Konkurencijos įstatymo pataisos – ar žalos prezumpcija visiems pažeidimams tikrai palengvins vartotojų bylinėjimąsi?

7 мая, 2026 о наших новостях

Seime registruotas pasiūlymas Konkurencijos įstatyme įtvirtinti prezumpciją, kad konkurencijos teisės pažeidimu vartotojui padaryta žala sudaro 10 proc. jo sumokėtos kainos.

Įstatymo pakeitimu siekiama palengvinti vartotojų bylinėjimąsi konkurencijos teisės pažeidimų bylose. Visgi pasiūlymo turinys kelia pagrįstų abejonių, ar tai būtų tinkama priemonė užsibrėžtiems tikslams pasiekti.

Dabartinis reguliavimas

Galiojantis įstatymas jau numato prezumpciją, kad karteliai – horizontalūs konkurentų susitarimai – sukelia žalą. Tačiau ši prezumpcija taikoma tik karteliams ir apima tik žalos atsiradimo faktą, bet ne jos dydį. Dydį ieškovas turi įrodyti pats, o tai paprastai reikalauja brangios ekonominės ekspertizės. Jeigu tikslų žalos dydį nustatyti pernelyg sunku – įstatymas leidžia teismui nustatyti apytikrį žalos dydį.

Sudėtingas žalos įrodinėjimas yra viena iš priežasčių, atbaidanti asmenis kreiptis į teismą siekiant apginti galimai pažeistas teises.

Kas keistųsi?

Siūlomu pakeitimu būtų žengtas dvigubas žingsnis: siūloma žalos prezumpciją išplėsti visiems konkurencijos teisės pažeidimams, t.y. ją taikyti ne tik aiškiausiai žalingiems konkurentų draudžiamiems susitarimams (kaip yra dabar), bet ir vertikaliems (tiekėjo – kliento) susitarimams bei dominuojančio ūkio subjekto piktnaudžiavimui rinkoje. Taip pat būtų įvesta konkreti žalos dydžio prezumpcija – 10 proc. nuo vartotojo sumokėtos kainos, kurią pažeidėjai turėtų galimybę nuginčyti.

Kaip šį klausimą sprendžia kitos ES valstybės?

2014 m. ES Žalos atlyginimo direktyva (2014/104/ES) nustatė nuginčijamą prezumpciją, kad karteliai sukelia žalą, ir įpareigojo suteikti teismams galimybę įvertinti žalos dydį. Tačiau konkrečios dydžio prezumpcijos ES lygiu nėra – šį klausimą sprendžia pačios valstybės narės.

Pavyzdžiui, kaimynė Latvija įstatyme yra įtvirtinusi 10 proc. dydžio žalos prezumpciją, tačiau taikomą tik karteliams. Vengrija yra įtvirtinusi analogišką taisyklę. Rumunija savo ruožtu yra įtvirtinusi 20 proc. žalos dydžio prezumpciją, bet taip pat taikomą tik karteliams.

Kokias problemas kelia siūlymas?

Pati idėja palengvinti vartotojų bylinėjimosi galimybes ir taip sukurti papildomas tam paskatas yra teisinga, tačiau universalus 10 proc. žalos prezumpcijos dydis visiems konkurencijos teisės pažeidimams atrodo perteklinis.

10 proc. prezumpcija kartelių kontekste turi aiškią logiką. Kartelis – tai susitarimas tarp konkurentų, kuriuo dirbtinai padidinama kaina. Žala vartotojui pasireiškia kaip antkainis – jis sumoka daugiau, nei būtų sumokėjęs konkurencinėmis sąlygomis. 10 proc. žalos dydis turi tam tikrą ekonominę logiką.

Su vertikaliais susitarimais situacija kitokia. Iš pirmo žvilgsnio kai kurie vertikalūs susitarimai panašūs į kartelius – pavyzdžiui, minimalios perpardavimo kainos fiksavimas reiškia, kad mažmenininkai negali pardavinėti pigiau nei tiekėjo nustatyta kaina, ir vartotojas galimai permoka. Tačiau ne visi draudžiami vertikalūs susitarimai apskritai susiję su kainomis. Teritoriniai apribojimai, išimtinio platinimo pažeidimai ar selektyvaus platinimo taisyklių laužymas gali riboti vartotojo pasirinkimą ar prieigą prie prekių, tačiau žala čia nebūtinai pasireiškia kaip permokėjimas už prekes. 10 proc. nuo sumokėtos kainos tokiais atvejais gali būti tiesiog netinkama galimos žalos įvertinimo priemonė.

Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi – visiškai kita kategorija. Jis gali pasireikšti kaip grobuoniška kainodara (kainos ne per aukštos, o per žemos, dėl ko žalą patiria ne vartotojai, o konkurentai), atsisakymas tiekti, diskriminacinės sąlygos ar nesąžiningas susiejimas. Tokiais atvejais žalos vartotojui gali apskritai nebūti tiesiogine kainų antkainio forma – arba ji gali būti visiškai kitokio pobūdžio ir masto.

Būtent todėl nė viena ES valstybė narė, įtvirtinusi žalos dydžio prezumpciją, jos netaiko už kartelių ribų. Tai nereiškia, kad Lietuva negali eiti savu keliu, tačiau rodo, jog universalus procentinis dydis skirtingų pažeidimų tipams kelia rimtų praktinių klausimų.

Institucijų nuomonės nesutampa

Konkurencijos taryba siūlo Vyriausybei pritarti įstatymo projektui – jos vertinimu, kontrargumentai nepaneigia tikėtino teigiamo poveikio vartotojų apsaugai ir pažeidimų prevencijai. Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo projektui siūloma nepritarti.

Skirtingos institucijų pozicijos tik patvirtina, jog siūlomi reguliavimo pokyčiai nėra vienareikšmiai naudingi ir subalansuoti.

Apibendrinant, siūlomos Konkurencijos įstatymo pataisos kelia svarbią temą – kaip paskatinti vartotojus ginti jų konkurencijos teisės pažeidimais pažeistas teises. Dabartinė situacija, kurioje vartotojų ieškiniai tokiose bylose yra beveik neegzistuojantis reiškinys, neabejotinai reikalauja pokyčių. Tačiau pateiktas siūlymas kelia pagrįstų abejonių. Universali 10 proc. žalos dydžio prezumpcija, vienodai taikoma karteliams, vertikaliems susitarimams ir piktnaudžiavimui dominuojančia padėtimi, neturi precedento nė vienoje ES valstybėje narėje – ir ne be priežasties: šių pažeidimų ekonominis mechanizmas ir žalos pobūdis iš esmės skiriasi.

Reikia turėti omenyje ir tai, kad Konkurencijos taryba, nustatydama konkurencijos teisės pažeidimus, neprivalo įrodyti nei žalos atsiradimo fakto, nei apskritai draudžiamo susitarimo įgyvendinimo – pakanka paties susitarimo sudarymo fakto. Tai reiškia, kad žalos dydžio prezumpcija civiliniame procese būtų siejama su pažeidimais, kurių realus poveikis rinkai ir vartotojams gali būti neįvertintas ar net neegzistavęs. Todėl nors pati diskusijos kryptis yra teisinga ir sveikintina, konkretus prezumpcijos modelis reikalauja gerokai atidesnio subalansavimo, ko ir reikėtų palinkėti įstatymų priėmėjams.

Tekstą parengė konkurencijos, IT ir intelektinės nuosavybės teisės ekspertas, vyresnysis teisininkas, advokatas Liudas Šiukšteris.

Kviečiame Liudą sekti LinkedIn.