Liudytojų parodymai: tarp tiesos ir manipuliacijos

5 августа, 2025 о наших новостях

Liudytojų parodymai yra viena iš Civilinio proceso kodekse (CPK) numatytų įrodymų civiliniame procese rūšių, tačiau liudytojų parodymai, kaip įrodinėjimo priemonė, neretai pasižymi ne tik paprastu atsakymu į užduotus klausimus. Kas nutinka, kai tiesa susikerta su žmogaus atmintimi, emocijomis ir netgi interesais? Liudytojų parodymai kartais tampa gyvenimo, pasirinkimų, pažinčių ir atitinkamų motyvų atspindžiu, kuris gali turėti įtakos teismui priimant galutinį sprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išaiškinimai, kuriuose atsispindi liudytojų parodymų vertinimo kriterijai, leidžia pasigilinti į šią subtilią ir aukščiau paminėtų faktorių veikiamą įrodinėjimo priemonę.

Pagrindinės liudytojų parodymų teisme taisyklės

CPK numato, kad:

1) Liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, nesvarbu, koks jo amžius ir giminystės ryšiai su byloje dalyvaujančiais asmenimis, kuriam gali būti žinomos kokios nors aplinkybės, turinčios ryšį su byla. Tai reiškia, kad net ir turint omenyje, kad liudytojas bus palankus vienai iš proceso šalių dėl giminystės ryšio, tai savaime nėra kliūtis tokį asmenį apklausti. Reikėtų paminėti ir tai, kad liudytojas turėtų žinoti apie aplinkybes, susijusias su byla ne iš bylos medžiagos, su kuria būtų supažindintas prieš teikiant parodymus, o iš savo paties patirties bei savarankiškų žinių apie įvykius, reiškinius ir t. t.;

2) Prašymą šaukti liudytoją pateikęs bylos dalyvis apmoka visas liudytojo turėtas išlaidas. Laimėjus bylą tokios išlaidos gali būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies;

3) Šaukiamas liudytoju asmuo privalo atvykti į teismą ir duoti teisingus parodymus;

4) Kiekvienas liudytojas šaukiamas į teismo posėdžio salę ir apklausiamas atskirai. Neapklausti liudytojai negali būti teismo posėdžio salėje bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjant bylas elektroninių ryšių priemonėmis gali kilti klausimų, ar visada tinkamai užtikrinamas šios taisyklės laikymasis, nes gali būti sudėtinga kontroliuoti, ar tikrai liudytojas nėra „už kadro“ ir nesiklauso kaip vyksta teismo posėdis, o po to pagal proceso eigą teikia ir savo parodymus;

5) Išimtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui. Rašytiniai liudytojo parodymai duodami notaro akivaizdoje ir notaras juos patvirtina;

6) Liudytojas, duodamas parodymus, gali naudotis užrašais, jeigu jo parodymai susiję su skaičiais ar kitais duomenimis, kuriuos sunku atsiminti. Šie užrašai teisėjo pareikalavimu turi būti pateikiami teismui ir dalyvaujantiems byloje asmenims. Teismas gali pridėti juos prie bylos. Praktikoje yra pasitaikę atveju, kai liudytojas naudojosi užrašais, o paprašius juos parodyti paaiškėjo, kad užrašuose buvo surašyti klausimai, į kuriuos liudytojas atsakinėjo, turėdamas iš anksto paruoštą poziciją.

Liudytojų parodymų vertinimas teisminėje praktikoje

Tirdamas bylą, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertinant liudytojų parodymus pagal minėtas įrodymų vertinimo taisykles reikia atsižvelgti ir į jų subjektyvų pobūdį. Liudytojo parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali būti užmirštos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus (LAT 2024 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-781/2024). Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Net ir suinteresuoti asmenys gali būti kviečiami ir apklausiami kaip liudytojai, tačiau jų parodymai turi būti įvertinami pagal visus įrodymams keliamus reikalavimus – ar jie išsamūs ir tikslūs, ar siejasi su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, ar yra objektyvūs ir patikimi. Aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, teismo turi būti įvertintos ir į jas atsižvelgta sprendžiant dėl tokio asmens duotų parodymų įrodomosios galios; išvada dėl jų patikimumo gali būti daroma pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą.

Apibendrinant galima teigti, kad esminiai kriterijai, lemiantys, ar liudytojo parodymai yra patikima įrodinėjimo priemonė yra ne jų kilmės šaltinis (šeimos narys, kolega, kaimynas, bendrakursis ir pan.), o jų nuoseklumas, ryšys su kitais bylos įrodymais bei prieštaravimų tarp parodymų ir bylos medžiagos nebuvimas.

Tekstą parengė ginčų sprendimo praktikos vadovas, partneris Мантас Микалопас.

Kviečiame Mantą sekti LinkedIn.