaliasis smegenų plovimas“), klaidinanti informacija apie produktų ar verslo subjektų aplinkosaugos ir socialines savybes, nepatikimi tvarumo ženklai, ankstyvas prekių nusidėvėjimas. Įstatymo projekto nuoroda

Parengtas Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo 41 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo perkeliama Direktyvos (ES) 2025/794 nuostatos dėl datų, nuo kurių valstybės narės turi taikyti tam tikrus įmonių informacijos apie tvarumą teikimo ir įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo reikalavimus. Įstatymo projekto nuoroda.

#4 Lietuvos bankas: gynybos finansavimas neprieštarauja tvarumo tikslams

Pranešimas

Pastarųjų metų geopolitiniai pokyčiai patvirtina, kad nacionalinis ir regioninis saugumas yra esminė ekonominio stabilumo, visuomenės gerovės ir tvarios plėtros prielaida.

Gynybos pramonės ar projektų finansavimas vis dar yra diskusijų objektas, svarstant, ar investicijos į gynybą yra suderinamos su bendraisiais tvarumo principais. Toks požiūris riboja ar kitaip neigiamai veikia finansų įstaigų sprendimus dėl gynybos pramonės finansavimo. 

Lietuvos banko vertinimu, gynybos sektoriaus finansavimas neprieštarauja aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos finansavimo principams, todėl finansų įstaigos turėtų skirti reikiamą dėmesį šiam sektoriui.

O kaip praktikoje? Paprastai ir aiškiai 

Susidūrus su viena ar kita situacija, gali kilti klausimų: o kaip tai veikia praktikoje, kaip suprasti vieną ar kitą formuluotę, kuri yra teisės akte? Mūsų siekis – pasidalinti paprastai ir aiškiai, kad suprastų kiekvienas. Sieksime padėti susiorientuoti tiek organizacijoms, tiek darbuotojams bei visiems, kurie nori suprasti ir kuriems rūpi. Atsakysime į atvirus klausimus, atsižvelgiant į Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvos (BTAD, angl. CSRD), Europos tvarumo atskaitomybės standartų (ETAS, angl. ESRS) ir kitų, su tvarumo sritimi susijusių, teisės aktų reikalavimus. Vienas mėnuo – vienas klausimas 😊 

Klausimas: Mūsų įmonėje dirba apie 725 žmones, pajamos siekia apie 50 mln eurų. Ar mūsų įmonei tęsti informacijos tvarumo klausimais (tvarumo ataskaitos) rengimą, jei dabar kalbama apie reikalavimų supaprastinimą bei terminų nukėlimą?

Mes atsakome ir rekomenduojame:

Pagal šiuo metu galiojančią BTAD direktyvą, Jūsų įmonė patenka į didelių įmonių kategoriją ir turėtų teikti tvarumo ataskaitas nuo 2026 m. už 2025 metus. Tačiau Europos Komisijoje priėmus direktyvą „Stop the clock“, terminas yra atidėtas 2 metams. Šios direktyvos nuostatos turi būti perkeltos į LR teisę (įstatymo projektas jau paruoštas).

Svarbu paminėti, kad šiuo metu vyksta daug diskusijų dėl apimčių ir taikomų kriterijų – vienas iš jų yra darbuotojų skaičius, kuris yra svarbus Jūsų įmonei.

Mūsų rekomendacija – tęsti pradėtus darbus bei stebėti, kokie sprendimai bus priimti dėl kriterijų ir reikalavimų taikymo. Tuo pačiu norime atkreipti dėmesį, kad įmonės, kurios stebi ir matuoja savo aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos rodiklius, parodo, kad joms rūpi ilgalaikiai tikslai, kad jos siekia būti patikimu partneriu ir užtikrina atsparios organizacijos vystymą.

Naujienlaiškį paruošė WIDEN komanda. Jei turite klausimų tvarumo temomis – bendraukime. Jei norėtumėte gauti išsamesnį naujienlaiškį apie pokyčius tvarumo teisėkūroje, kuris būtų adaptuotas Jūsų įmonei ar sektoriui  – susiekite.