Ekstremalių situacijų valdymo planai ligoninėse: formalumas ar realus pasirengimas?

22 октября, 2025 о наших новостях

Lietuvoje vis dažniau kalbame ne apie tai, ar ekstremali situacija gali įvykti, o kada ji įvyks. Geopolitinė situacija ir agresija iš rytų parodė, kad institucijų pasirengimas ekstremaliai situacijai nėra vien kariuomenės, bet ir visos visuomenės uždavinys. Lietuvos ligoninės taip pat yra visuomenės gynybos linijos dalis ir privalo parengti ekstremalių situacijų valdymo planus.

Įsibėgėjus karui Ukrainoje, LR Sveikatos apsaugos ministerija peržiūrėjo, sugriežtino ir patvirtino naujus reikalavimus sveikatos priežiūros įstaigoms dėl to, kaip jos privalo pasirengti ir planuoti savo veiksmus ekstremaliose situacijose, masinių nelaimių, radiologinių pavojų, teroristinių išpuolių ar karo atvejais. Kiekviena įstaiga savo pasirengimą reaguoti į tokias ekstremalias situacijas privalo išmatuoti, suplanuoti ir aprašyti ekstremalių situacijų valdymo planuose (ESVP), suderinti šiuos planus su savivaldybių administracijomis ir Ekstremalių sveikatai situacijų centru. Visos sveikatos priežiūros įstaigos ekstremalių situacijų valdymo planus privalo pateikti Ekstremalių sveikatai situacijų centrui iki 2026 m. vasario 15 d.

Ekstremalių situacijų valdymo planas – tai ne tik formalus dokumentas, bet ir įstaigos „išgyvenimo algoritmas“, nuo kurio gali priklausyti ne tik pacientų, personalo saugumas, bet ir visos įstaigos veikla. Šie planai turi nustatyti algoritmus ir atsakyti į klausimus:

• kaip elgiasi personalas masinės nelaimės atveju;
• kokia tvarka darbuotojai iškviečiami į darbą, per kiek laiko turi ten pasirodyti;
• kaip organizuojama evakuacija iš įstaigos;
• kaip užtikrinamas elektros, vandens, šilumos, maisto, vaistų ir tvarsliavų teikimas ir rezervas sutrikus aprūpinimui;
• koks maksimalus įstaigos pralaidumas išaugus nukentėjusių skaičiui;
• kaip ir kokius padalinius pertvarkyti, kad būtų galima užtikrinti padidėjusį būtinosios pagalbos poreikį;
• kaip tvarkomės su nuo cheminio, biologinio, radiacinio pavojaus nukentėjusiais pacientais.

Didžiausi iššūkiai – realūs, o ne popieriniai. Rengiant šiuos planus reikia įsivertinti ar, pavyzdžiui, įstaigoje veiks elektros generatoriai, kai jų prireiks? Kiek padalinių su tais generatoriais aptarnausime? Kuriuos skyrius prioritetizuosime prasidėjus stygiui? Kaip reikės užtikrinti komunikaciją nutrūkus interneto ir telefono ryšiui?

Stacionarinėms įstaigoms, reanimacijoms ir slaugos ligoninėms ypač svarbu suplanuoti ne tik elektros, bet ir vandens, šilumos, maisto tiekimą nutrūkus tradiciniams šaltiniams: kaip išmaitinti pacientus, jei tiekimas nutrūktų kelioms paroms? Ar yra sutartys su tiekėjais, kurie galėtų pristatyti maistą ar vandenį ekstremaliomis sąlygomis? Kas nutiks šildymo sezono metu, jei šilumos tiekimas nutrūks? Ar įstaiga turi alternatyvius šaltinius: elektrinius šildytuvus, mobilius radiatorius, krosneles? Kiek patalpų bus galima jais apšildyti? Evakuacija – dar viena praktinė užduotis: kas atsakingas už jos paskelbimą, kiek transporto priemonių gali prireikti stacionarių pacientų pervežimui ir kas bus tie žmonės, atsakingi už pacientų transportavimą?

Kai kuriuos rezervus – vaistų, kuro, maisto, apsaugos priemonių – gydymo įstaigos gali sukaupti pačios. Tačiau be savivaldybių administracijų ir jų valdomų įmonių paramos tokios priemonės būtų fragmentiškos ir trumpalaikės. Reali parengtis įmanoma tik tada, kai vietos valdžia, sveikatos priežiūros įstaigos ir civilinės saugos tarnybos veikia kaip viena sistema. Todėl pasirengimas ekstremalioms situacijoms turi būti grindžiamas bendradarbiavimu su savivaldybėmis, savivaldybės įstaigomis ir valstybės institucijomis. Savivaldybės turėtų aktyviai prisidėti prie pasirengimo procesų: užtikrinti, kad jų valdomi vežėjai galėtų padėti evakuotis, o komunalinės įmonės – prireikus pristatyti vandenį cisternomis ar padėti pašalinti padarinius po stichinės nelaimės.

Šias problemas kol kas aktyviausiai sprendžia Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančios, sutartis su Valstybine ligonių kasa turinčios įstaigos. Tačiau analogiški reikalavimai taikomi ir visiškai privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms, jos taip pat savo planus privalo pateikti Ekstremalių sveikatai situacijų centrui iki kitų metų vasario 15 d.

Tekstą parengė medicinos teisės ekspertas, vyresnysis teisininkas, advokatas Дарюс Пауликас.

Kviečiame Darių sekti LinkedIn.