Dividendų apmokestinimas v piktnaudžiavimas dalyvavimo išimties taisykle

August 7, 2025 News

2025 m. liepos mėnesį Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas (toliau – NAT) priėmė sprendimą, kuriuo toliau vysto ESTT formuojamą praktiką, kuri gali būti naudinga ir Lietuvoje, taikant Patronuojančių ir dukterinių įmonių direktyvą.

ESTT „Nordcurrent“ byloje suformavo tokias taisykles:

1) Valstybės narės nesuteikia galimybės naudotis dalyvavimo išimtimi darinio ar kelių darinių atžvilgiu, jeigu jų nustatymo pagrindinis tikslas arba vienas iš pagrindinių tikslų buvo gauti mokestinės naudos, ir todėl jie yra apsimestiniai atsižvelgus į visus susijusius faktus ir aplinkybes;

2) Siekiant įrodyti piktnaudžiavimą, būtinas, pirma, objektyvių aplinkybių, iš kurių matyti, kad, nors formaliai teisės akte numatytos sąlygos įvykdytos, šio akto tikslas nepasiektas, visuma ir, antra, subjektyvus elementas, kurį sudaro siekis gauti naudos iš teisės akto, dirbtinai sukuriant sąlygas, būtinas šiai naudai gauti. Iš esmės tai reiškia, kad ūkio subjektai tikrinami, ar sudarė visiškai formalius ar apsimestinius sandorius, neturinčius jokio ekonominio ir komercinio pagrindo, siekiant pagrindinio tikslo pasinaudoti lengvata;

3) Darinys arba keli dariniai laikomi apsimestiniais tokia apimtimi, kiek jie nebuvo nustatyti dėl svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę;

4) Dariniu gali būti laikoma ir bendrovių grupė, kuri buvo sukurta dėl ekonominės realybės neatspindinčių priežasčių ir kurios struktūra yra tik formali, o jos pagrindinis tikslas ar vienas iš pagrindinių tikslų yra gauti mokestinės naudos. Taip yra tuomet, kai dėl subjekto tarpininko įterpimo į grupės struktūrą tarp bendrovės, kuri perveda dividendus, ir grupės bendrovės, kuri yra tikroji jų savininkė, išvengiama mokesčio už dividendus mokėjimo. Bet tarpinės bendrovės atvejis yra tik vienas iš draudimo piktnaudžiauti principo taikymo pavyzdžių;

5) Patronuojamoji bendrovė „pašto dėžutė“ arba „fasadas“ irgi gali būti laikoma visiškai apsimestiniu dariniu;

6) Patronuojamoji bendrovė gali būti pripažinta apsimestiniu dariniu, net jeigu ji nėra tarpinė bendrovė, su sąlyga, kad yra piktnaudžiavimą sudarančių elementų, o dividendais paskirstytas pelnas susidarė iš tos pačios patronuojamosios bendrovės vardu vykdytos veiklos;

7) Netgi darinys, iš pradžių sukurtas dėl pagrįstų komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę, nuo tam tikro momento, pasikeitus aplinkybėms, gali būti laikomas dariniu;

8) Kai patronuojančioji bendrovė gavo dividendų iš apsimestiniu dariniu pripažintos patronuojamosios bendrovės, vien tokio pripažinimo nepakanka konstatuojant, kad patronuojančioji bendrovė, pritaikiusi dividendų neapmokestinimo pelno mokesčiu lengvatą, gavo mokestinės naudos, kuri prieštarauja direktyvos dalykui ar tikslui.

Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas nuėjo dar toliau. Tikslumo dėlei reikia dar pakomentuoti faktines aplinkybes. Dvi Belgijos bendrovės, priklausančios atitinkamų šeimų nariams, kiekviena investavo į Nyderlandų „finansavimo subjektą“, susietą su vienu Nyderlandų privataus kapitalo fondu. Abiem atvejais Belgijos bendrovės ir jų akcininkai fonde nedalyvavo, išskyrus pasyvias kapitalo investicijas. Viena iš Belgijos bendrovių beveik nevykdė veiklos: neturėjo biuro, nemokėjo direktorių atlyginimų ir neturėjo jokio turto, išskyrus du nedidelės vertės klasikinius automobilius. Kita bendrovė, priešingai, turėjo savo biurą, mokėjo didelius valdymo mokesčius (nors neturėjo savo darbuotojų) ir aktyviai valdė investicijų portfelį, įskaitant nedidelę alaus daryklą.

NAT, pripažindamas abi Belgijos bendroves dariniais:

1) Papildė 7 punktą aukščiau, nurodydamas, kad net jei investicinė struktūra iš pradžių nebuvo sukurta siekiant piktnaudžiauti, jos nuolatinis palaikymas – atliekant tam tikrus pakeitimus ar pridedant konkrečius elementus – laikui bėgant gali paversti ją (iš dalies) dirbtine. Struktūra nebūtinai turi būti dirbtinė visa, kad patektų į kovos su piktnaudžiavimu nuostatos taikymo sritį; atskiri žingsniai ar elementai gali būti laikomi dirbtiniais, net jei visa struktūra buvo sukurta teisėtais komerciniais tikslais;

2) Nyderlandų bendrovės akcijų paketas turi būti funkciniu požiūriu priskirtinas tai verslo operacijai, kad būtų galima pasinaudoti dividendų mokesčio išskaičiavimo išimtimi. Kadangi šeimos, valdančios kontroliuojančiąsias bendroves, išlaikė visišką teisę spręsti, ar paskirstyti, ar reinvestuoti iš Nyderlandų subjekto gautus dividendus, be to, įpareigojimo reinvestuoti nebuvimas kartu su galutinės dividendų panaudojimo kontrolės nebuvimu, veda prie piktnaudžiavimo. Todėl didelę reikšmę NAT skyrė faktui, kad galutinę sprendimų priėmimo galią dėl dividendų panaudojimo turi šeimos galutiniai savininkai, o ne pati kontroliuojančioji bendrovė.

Priimtas NAT sprendimas kelia daug klausimų, tuo labiau, kad ESTT savo laiku buvo išteisinęs pasyvias patronuojančias bendroves. Iš NAT formuojamos praktikos matyti, jog net ir tais atvejais, kai investicinė struktūra yra sukurta ir palaikoma ne dėl mokesčių priežasčių, pasyvių investicijų buvimas tokiose struktūrose, ypač šeimos ar asmeninėse kontroliuojančiosiose bendrovėse, vis tiek gali kelti piktnaudžiavimo problemų.

Tokie NAT motyvai nėra visiškai suprantami, nes jie daro pasinaudojimą dalyvavimo išimtimi sunkiai pritaikomą. Žvelgiant iš Lietuvos teisės pozicijų ir ESTT suformuotos praktikos, NAT sprendimas gerokai išplečia piktnaudžiavimo sąvoką, perkeldamas dėmesį tiek į kontroliuojančių bendrovių atskirus elementus, jų valdymą / sprendimų priėmimą, tiek ir pačios veiklos susiejimą su valdomomis akcijomis.

Tekstą parengė mokesčių teisės ekspertas, partneris Arūnas Šidlauskas ir jaunesnysis teisininkas Rokas Jakštas.

Kviečiame sekti Arūną LinkedIn.