Koncentracijos leidimai: ką svarbu žinoti ir kaip išvengti klaidų?

august 11, 2026 Uudised

Koncentracija bendrąja prasme reiškia tam tikrų elementų sutelkimą vienoje vietoje, tačiau konkurencijos teisėje koncentracijos sąvoka yra vartojama kita prasme – koncentracija reiškia verslo kontrolės įgijimą. Šių sąvokų skirtingas supratimas ir vartojimas neretai kelia painiavą ir klaidas įsigyjant verslą, kurios gali brangiai kainuoti.

Plačiai žinomas sutarčių laisvės principas nėra absoliutus – tam tikrais atvejais verslo įsigijimui yra reikalingas valstybės išduodamas koncentracijos leidimas.

Valstybės atliekama verslo įsigijimo priežiūra yra vadinama koncentracijų kontrole, kurios tikslas neleisti įvykti tokiems sandoriams, dėl kurių įmonės taptų dominuojančiomis. Lietuvoje koncentracijų kontrolės funkcijas atlieka Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba.

Verslo kontrolė gali būti įgyjama įvairiais teisiniais sandoriais, pvz., įsigyjant akcijų, steigiant bendrą įmonę, sudarant akcininkų sutartį, įsigyjant turto ir kt.

Lietuvoje tikrinami visi verslo kontrolės įsigijimo sandoriai, jeigu koncentracijos dalyvių apyvarta Lietuvoje paskutiniais prieš sandorį metais viršijo 20 milijonų eurų ir bent 2 dalyvių apyvarta viršijo 2 milijonus eurų. Skaičiuojant apyvartą turi būti įtraukiamos visų susijusių įmonių pajamos.

Svarbu žinoti, jog vertinant, ar apie sandorį privaloma pranešti Konkurencijos tarybai, nėra svarbios įmonių veiklos ar rinkų dalys, svarbu tik tinkamai įvertinti, ar sandoriu yra įgyjama verslo kontrolė, ir nustatyti, ar įmonių apyvartos viršija įstatyme nustatytas pajamų ribas.

Dažniausios klaidos vertinant koncentracijas

Pasitaiko atvejų, jog verslas nežino, kad verslo įsigijimui yra reikalingas koncentracijos leidimas arba net jeigu ir žino, būna klaidingai įsitikinęs, kad jo įsigyjamam verslui toks leidimas nereikalingas.

Tačiau įstatymų nežinojimas arba klaidingos nuostatos verslui gali brangiai kainuoti, kadangi už be privalomo koncentracijos leidimo sudarytą sandorį, verslą įsigijusiam asmeniui gresia iki 10 proc. metinių pajamų dydžio bauda. Be to, tokiu atveju valstybė papildomai įpareigoja verslininką gauti koncentracijos leidimą arba verslą perleisti kitiems asmenims.

Praktikoje dažniausiai pasitaiko klaidos dėl netinkamo įsitikinimo, jog koncentracijos leidimas sandoriui nereikalingas, nes įmonių rinkos dalys yra mažos arba įmonės vykdo skirtingas veiklas. Tai yra klaidingas požiūris, kadangi sprendžiant, ar privaloma apie sandorį pranešti Konkurencijos tarybai ir gauti koncentracijos leidimą, nei įmonių veiklos, nei rinkos dalys nėra nesvarbios, svarbu tik įvertinti, ar įmonių apyvartos neviršija įstatyme nustatytų pajamų slenksčių.

Apie koncentracijos leidimą reikia pagalvoti ir steigiant bendrą įmonę arba sudarant akcininkų sutartį. Bendros įmonės steigimui ar akcininkų sutarties sudarymui yra reikalingas koncentracijos leidimas, jeigu akcininkai bendrai kontroliuos įmonę ir akcininkų jau valdomų įmonių pajamos viršija įstatyme nustatytus pajamų slenksčius.

Dažnai apie koncentracijos leidimą nepagalvojama ir įsigyjant turto. Nekilnojamojo ar kilnojamojo turto arba jo dalies įsigijimui taip pat yra reikalingas koncentracijos leidimas, jeigu įsigyjamas turtas generuoja rinkoje apyvartą ir turto bei jo įgijėjo apyvartos viršija įstatyme nustatytas apyvartų ribas.

Neturint specialių žinių nustatyti, ar koncentracijos leidimas sandoriui būtinas, gali būti sudėtinga, todėl dideles apyvartas generuojančioms įmonėms, dar prieš sudarant sandorį, rekomenduotina pasitarti su teisininkais, kurie specializuojasi būtent konkurencijos teisės srityje.

Rizikos ir sankcijos už sandorius be leidimo

Sandorio įgyvendinimas be privalomo koncentracijos leidimo yra laikomas sunkiu įstatymo pažeidimu. Lietuvoje už sandorių įgyvendinimą be privalomo koncentracijos leidimo nubaustų įmonių jau yra beveik dvi dešimtys, o baudos siekė nuo keliasdešimt tūkstančių iki kelių milijonų eurų.

Taip pat svarbu žinoti, jog apie valstybės vykdomą koncentracijos kontrolę reikėtų pagalvoti ne tik tais atvejais, kai įmonių apyvartos viršija įstatyme nustatytas ribas, tačiau ir tada, jeigu yra įsigyjamas konkurento verslas, o rinkoje nebelieka reikšmingų konkurentų.

Konkurencijos taryba turi teisę pradėti koncentracijos kontrolės procedūrą savo iniciatyva, net jei įmonių apyvartos ir nesiekia įstatyme nustatytų apyvartos ribų, tačiau jeigu institucijai kyla pagrįstų įtarimų, jog dėl sandorio galėjo būti sukurta dominuojanti padėtis tam tikrose rinkose.

Tokiais atvejais Konkurencijos taryba gali įpareigoti įmonę pranešti apie jau įvykusį sandorį ir jeigu būtų nustatyta, jog dėl sandorio kyla konkurencijos problemų, įmonė gali būti įpareigota sandorį panaikinti, įsigytą verslą grąžinti arba perleisti kitiems asmenims.

Tekstą parengė ES ir konkurencijos teisės ekspertė, asocijuota partnerė Lina Darulienė.

Kviečiame daugiau mūsų naujienų sekti LinkedIn.