Tvarumas teisėje – 2025 m. rugsėjo mėn. naujienos 

1 октября, 2025 о наших новостях

Tvarumo padėtis Europoje kinta: nuo peržiūrėtų ir viešai nuomonei pateiktų ESRS projektų iki atliekų reguliavimo peržiūros Europos institucijose bei patvirtinto atliekų įstatymų paketo, kuriam rugsėjo 25 d. pritarė LR Seimas. Panašu, kad dauguma laukiamų pokyčių pasieks dar šiais metais, ir ruduo laukia intensyvus.

Apie tai, ką rasite: 

• Nauja! ES teisė: ES Taryba susitarė dėl pozicijos dėl bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) supaprastinimo; ES Taryba ir Parlamentas pasiekė preliminarų susitarimą dėl prioritetinių medžiagų paviršiniuose ir požeminiuose vandenyse atnaujinimo; Naujos ES taisyklės dėl automobilių sektoriaus projektavimo, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo; ES Parlamentas priėmė naujas taisykles, skirtas tekstilės ir maisto atliekų kiekiui mažinti; Parlamentas priėmė ES anglies dioksido nutekėjimo prevencijos priemonės supaprastinimą; ES Taryba patvirtina „stop-the-clock“ mechanizmą cheminių medžiagų srityje, siekdama užtikrinti teisinį tikrumą įmonėms; 

• Nauja! LR teisė: Seime priimtos įstatymų pataisos dėl atliekų rūšiavimo ir perdirbimo; Žalieji pramonės projektai Lietuvoje – greitesnis kelias įgyvendinimui; 

• Įdomu ir naudinga: Aplinkos ministerijos užsakymu atlikta galimybių studija dėl nuotolinės kelių transporto priemonių taršos stebėsenos realiuoju laiku; Ar keisis kovos su miškų naikinimu reglamento taikymo pradžia; Lietuvoje vyks 7-oji Klimato savaitė; Europos aplinkos agentūra paskelbė ataskaitą „Europos aplinka 2025“; Europos tvarumo atskaitomybės standartų supaprastinimas; Mažesnės sąskaitos ir švaresnė aplinka: Socialinio klimato fondo nauda Lietuvai; 

• Kaip praktikoje: paprastai ir aiškiai: Per šį mėnesį paskelbta daug informacijos apie priimtus teisės aktus dėl atliekų. Kaip tai susiję su ESRS ir ar tai – tik didžiųjų įmonių reikalas?

Nauja! ES teisė   

ES Taryba susitarė dėl pozicijos dėl bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) supaprastinimo 

Valstybių narių atstovai susitarė dėl Tarybos pozicijos dėl bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) nuostatų supaprastinimo. Siekiama didinti Europos žemės ūkio konkurencingumą, mažinant biurokratiją, remiant ūkininkus, įskaitant naujus ir jaunus ūkininkus, skatinant inovacijas ir didinant našumą. 

Pasiūlymas sudaro vadinamąjį „Omnibus III“ paketą, kuriam pritarta gegužės mėn. Siūlomos supaprastinimo priemonės galėtų žymiai sumažinti administracines išlaidas tiek ūkininkams, tiek nacionalinėms administracijoms. Komisijos vertinimu, dėl šio supaprastinimo ūkininkai galėtų sutaupyti iki 1,6 mlrd. EUR per metus, o valstybių narių administracijos – daugiau kaip 200 mln. EUR. 

Tarybos pozicijoje išlaikoma bendra Komisijos pasiūlymo kryptis, kuria remiami šie tikslai: 

• sumažinti administracinę naštą ūkininkams ir administracijoms ir sumažinti kontrolę; 

• padidinti išmokas smulkiems ūkininkams ir supaprastinti sąlygų laikymosi taisykles, visų pirma ekologiniams ūkiams; 

• sumažinti patikrinimus vietoje ir panaikinti metinį veiklos rezultatų patvirtinimą. 

Teikiama nauda. Tarybos pozicijoje išlaikomas Komisijos pasiūlymas leisti valstybėms narėms teikti krizės išmokas aktyviems ūkininkams, nukentėjusiems nuo stichinių nelaimių, nepalankių klimato sąlygų ar katastrofų. Tokios išmokos užtikrins nukentėjusių ūkininkų žemės ūkio veiklos tęstinumą. 

Kas toliau? Pirmininkaujanti valstybė narė yra pasirengusi derėtis su Europos Parlamentu, kai šis priims savo derybinę poziciją, siekdama galutinio susitarimo dėl šio dokumento. 

Informacija iš https://www.consilium.europa.eu/  

ES Taryba ir Parlamentas pasiekė preliminarų susitarimą dėl prioritetinių medžiagų paviršiniuose ir požeminiuose vandenyse atnaujinimo 

Europos Taryba ir Parlamentas pasiekė preliminarų susitarimą dėl direktyvos, kuria atnaujinami paviršinių ir požeminių vandenų teršalų sąrašai ir nustatomi nauji aplinkos kokybės standartai, remiantis naujausiais moksliniais tyrimais. Šia direktyva siekiama stiprinti kovą su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis ir užtikrinti vandens kokybės apsaugą visoje ES. 

Svarbiausi pokyčiai: į atnaujintą teršalų sąrašą įtraukiami pesticidai, farmacijos produktai, bisfenoliai ir PFAS. Nustatytas bendras pesticidų kiekio limitas paviršiniame vandenyje – 0,2 µg/l. Griežtinami standartai kai kurioms medžiagoms, o kai kurie teršalai, kaip atrazinas, pašalinami. Be to, bus taikoma efektais grįsta stebėsena (EBM), leidžianti vertinti bendrą teršalų poveikį ekosistemoms. 

Valstybės narės privalės teikti vandens kokybės ataskaitas kas 2–3 metus. Tam bus įsteigtas savanoriškas bendras stebėjimo centras, padėsiantis stebėti prioritetinių medžiagų kiekį.  

Teikiama nauda Šie pokyčiai sustiprina sistemą, skirtą kovai su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis, pagerina stebėseną ir užtikrina, kad taisyklės išliktų suderintos su upių baseinų valdymo planais, kuriais vadovaujamasi, įgyvendinant vandens politiką visoje ES. 

Kas toliau? Nauji standartai turi būti įgyvendinti iki 2039 m., su galimybe pratęsti terminą iki 2045 m. Pavojingoms medžiagoms nustatytas 20 metų laikotarpis progresyviam pašalinimui. Valstybės narės turės perkelti direktyvą į nacionalinę teisę iki 2027 m. pabaigos. 

Informacija iš https://www.consilium.europa.eu/  

Naujos ES taisyklės dėl automobilių sektoriaus projektavimo, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo 

Europos Parlamentas priėmė pasiūlymus dėl naujų taisyklių, kurios apims visą transporto priemonės gyvavimo ciklą – nuo projektavimo iki utilizavimo. 

Naujosiose ES taisyklėse numatyta, kad transporto priemonės turi būti kuriamos taip, jog jas būtų galima lengvai išardyti, o jų dalis – pakeisti, pakartotinai naudoti, perdirbti ar atnaujinti. Siekiama, kad per šešerius metus nuo taisyklių įsigaliojimo naujuose automobiliuose būtų bent 20 % perdirbto plastiko, o per dešimt metų – ne mažiau kaip 25 %, jei perdirbto plastiko bus pakankamai ir jo kaina nebus per didelė. Taip pat reikalaujama nustatyti perdirbto plieno ir aliuminio (bei jų lydinių) naudojimo tikslus, atlikus galimybių studiją. Po trejų metų nuo naujų taisyklių įsigaliojimo gamintojams būtų taikoma išplėstinė gamintojo atsakomybė – jie turės padengti transporto priemonių surinkimo ir tvarkymo kaštus, kai šios pasieks savo eksploatavimo pabaigą. Be to, bus aiškiau atskiriama, kas yra naudota transporto priemonė, o kas – jau atlieka, ir numatomas eksporto draudimas transporto priemonėms, kurios laikomos netinkamomis naudoti. 

Taisyklės netaikomos specialios paskirties, karinėms, gelbėjimo bei istorinės vertės transporto priemonėms. 

Teikiama nauda. Taisyklėmis siekiama mažinti aplinkos poveikį gamybos ir utilizavimo etapuose, skatinti žiedinę ekonomiką ir tvaresnę automobilių perdirbimo pramonę ES.  

Kas toliau? Kadangi Taryba jau yra priėmusi savo poziciją, tolimesnis etapas – derybos dėl bendros pozicijos tarp Parlamento, Tarybos ir Komisijos. 

Informacija iš https://www.europarl.europa.eu/  

ES Parlamentas priėmė naujas taisykles, skirtas tekstilės ir maisto atliekų kiekiui mažinti 

Atnaujinta direktyva nustato privalomus maisto švaistymo mažinimo tikslus, kuriuos kiekviena ES šalis turės pasiekti iki 2030 m. gruodžio 31 d.: 10 % mažinimas maisto perdirbimo ir gamybos sektoriuje bei 30 % vienam gyventojui mažinimas mažmeninėje prekyboje, restoranuose, viešojo maitinimo įstaigose ir namų ūkiuose. Valstybės narės taip pat turės užtikrinti, kad pagrindiniai maisto švaistymo prevencijos dalyviai palengvintų nesuvartoto, bet saugaus vartoti maisto aukojimą. 

Tekstilės gamintojai, kurie tiekia tekstilės gaminius ES rinkai, privalės finansuoti jų surinkimą, rūšiavimą ir perdirbimą pagal naujas gamintojo atsakomybės (EPR) schemas, kurias kiekviena šalis turės įgyvendinti per 30 mėnesių nuo direktyvos įsigaliojimo. Šios taisyklės galios visiems gamintojams – tiek ES, tiek už jos ribų, įskaitant ir tuos, kurie prekiauja internetu. Labai mažoms įmonėms bus suteikti papildomi metai šių reikalavimų įgyvendinimui. 

Taisyklės apims tokius gaminius kaip drabužiai, aksesuarai, avalynė, antklodės, patalynė, virtuviniai tekstilės gaminiai ir užuolaidos. Valstybės narės taip pat galės taikyti EPR sistemas čiužinių gamintojams. Priimant finansinius sprendimus dėl EPR, šalys turės atsižvelgti ir į greitosios mados bei itin greitos mados poveikį. 

Teikiama nauda. Naujos taisyklės padės reikšmingai sumažinti maisto ir tekstilės atliekų kiekius, skatins atsakingesnę gamybą ir vartojimą bei prisidės prie žiedinės ekonomikos plėtros. Tai sustiprins išteklių taupymą, mažins aplinkos taršą ir skatins labdarą per saugaus maisto aukojimą. 

Kas toliau? Teisės aktą turi pasirašyti Taryba ir Parlamentas, po to jis bus paskelbtas ES oficialiajame leidinyje bei įsigalios nustatyta tvarka. Valstybės narės turės 20 mėnesių taisykles perkelti į nacionalinę teisę. 

Informacija iš https://www.europarl.europa.eu/  

Parlamentas priėmė ES anglies dioksido nutekėjimo prevencijos priemonės supaprastinimą 

Parlamentas galutinai pritarė CBAM (angl. Carbon Border Adjustment Mechanism) pakeitimams, kuris yra „Omnibus I“, pristatyto vasario mėn., supaprastinimo paketo dalis. Jo tikslas – supaprastinti galiojančius teisės aktus tvarumo ir investicijų srityse. 

Pakeistame teisės akte nustatoma nauja de minimis masės riba, pagal kurią importui iki 50 tonų per metus vienam importuotojui CBAM taisyklės nebus taikomos. Ji pakeičia dabartinę ribą, pagal kurią prekės, kurių vertė yra nereikšminga, yra atleidžiamos nuo mokesčio. Naujoji riba atleidžia didžiąją dalį (90 %) importuotojų, daugiausia mažas ir vidutines įmones bei fizinius asmenis, kurie importuoja tik nedidelius CBAM prekių kiekius. Mechanizmo klimato tikslai lieka nepakitę, nes 99 % visų CO2 išmetamųjų teršalų, susijusių su geležies, plieno, aliuminio, cemento ir trąšų importu, vis dar bus apimti CBAM. Pakeitimais taip pat bus įvestos apsaugos priemonės, užtikrinančios, kad šis skaičius ir nuostatos dėl piktnaudžiavimo prevencijos bus sustiprintos, siekiant užkirsti kelią taisyklių pažeidimams. 

Taip pat supaprastinamos taisyklės dėl importo, kuriam vis dar taikomas CBAM, pavyzdžiui, leidimų išdavimo procesas, išmetamųjų teršalų apskaičiavimas, tikrinimo taisyklės ir leidimus turinčių CBAM deklarantų finansinė atsakomybė. 

Teikiama nauda. CBAM yra skirtas anglies dioksido nutekėjimui užkirsti kelią ir apsaugoti Europos cemento, geležies, plieno, aliuminio, trąšų, elektros energijos ir vandenilio pramonę, išlaikant ES aplinkosaugos siekius ir įsipareigojimus dėl klimato neutralumo siekio iki 2050 m. 

Kas toliau? Tekstas dar turi būti oficialiai patvirtintas Tarybos. Jis įsigalios praėjus trims dienoms po paskelbimo ES oficialiajame leidinyje. 

Informacija iš https://www.europarl.europa.eu/  

ES Taryba patvirtino „stop-the-clock“ mechanizmą cheminių medžiagų srityje 

ES valstybių narių atstovai pritarė Komisijos siūlymui atidėti naujų taisyklių dėl cheminių medžiagų ženklinimo, klasifikavimo ir pakavimo (cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo (trump. CLP) reglamento) taikymą iki 2028 m. sausio 1 d. Šis vadinamasis „laikrodžio sustabdymo“ mechanizmas leis verslui geriau pasiruošti pokyčiams ir išvengti skirtingų įsigaliojimo datų, kylančių dėl kelių reglamento pakeitimų. 

Pasiūlymas yra dalis „Omnibus VI“ teisėkūros paketo, kuris pristatytas liepos mėn., bei kuriuo siekiama supaprastinti ES reikalavimus chemijos sektoriuje. Taip pat bus atnaujinti terminai dėl ženklinimo, reklamų, nuotolinės prekybos ir degalinių žymėjimo. 

Teikiama nauda. Siekiamas sutarimas dėl esminių CLP reglamento pakeitimų, kuriuos Komisija taip pat pasiūlė kaip dalį „Omnibus VI“ paketo dėl cheminių medžiagų, atliekant klasifikavimo, ženklinimo, pakavimo supaprastinimą ir administracinės naštos sumažinimą. 

Kas toliau? Pirmininkaujanti valstybė narė derėsis su Europos Parlamentu, kad būtų pasiektas galutinis susitarimas dėl pristatytų nuostatų. 

Informacija iš https://www.consilium.europa.eu/en/  

Nauja! LR teisė   

Seime priimtos įstatymų pataisos dėl atliekų rūšiavimo ir perdirbimo 

Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtą atliekų tvarkymo įstatymų paketą, kuris stiprina gamintojų atsakomybę, gerina atliekų rūšiavimą ir perdirbimą bei sumažina administracinę naštą verslui. 

Priimtose pataisose numatyta, kad aplinkos ministras turės patvirtinti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo administravimo reikalavimus, bus nustatytos aiškios, visoms savivaldybėms vienodos bendros taisyklės, kaip turi būti administruojama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga.

Taip pat griežtinama atsakomybė už padangų, alyvos, elektronikos ir transporto priemonių atliekų tvarkymą – įmonės, importuojančios padangas, privalės dalyvauti atliekų tvarkymo sistemoje, o vairuotojai galės senas padangas palikti per vienerius metus nuo naujų įsigijimo. Įteisintas centralizuotas tam tikrų šiukšlių, pavyzdžiui, tabako filtrų, surinkimo finansavimas, kurį apmokės gamintojai pagal rinkos dalį.  

Teikiama nauda. Pokyčiai ne tik pagerins atliekų rūšiavimą ir perdirbimą, bet ir užtikrins didesnį visų sistemos dalyvių įsitraukimą bei atsakomybę. Nustatytos vienodos atliekų tvarkymo taisyklės visoms savivaldybėms užtikrins kokybiškesnes paslaugas ir aiškius vertinimo kriterijus. 

Kas toliau? Įstatymų pakeitimai jau priimti ir artimiausiu metu bus rengiami įgyvendinamieji teisės aktai. Jie detalizuos naujas priemones ir padės užtikrinti sklandų pokyčių taikymą. 

Informacija iš https://am.lrv.lt/lt/  

Žalieji pramonės projektai Lietuvoje – greitesnis kelias įgyvendinimui 

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva prioritetiniams „nulinio balanso technologijų“ ir „ypatingos svarbos žaliavų“ projektams siūloma suteikti ES ir nacionalinių projektų statusą. Tai užtikrintų paprastesnes leidimų procedūras, „vieno langelio“ principą ir bandomąsias reguliavimo aplinkas („smėliadėžes“). Vyriausybė jau pritarė šiems pokyčiams. Tai padės padidinti Lietuvos pramonės konkurencingumą, sumažinti taršą ir paskatinti švarių technologijų plėtrą.  

Lietuvos ir ES tikslas – gaminti 40 % pasaulio rinkai reikalingų „nulinio balanso technologijų“, kas skatins technologinę pažangą ir efektyvesnį išteklių naudojimą.  

VšĮ „Investuok Lietuvoje“ bus atsakinga už koordinavimą ir kontaktų užmezgimą, o VšĮ „Inovacijų agentūra“ rūpinsis informacijos skelbimu ir bandomųjų reguliavimo aplinkų kūrimu. Visi pokyčiai vykdomi pagal ES reglamentus, siekiant užtikrinti skaidrumą ir veiksmingumą. 

„Nulinio balanso technologijos“ apima technologijas, kurios mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą, o „ypatingos svarbos žaliavos“ – tai strateginės žaliavos, kurių tiekimas gali būti ribotas ir turėti reikšmingos įtakos pramonei bei ekonomikai. 

Teikiama nauda. Šie pakeitimai leis Lietuvai tapti patraukliu centru inovatyvių žaliųjų technologijų vystymui regione: greitesnis leidimų išdavimas ir mažesnė biurokratinė našta. 

Kas toliau? Nutarimas įsigalioja nuo 2025 m. rugsėjo 5 d. 

Teisės aktas 

Įdomu ir naudinga  

#1 Atlikta galimybių studija dėl nuotolinės kelių transporto priemonių taršos stebėsenos realiuoju laiku 

Aplinkos ministerijos studija įvertino nuotolinę kelių transporto priemonių taršos stebėseną realiu laiku, leidžiančią matuoti teršalų kiekį, fiksuoti numerius ir riboti pačias taršiausias mašinas. Efektyviausias modelis – hibridinis, derinantis stacionarią ir mobilią įrangą, apimantis apie 80 % transporto parko ir nustatantis 2 % labiausiai taršių automobilių. 

Investicijos per 15 metų siektų 12,7 mln. eurų, o ekonominė ir socialinė nauda – apie 600 mln. eurų. Įdiegus sistemą, kasmet būtų sumažintas azoto oksidų išmetimas 6,4 % (1 446 tonos), kietųjų dalelių – 10,3 % (193 tonos), anglies monoksido – 50 % (5 817 tonų). 

2023 m. kelių transportas sudarė beveik 60 % Lietuvos azoto oksidų išmetimo. Nors iki 2030 m. planuota sumažinti NOx kiekį 51 %, iki 2023 m. pavyko tik 32,7 %, todėl pradėta ES teisės pažeidimo procedūra. 

Informacija iš https://am.lrv.lt/lt/, atlikta studija  

#2 Ar keisis kovos su miškų naikinimu reglamento taikymo pradžia 

Europos Komisija (EK) informuoja, kad planuoja siūlyti dar vieneriems metams atidėti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kovos su miškų naikinimu (EUDR) taikymą. Primename, kad jo taikymo pradžia buvo nukelta vieneriems metams. Šiuo metu daug diskusijų vyksta ne tik dėl EUDR taikymo pradžios datos nukėlimo, bet ir apie galimybes supaprastinti reglamento reikalavimus.  

Lietuva yra prisijungusi prie bendro 18-os ES valstybių narių laiško EK dėl EUDR supaprastinimo ir siūlymo svarstyti nukelti jo taikymo pradžios datą. 

Informacija iš  https://am.lrv.lt/ 

#3 Lietuvoje vyks 7-oji Klimato savaitė  

Aplinkos ministerija šių metų spalio 20–26 d. organizuoja septintąją Klimato savaitę, kurios metu visuomenė kviečiama atvirai kalbėti apie iššūkius ir galimybes švelninant klimato kaitą, prie jos prisitaikant ir didinant atsparumą. Šiemet ypatingas dėmesys skiriamas Paryžiaus susitarimo priėmimo 10 metų sukakčiai – dokumento, kuriuo pasaulio šalys įsipareigojo bendromis jėgomis riboti klimato kaitą. Norintys, kad jų iniciatyvos būtų įtrauktos į oficialią Klimato savaitės programą, kviečiami iki spalio 10 d. užpildyti specialią formą (ją galima pateikti kelis kartus, jei siūloma daugiau nei viena iniciatyva). 

Informacija iš  https://am.lrv.lt/ 

#4 Europos aplinkos agentūra paskelbė ataskaitą „Europos aplinka 2025“ 

Europos aplinkos agentūra, vadovaudamasi jos reglamentu, kas penkerius metus skelbia aplinkos būklės ataskaitą. „Europos aplinka 2025 m.“ – jau septintoji tokia ataskaita. Tai išsamiausia žemyno aplinkos, klimato ir tvarumo dabartinės būklės bei perspektyvų analizė, pagrįsta 38 šalių duomenimis.  

Ataskaitoje pabrėžiama, kad klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimas kelia tiesioginę grėsmę Europos konkurencingumui, kuris priklauso nuo gamtos išteklių. Joje priduriama, kad poveikio klimatui neutralumo iki 2050 m. pasiekimas taip pat priklauso nuo geresnio ir atsakingesnio žemės, vandens ir kitų išteklių valdymo. 

Ataskaitoje pabrėžiama, kad Europos Sąjunga yra pasaulinė lyderė klimato srityje – nuo 2005 m. ji sumažino išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir iškastinio kuro naudojimą ir padvigubino atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį. 

Informacija iš  https://am.lrv.lt/, ataskaita https://www.eea.europa.eu/en/europe-environment-2025 

#5 Europos tvarumo atskaitomybės standartų supaprastinimas 

Rugsėjo 30 dieną baigėsi viešos konsultacijos dėl Europos tvarumo atskaitomybės standartų supaprastinimo, kurias rengė Europos finansinių ataskaitų konsultacinė grupė (trump. EFRAG), kuriai suteikti įgaliojimai parengti supaprastintus reikalavimus tvarumo informacijai rengti. EFRAG turi pateikti pasiūlymus Europos Komisijai iki 2025 m. lapkričio 30 d. 

Informacija iš https://www.efrag.org/en  

#6 Mažesnės sąskaitos ir švaresnė aplinka 

Socialinis klimato fondas (SKF) yra ES finansinis instrumentas, skirtas užtikrinti socialiai teisingą žaliąją pertvarką. Jo tikslas – sušvelninti energijos ir degalų kainų poveikį pažeidžiamiems namų ūkiams, transporto naudotojams ir mažoms įmonėms nuo 2027 m. SKF padės mažinti šiltnamio dujų emisijas, skatins perėjimą prie ekonomiškesnių transporto priemonių ir pagerins gyvenimo kokybę. Ypatingą dėmesį skiriant būsto politikai, fondas mažins energetinį skurdą ir skatins renovaciją. 

Lietuvai skirta 664 mln. eurų SKF dalis, prie kurios Lietuva pridės 25 % nacionalinio finansavimo. Lėšos bus paskirstytos 48 % – pastatams, 49,5 % – kelių transportui ir 2,5 % – administravimui. Fondas užtikrins skaidrumą, o procesus prižiūrės griežta audito sistema. 

SKF padės didinti socialinį teisingumą, skatindamas gyventojų galimybes gyventi taupiau ir švariau, ypač tiems, kurie priklauso nuo iškastinio kuro. Ateityje bus užtikrintas nuolatinis dialogas su visuomene ir griežta kontrolė. 

Informacija iš https://am.lrv.lt/lt/  

O kaip praktikoje: paprastai ir aiškiai  

Susidūrus su viena ar kita situacija, gali kilti klausimų: o kaip tai veikia praktikoje, kaip suprasti vieną ar kitą formuluotę, kuri yra teisės akte. Mūsų siekis pasidalinti paprastai ir aiškiai, kad suprastų kiekvienas. Siekiame padėti susiorientuoti tiek organizacijoms, tiek darbuotojams bei visiems, kurie nori suprasti ir rūpi. Atsakysime į atvirus klausimus, atsižvelgiant į Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvos (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive, trump. CSRD), Europos tvarumo atskaitomybės standartų (angl. European Sustainability Reporting Standards, trump. ESRS), Savanoriško tvarumo atskaitomybės standarto neįtrauktoms į biržos sąrašus mažoms ir vidutinėms įmonėms (angl. Voluntary Sustainable Reporting Standard for non-listed SMEs, trump. VSME) ir apie kitų, su tvarumo sritimi susijusių, teisės aktų reikalavimus. 

Klausimas: Per šį mėnesį paskelbta daug informacijos apie priimtus teisės aktus dėl atliekų. Kaip tai susiję su ESRS ir ar tai – tik didžiųjų įmonių reikalas? 

Mes atsakome ir rekomenduojame:  Pareigą teikti tvarumo ataskaitas turi didžiosios įmonės, tačiau jų reikalavimai dažnai patenka ir tiekėjams, partneriams bei netiesiogiai – darbuotojams. Svarbu susipažinti su teisės aktų pakeitimais atliekų tvarkymo srityje bei turėti aiškumą, kaip tai susiję su Jūsų įmone. Pagal tvarumo atskaitomybės reikalavimus įmonės privalo atskleisti informaciją apie atliekų susidarymą ir tvarkymą (pvz., kokios atliekos susidaro, kaip jos tvarkomos, kas daroma su jomis per visus atliekų tvarkymo etapus), kaip užtikrina patikimą tiekimo grandinę (ESRS E5, VSME B7). Jei esate mažesnė įmonė ir nepatenkate į privalomą informacijos atskleidimą, tačiau atliekų tema tampa reikšminga Jūsų verslui arba klientai/ar partneriai reikalauja išsamesnių duomenų, rekomenduojame pirmiausiai taikyti VSME B7 dėl duomenų kaupimo ir atskleidimo. Vėliau galite palaipsniui įtraukti E5 aprašytus kokybinius ir kiekybinius rodiklius: kiek atliekų susidaro ir tvarkoma, kiek perdirbama vs išmetama, kokios technologijos naudojamos ir pan. Tokiu būdu siekiama atskleisti ne tik kiek atliekų įmonėje, bet  ir kaip įmonė jas valdo, kiek perdirbama, kiek išmetama ir kaip tai susiję su jos strategija bei rizikomis. 

Naujienlaiškį parengė WIDEN komandos tvarumo ekspertės: teisės patarėja Vitalija Uzialaitė ir jaunesnioji teisininkė Viltė Vozbutaitė. Jei turite klausimų tvarumo temomis arba norėtumėte gauti išsamesnį naujienlaiškį apie pokyčius tvarumo teisėkūroje, kuris būtų adaptuotas Jūsų įmonei ar sektoriui , susiekite.

Kviečiame mūsų teisės patarėją Vitaliją sekti LinkedIn.