Tvarumas teisėje –
2026 m. birželio naujienos
juuli 1, 2026
Uudised
Naujausioje birželio mėnesio tvarumo teisės aktualijų apžvalgoje pristatome svarbiausius Europos Sąjungos ir Lietuvos teisėkūros pokyčius. Šį mėnesį daug dėmesio skirta anglies dioksido apmokestinimo priemonėms, tvaraus finansavimo taisyklių peržiūrai, aplinkosaugos reikalavimų supaprastinimui ir atsparumo klimato kaitai stiprinimui. Įmonėms svarbu ne tik stebėti galutinius teisės aktus, bet ir įvertinti rengiamų pakeitimų poveikį investicijoms, tiekimo grandinėms, pastatams, energetikai bei tvarumo informacijos teikimui.
Jei turite klausimų tvarumo temomis arba norėtumėte gauti išsamesnį naujienlaiškį apie pokyčius tvarumo teisėkūroje, kuris būtų adaptuotas Jūsų įmonei ar sektoriui, kviečiame kreiptis el. paštu lithuania@widen.legal
Apie tai, ką rasite:
- Nauja! ES teisė: Taryba susitarė dėl paprastesnių tvarių finansinių produktų skaidrumo taisyklių; Taryba susitarė dėl dalies aplinkosaugos „Omnibus VIII“ paketo dalies; Taryba ir Parlamentas susitarė dėl cheminių produktų reikalavimų supaprastinimo; Taryba imasi veiksmų, kad sustiprintų ES anglies dioksido pasienio koregavimo mechanizmą; Pasiektas preliminarus susitarimas dėl sklandesnės ATLPS2 pradžios;
- Nauja! LR teisė: Vyriausybė pritarė Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms; Atliekų tvarkyme laukia pokyčiai – daugiau dėmesio baterijoms; Patvirtinti nauji reikalavimai kietojo biokuro pelenų ir šlako tvarkymui ir naudojimui: šias medžiagas bus galima plačiau naudoti; Seimas priėmė Prisitaikymo prie klimato kaitos įstatymą; Priimtos Statybos įstatymo pataisos dėl visai netaršių pastatų; Nauji mėšlo ir srutų tvarkymo reikalavimai: daugiau lankstumo ūkiams, išlaikant aplinkosaugos standartus;
- Įdomu ir naudinga: Gamtos stebėjimas gali prisidėti prie saugomų rūšių apsaugos – pastebėjimus registruokite Saugomų rūšių informacinėje sistemoje; Lietuvoje įsteigtas naujas draustinis: Strėvininkų miške bus saugomi senieji ąžuolynai ir retos rūšys; Aplinkosaugininkai primena: vasaros festivaliuose svarbu linksmintis atsakingai; ES žalioji savaitė 2026: Investavimas į gamtą siekiant stiprinti Europos ekonomiką ir atsparumą; EBA atnaujino bankų ESG rizikų atskleidimo reikalavimus;
- Jūs klausiate, mes atsakome: Ar 2026 m. birželio 11 d. priimtas Prisitaikymo prie klimato kaitos įstatymas nustato tiesiogines pareigas įmonėms?
Nauja! ES teisė
#1 Taryba susitarė dėl paprastesnių tvarių finansinių produktų skaidrumo taisyklių
ES Taryba susitarė dėl pozicijos dėl SFDR taisyklių peržiūros. Pagrindinis tikslas yra supaprastinti tvarumo informacijos atskleidimo reikalavimus finansiniams produktams, sumažinti administracinę naštą ir padaryti sistemą aiškesnę investuotojams. Dabartinės taisyklės laikomos pernelyg sudėtingomis, o praktikoje jos tapo tarsi neoficialia tvarių finansinių produktų ženklinimo sistema. Dėl to investuotojams sunkiau suprasti, kiek konkretus produktas iš tikrųjų yra tvarus, taip pat didėja klaidinančio tvarumo teiginių rizika. Siūloma įvesti aiškesnes finansinių produktų kategorijas: tvarūs produktai, pereinamojo laikotarpio produktai ir pagrindiniai ESG kriterijus taikantys produktai. Toliau dėl šių pakeitimų Taryba derėsis su Europos Parlamentu, kai šis patvirtins savo poziciją.
Kas toliau? Derybos su Europos Parlamentu prasidės Parlamentui patvirtinus savo poziciją. Finansų rinkos dalyviams verta peržiūrėti produktų klasifikavimą, investavimo strategijas ir naudojamus ESG duomenis.
#2 Taryba susitarė dėl dalies aplinkosaugos „Omnibus VIII“ paketo dalies
ES Taryba susitarė dėl derybinės pozicijos dėl aplinkosaugos taisyklių supaprastinimo, siekiant sumažinti nereikalingą administracinę naštą įmonėms, tačiau kartu išlaikyti aukštus ES aplinkos apsaugos standartus. Pakeitimai apima pramoninių išmetamų teršalų, žiedinės ekonomikos, baterijų, atliekų ataskaitų teikimo ir erdvinių aplinkos duomenų reguliavimo sritis. Pasiūlymai yra vadinamojo „Omnibus VIII“ aplinkosaugos supaprastinimo paketo dalis.
Paketu siekiama mažinti administracines sąnaudas ir procedūrų sudėtingumą, kartu išlaikant ES aplinkos apsaugos standartus. Tarybos pozicijoje, be kita ko, numatomi Baterijų reglamento pakeitimai, kuriais būtų mažinamas besidubliuojantis ataskaitų teikimas ir paprastinami lengvųjų transporto priemonių baterijų išėmimo bei pakeitimo reikalavimai. Taip pat numatoma paprastinti dalį pramoninių išmetamųjų teršalų portalo duomenų teikimo pareigų.Taryba kol kas sustabdė derybas dėl išplėstinės gamintojo atsakomybės atstovo paskyrimo taisyklių, nes valstybėms narėms kilo reikšmingų abejonių, o dėl likusių paketo dalių vėliau vyks derybos su Europos Parlamentu.
Supaprastinimas nebūtinai reikš aplinkosauginių pareigų panaikinimą, daugiausia būtų keičiamos duomenų teikimo ir administravimo procedūros.
Kas toliau? Pirmininkaujanti Airija tęs diskusijas dėl likusių paketo elementų ir, kai abi teisėkūros institucijos priims savo pozicijas, pradės derybas su Europos Parlamentu dėl šio dokumento, siekdama greitai pasiekti preliminarų susitarimą dėl viso paketo.
#3 Taryba ir Parlamentas susitarė dėl cheminių produktų reikalavimų supaprastinimo
Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė preliminarų susitarimą dėl cheminių produktų reikalavimų supaprastinimo. Pakeitimai susiję su cheminių medžiagų klasifikavimu, ženklinimu ir pakavimu, kosmetikos gaminiais bei tręšiamaisiais produktais. Siekiama sumažinti įmonėms tenkančią administracinę naštą ir atitikties išlaidas, tačiau kartu išlaikyti aukštą vartotojų, žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį. Susitarimu taip pat numatoma nukelti atnaujintų taisyklių taikymo pradžią iki 2030 m. sausio 1 d., kad visų trijų susijusių reglamentų taikymo datos būtų suderintos.
Kas toliau? Preliminarų susitarimą dabar turi patvirtinti Taryba ir Europos Parlamentas, o tada jis bus pateiktas teisininkams lingvistams peržiūrėti, kad ateinančiais mėnesiais jį oficialiai priimtų teisėkūros institucijos. Teisėkūros institucijos sieks oficialiai priimti šį Omnibus VI paketą kuo greičiau 2026 m.
#4 Taryba imasi veiksmų, kad sustiprintų ES anglies dioksido pasienio koregavimo mechanizmą
Taryba susitarė dėl pozicijos stiprinti ES pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą (trump. PADKM), kuriuo siekiama mažinti anglies dioksido nutekėjimo riziką ir skatinti švaresnę gamybą už ES ribų. Siūloma išplėsti PADKM taikymo sritį įtraukiant tam tikrus tolesnės gamybos produktus, kuriuose naudojamas didelis kiekis geležies, plieno ir aliuminio, taip pat siekiant užkirsti kelią situacijoms, kai PADKM reikalavimai būtų apeinami importuojant ne pačias žaliavas, o už ES ribų iš jų pagamintus gaminius. Taryba taip pat tikslina papildomos kovos už reikalavimų vengimu priemones ir galimybes periodiškai peržiūrėti produktų, kuriems taikomas mechanizmas, sąrašą. Tai dar nėra galutinis teisės akto priėmimas, o patvirtinta Tarybos pozicija būsimoms deryboms su Europos Parlamentu.
Importuojančioms ir gamybos įmonėms verta peržiūrėti ne tik tiesiogiai importuojamas PADKM žaliavas, bet ir iš plieno bei aliuminio pagamintų komponentų ir galutinių produktų tiekimo grandines.
Kas toliau? Tikimasi, kad derybos tarp Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės ir Europos Parlamento prasidės kuo greičiau po to, kai Parlamentas priims savo poziciją, siekiant susitarti iki metų pabaigos.
#5 Pasiektas preliminarus susitarimas dėl sklandesnės ATLPS2 pradžios
ES Tarybai pirmininkaujančios valstybės atstovai ir Europos Parlamento derybininkai pasiekė preliminarų susitarimą dėl pastatams, kelių transportui ir papildomiems sektoriams skirtos ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS 2) rinkos stabilumo rezervo (RSR) tikslinio pakeitimo.
ATLPS2 apims pastatų, kelių transporto ir tam tikrų kitų sektorių degalų tiekėjus, kurie turės stebėti su parduodamu kuru susijusias emisijas ir atsiskaityti atitinkamu apyvartinių taršos leidimų kiekiu. Pakeitimais siekiama pagerinti leidimų rinkos likvidumą, sumažinti staigių kainų svyravimų riziką ir sustiprinti mechanizmą, skirtą reaguoti į nepagrįstą leidimų kainų augimą.
Degalų tiekėjams, transporto bendrovėms, pastatų valdytojams ir daug energijos naudojančioms įmonėms aktualu iš anksto vertinti galimą anglies dioksido kainos poveikį veiklos sąnaudoms.
Kas toliau? Preliminarų susitarimą dar turi patvirtinti Taryba ir Europos Parlamentas. Po teisinės ir lingvistinės peržiūros teisės aktas turės būti formaliai priimtas abiejose institucijose.
Nauja! LR teisė
#1 Vyriausybė pritarė Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms
Vyriausybė pritarė Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama pasirengti ES Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamento įgyvendinimui Lietuvoje. Pataisos susijusios su pakartotinio naudojimo ir pakartotinio užpildymo sistemų plėtra, pakuočių tinkamumu perdirbti, perdirbtų medžiagų naudojimu, perteklinių pakuočių mažinimu ir tam tikrų pakuočių draudimais nuo 2030 m. Taip pat siūloma nustatyti sankcijas už naujų reikalavimų pažeidimus, pavyzdžiui, už perteklines grupines, transportavimo ar elektroninės prekybos pakuotes, kuriose tuščia ertmė viršija 50 proc. Pritarus Vyriausybei, įstatymų projektai bus teikiami Seimui
Kas toliau? Pritarus Vyriausybei, pataisos bus teikiamos Seimui.
#2 Atliekų tvarkyme laukia pokyčiai – daugiau dėmesio baterijoms
Patvirtinti Atliekų tvarkymo taisyklių pakeitimai, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama nauja baterijų atliekų kodų klasifikacija ir keičiama atliekų apskaitos tvarka. Nuo 2026 m. gruodžio 9 d. bus taikomi nauji baterijų atliekų kodai, todėl atliekų tvarkytojai turės iš anksto atnaujinti taršos leidimų sąlygas, duomenis Atliekų tvarkytojų valstybės registre ir pavojingų atliekų tvarkymo licencijose. Pakeitimais siekiama tiksliau identifikuoti ir rūšiuoti baterijų atliekas, ypač naujos cheminės sudėties ir ličio baterijas, kad jos būtų tvarkomos saugiai žmonių sveikatai ir aplinkai. Taip pat nuo 2026 m. liepos 1 d. keičiamas atliekų apskaitos teisinis modelis: GPAIS apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarką nustatys Aplinkos apsaugos agentūra ir Aplinkos apsaugos departamentas, o bendrieji apskaitos kriterijai bus įtvirtinti Atliekų tvarkymo taisyklėse.
Kas toliau? Pasikeitus teisiniam modeliui, nuo 2026 m. liepos 1 d. bus atsisakyta šiuo metu galiojančių aplinkos ministro patvirtintų Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių, o bendrieji kriterijai, kada atliekų darytojai ir atliekų tvarkytojai privalo tvarkyti atliekų apskaitą bus nustatyti Atliekų tvarkymo taisyklėse.
#3 Patvirtinti nauji reikalavimai kietojo biokuro pelenų ir šlako tvarkymui ir naudojimui: šias medžiagas bus galima plačiau naudoti
Aplinkos ministras patvirtino naujus kietojo biokuro pelenų ir šlako tvarkymo bei naudojimo reikalavimus, kurie įsigalios nuo 2026 m. lapkričio 1 d. ir bus taikomi katilinėse susidarantiems pelenams bei šlakui, bet ne namų ūkių pelenams. Pakeitimais sudaromos galimybės šias medžiagas plačiau naudoti kaip naudingas žaliavas, pavyzdžiui, pažeistų teritorijų rekultivavimui, sąvartynuose atliekų sluoksniams perdengti, laikiniems keliams, statyboje ar inžineriniais tikslais. Taip pat mažinama administracinė našta, nustatomi aiškesni atvejai, kada pelenai ir šlakas gali būti laikomi šalutiniais produktais arba, atitikę atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijus, antrinėmis žaliavomis.
Kas toliau? Šis teisės aktas įsigalios nuo 2026 m. lapkričio 1 d. ir bus taikomas biokurą deginančiose katilinėse susidarantiems pelenams ir šlakui. Jis negalios namų ūkiuose susidarantiems pelenams ar šlakui.
#4 Seimas priėmė Prisitaikymo prie klimato kaitos įstatymą
Seimas priėmė Prisitaikymo prie klimato kaitos įstatymą, kuriuo siekiama pereiti nuo reagavimo į klimato kaitos padarinius prie sistemingo pasirengimo ekstremaliems reiškiniams, tokiems kaip audros, sausros, karščio bangos ir potvyniai. Įstatymas aiškiau paskirsto valstybės institucijų ir savivaldybių atsakomybes, numato sisteminį klimato rizikų valdymą, o savivaldybes įpareigoja iki 2030 m. pabaigos parengti prisitaikymo prie klimato kaitos planus bei suplanuoti priemones, skirtas neigiamiems klimato kaitos padariniams mažinti. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba veiks kaip kompetencijų centras ir teiks savivaldybėms metodinę pagalbą. Įstatymas įsigalios nuo 2027 m. sausio 1 d., o jo aktualumą pagrindžia tai, kad 2024 m. klimato kaitos sukelti nuostoliai Lietuvoje siekė apie 700 mln. eurų.
Kas toliau? Įstatymas įsigalios nuo 2027 m. sausio 1 d.
#5 Priimtos Statybos įstatymo pataisos dėl visai netaršių pastatų
2026 m. birželio 11 d. paskelbta, kad Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kuriomis į Lietuvos teisę perkeliama dalis atnaujintos Pastatų energinio naudingumo direktyvos nuostatų. Pataisos įsigalios 2026 m. liepos 1 d.
Įstatyme įtvirtinta nauja „visai netaršaus pastato“ sąvoka. Tai labai didelio energinio naudingumo pastatas, kuriam reikalingas labai mažas energijos kiekis, kuris neišskiria anglies dioksido iš vietoje naudojamo iškastinio kuro ir kurį eksploatuojant išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra nulinis arba labai mažas. Nustatyta, kad nuo 2028 m. sausio 1 d. visai netaršūs turės būti valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų bei įmonių statomi nauji pastatai. Nuo 2030 m. sausio 1 d. šis reikalavimas bus taikomas visiems statomiems naujiems pastatams.
Kas toliau? Įstatymo pakeitimai įsigalios 2026 m. liepos 1 d.
#6 Nauji mėšlo ir srutų tvarkymo reikalavimai: daugiau lankstumo ūkiams, išlaikant aplinkosaugos standartus
Patvirtinti nauji mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų pakeitimai, kuriais ūkiams suteikiama daugiau lankstumo ir mažinama administracinė našta, kartu išlaikant aplinkosauginius standartus. Svarbiausias pakeitimas yra tai, kad tręšimo planų rengimo pareiga bus siejama ne su ūkio dydžiu, o su faktiniu tręšimo intensyvumu. Tręšimo planas bus privalomas tada, kai tame pačiame lauke naudojama didžiausia leidžiama mėšlo ar srutų azoto norma ir papildomai tręšiama azoto turinčiomis trąšomis. Taip pat tikslinamos pavasarinio tręšimo sąlygos, numatant galimybę nuo kovo 1 d. iki kovo 20 d. tręšti ir ariamąją žemę, padengtą ražienomis, bei atsisakoma maksimalių azoto normų atskiriems augalams, daugiau dėmesio skiriant individualiam tręšimo planavimui pagal derlių, dirvožemio savybes ir augalų poreikius.
Kas toliau? Šie pakeitimai įsigaliojo 2026 m. birželio 9 d.
Įdomu ir naudinga
#1 Gamtos stebėjimas gali prisidėti prie saugomų rūšių apsaugos – pastebėjimus registruokite Saugomų rūšių informacinėje sistemoje
Aplinkos ministerija primena, kad gyventojai, gamtoje pastebėję saugomus augalus, gyvūnus ar grybus, gali jų radavietes registruoti Saugomų rūšių informacinėje sistemoje SRIS. Tokie duomenys vertinami specialistų ir naudojami biologinės įvairovės būklei stebėti, gamtos apsaugos priemonėms planuoti, PAV procesuose ir kituose aplinkosaugos sprendimuose, tačiau pats SRIS įrašas savaime nereiškia automatinio ūkinės veiklos draudimo. 2025 m. į SRIS buvo įvesta daugiau kaip 17 tūkst. stebėjimų, daugiausia apie paukščius, o Lietuvoje šiuo metu saugomos 234 augalų, 157 grybų ir 529 gyvūnų rūšys.
#2 Lietuvoje įsteigtas naujas draustinis: Strėvininkų miške bus saugomi senieji ąžuolynai ir retos rūšys
Vyriausybės sprendimu Kaišiadorių rajone įsteigtas naujas Strėvininkų valstybinis botaninis-zoologinis draustinis, užimantis 320 ha teritoriją. Jame bus saugomi senieji ąžuolynai, natūralūs Strėvos ir Limšiaus upelių slėniai, Europos Bendrijos svarbos buveinės ir retos rūšys, įskaitant niūriaspalvį auksavabalį, mažąjį erelį rėksnį, pilkąją meletą ir kitas saugomas rūšis. Draustinis užtikrins būtinas „Natura 2000“ teritorijos apsaugos priemones, o privačių sklypų savininkams už ūkinės veiklos apribojimus bus mokamos kompensacijos.
#3 Aplinkosaugininkai primena: vasaros festivaliuose svarbu linksmintis atsakingai
Aplinkosaugininkai primena, kad vasaros festivalių metu tiek organizatoriai, tiek dalyviai turi laikytis aplinkosaugos reikalavimų: atsakingai tvarkyti ir rūšiuoti atliekas, saugoti augaliją, netrikdyti gyvūnų, automobilius statyti tik leistinose vietose, stovyklauti ir kurti laužus tik tam pritaikytose teritorijose. Taip pat rekomenduojama vengti vienkartinės taros, oro balionų, dangaus žibintų, perteklinės atributikos ir cheminių priemonių naudojimo vandens telkiniuose. Organizatoriams svarbu įvertinti festivalio vietos gamtinę aplinką, ypač jei renginys vyksta saugomose teritorijose ar paukščių perėjimo metu, o lankytojams primenama, kad atsakingas elgesys padeda festivalio teritoriją palikti tokią, kokia ji buvo iki renginio.
#4 ES žalioji savaitė 2026: Investavimas į gamtą siekiant stiprinti Europos ekonomiką ir atsparumą
Europos Komisijos organizuotos ES žaliosios savaitės 2026 m. pagrindinė tema – investicijos į gamtą. Komisija pabrėžia, kad sveikos ekosistemos yra svarbios ne tik aplinkosaugai, bet ir ekonomikos atsparumui, maisto gamybai, vandens saugumui, klimato kaitos poveikio mažinimui bei visuomenės sveikatai. Renginyje akcentuota, kad vien viešojo finansavimo gamtos atkūrimui nepakaks, todėl ES siekia skatinti ir privačias investicijas į biologinę įvairovę, gamtos atkūrimą, dirvožemio apsaugą ir miestų žalinimą.
#5 EBA atnaujino bankų ESG rizikų atskleidimo reikalavimus
Europos bankininkystės institucija (EBA) paskelbė galutinį techninių standartų projektą, kuriuo atnaujinami bankų trečiojo ramsčio informacijos apie ESG rizikas, nuosavybės vertybinių popierių pozicijas ir šešėlinės bankininkystės subjektų pozicijas atskleidimo reikalavimai. Dokumentai pateikti Europos Komisijai.
Atnaujinta sistema turėtų padėti geriau palyginti bankų patiriamas ESG rizikas, jų finansuojamų sektorių poveikį ir rizikų valdymo priemones. Pakeitimais taip pat siekiama supaprastinti dalį atskleidimų ir suderinti juos su atnaujintu ES reguliavimu.
Tai aktualu ne tik finansų įstaigoms. Bankams renkant išsamesnius duomenis apie finansuojamas veiklas, jų klientams gali tekti dažniau pateikti informaciją apie emisijas, energijos vartojimą, pastatų energinį naudingumą, perėjimo planus ir veiklos pažeidžiamumą klimato rizikoms.
Galutinį techninių standartų projektą turės patvirtinti Europos Komisija.
O kaip praktikoje? Jūs klausiate, mes atsakome
Susidūrus su viena ar kita situacija tvarumo srityje, kyla klausimų: o kaip tai veikia praktikoje, kaip suprasti vieną ar kitą teisės akto formuluotę arba, susidūrus su realia situacija, nežinoma apie reikalavimus ar teisės aktų pokyčius. Mūsų siekis – atsakyti į Jūsų klausimus paprastai ir aiškiai. Vienas mėnuo – vienas klausimas.
Klausimas. Ar 2026 m. birželio 11 d. priimtas Prisitaikymo prie klimato kaitos įstatymas nustato tiesiogines pareigas įmonėms?
Atsakome. Dauguma įstatyme nustatytų tiesioginių pareigų tenka valstybės ir savivaldybių institucijoms. Savivaldybės iki 2030 m. pabaigos turės parengti prisitaikymo prie klimato kaitos planus, kuriuose gali būti numatytos konkrečios priemonės dėl teritorijų planavimo, infrastruktūros, vandens valdymo, karščio bangų, potvynių ar kitų klimato rizikų.
Savivaldybių planai ir vėlesni jų įgyvendinimo sprendimai gali paveikti statybų projektus, nekilnojamojo turto naudojimą, infrastruktūros reikalavimus ir investicijų prioritetus. Be to, klimato rizikų vertinimo vis dažniau prašo bankai, draudikai ir investuotojai. Tad tai nereiškia, kad verslui įstatymas nebus reikšmingas.
Įmonėms rekomenduojama vertinti bei nustatyti, kokie fiziniai klimato pavojai, t.y. karščio bangos, liūtys, potvyniai, sausros ar audros gali paveikti jų turtą, darbuotojus, žaliavų tiekimą ir veiklos tęstinumą. Remiantis šiuo vertinimu galima suplanuoti technines, organizacines ir finansines atsparumo priemones dar iki konkrečių savivaldybių reikalavimų atsiradimo.
Jei kyla klausimų tvarumo srityje, susisiekite el. paštu lithuania@widen.legal, galime jums padėti.
Naujienlaiškio informacijos šaltiniai:
WIDEN turi skiltį, kurioje rasite visus naujienlaiškius bei WIDEN kelionę tvarumo srityje:
https://widen.legal/lt/tvarumas/
Naujienlaiškį parengė WIDEN komandos tvarumo ekspertai: teisės patarėja Vitalija Uzialaitė ir jaunesnysis teisininkas Dovydas Rimkus. Jei turite klausimų arba norėtumėte gauti tvarumo teisės aktų apžvalgą, kuri būtų adaptuota jūsų įmonei ar sektoriui , susiekite el. paštu lithuania@widen.legal
English 
Estonian 
Latvian 
Lithuanian 
Russian