Home > News and events > Tvarumas teisėje – 2026 m. liepos naujienos 

Tvarumas teisėje – 2026 m. liepos naujienos
August 4, 2026 News

Naujausiose liepos mėnesio tvarumo teisės aktualijose ir įžvalgose pristatome svarbiausius pokyčius ES ir Lietuvos teisėje. Šį mėnesį dėmesys įmonių tvarumo atskaitomybės supaprastinimui, vandenilio rinkos teisiniam reguliavimui, netaršaus transporto skatinimui ir energijos sektoriaus administracinės naštos mažinimui. 

Tuo pačiu primename, kad įmonėms svarbu įvertinti ne tik jau priimtus teisės aktus, bet ir paskelbtus projektus, finansavimo priemones bei pradėtas konsultacijas. Nors dalis liepos mėnesį pristatytų priemonių dar svarstomos, jos leidžia pasiruošti artėjantiems pokyčiams.

Jei turite klausimų tvarumo temomis arba norėtumėte gauti išsamesnį naujienlaiškį apie pokyčius tvarumo teisėkūroje, kuris būtų adaptuotas Jūsų įmonei ar sektoriui, kviečiame kreiptis el. paštu lithuania@widen.legal

Apie tai, ką rasite:   

  • Nauja! ES teisė: Tuo pačiu primename, kad įmonėms svarbu įvertinti ne tik jau priimtus teisės aktus, bet ir paskelbtus projektus, finansavimo priemones bei pradėtas konsultacijas. Nors dalis liepos mėnesį pristatytų priemonių dar svarstomos, jos leidžia pasiruošti artėjantiems pokyčiams;
  • Nauja! LR teisė: Nuo liepos 1 d. keičiasi atliekų apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarka; Pakeistas Klimato kaitos valdymo įstatymas; Statybos teisinis reguliavimas taps aiškesnis – septyni statybos techniniai reglamentai bus sujungti į vieną; Seimui pateikti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo projektai; Vyriausybė pritarė pirmajam Lietuvos vandenilio įstatymo projektui;
  • Įdomu ir naudinga: Kuriant ugnį gamtoje svarbu laikytis taisyklių: aplinkosaugininkai primena pagrindinius reikalavimus; Aplinkos ministerijos priminimas: kur palikti nebereikalingą elektroninę įrangą ir baterijas; Įmonėms pirmą kartą skiriama parama ir naudotiems elektromobiliams; Įsigaliojo teisė į taisymą: vartotojai skatinami rinktis remontą vietoje naujos prekės; EBA paskelbė atnaujinamo ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo techninio paketo projektą; EBA konsultuojasi dėl ES taksonomijos informacijos atskleidimo rodiklių;
  • Jūs klausiate, mes atsakome: Ar peržiūrėti ESRS jau taikomi? 

Nauja! ES teisė      

#1 Europos Komisija priėmė atnaujintus Europos tvarumo atskaitomybės standartus

2026 m. liepos 3 d. Europos Komisija priėmė atnaujintus Europos tvarumo atskaitomybės standartus (ETAS, anlg. ESRS) bei savanorišką tvarumo atskaitomybės standartą mažesnėms įmonėms. Pakeitimais siekiama supaprastinti tvarumo informacijos atskleidimo reikalavimus ir sumažinti įmonėms tenkančią administracinę naštą.  

Atnaujinti ETAS ir toliau apima informaciją apie pagrindines tvarumo sritis: klimato kaitą, biologinę įvairovę, žmogaus teises, socialinius aspektus ir valdyseną. Šie ETAS yra trumpesni ir aiškesni, juose numatytos naujos lankstumo priemonės ir racionalizuoti pagrindiniai procesai. Dėl jų privalomų duomenų vienetų skaičius sumažėja daugiau kaip 60 proc., o bendras duomenų vienetų skaičius – daugiau kaip 70 proc. 

Pokyčiai aktualūs įmonėms, kurios rengia arba ateityje turės rengti tvarumo ataskaitas pagal CSRD reikalavimus. 

Kas toliau? Peržiūrėti ETAS ir savanoriško ataskaitų teikimo standartas dabar bus pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai tikrinti. Priemonės bus taikomos pasibaigus dviejų mėnesių tikrinimo laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas dar dviem mėnesiais.

#2 Įsigaliojo draudimas naikinti neparduotus drabužius ir avalynę 

Nuo 2026 m. liepos 19 d.  pradėtas taikyti Ekologinio projektavimo reglamente (ES) 2024/1781 nustatytas draudimas didelėms įmonėms naikinti neparduotus drabužius, drabužių aksesuarus ir avalynę.  

Šiuo reguliavimu Europos Sąjunga siekia mažinti tekstilės atliekų kiekį ir skatinti žiedinės ekonomikos principus, pirmenybę teikiant pakartotiniam naudojimui, taisymui ir perdirbimui. Reikalavimas aktualus mados, mažmeninės prekybos ir elektroninės prekybos sektoriams, kuriuose susidaro dideli neparduotų produktų kiekiai. Naujoms taisyklėms gali būti taikomos išimtys, tačiau joms reikia tinkamai pasiruošti ir dokumentuoti.

Kas toliau?  Nuo 2030 m. liepos 19 d. šis draudimas bus taikomas ir vidutinėms įmonėms. Verslui rekomenduojama iš anksto įvertinti neparduotų produktų valdymo procesus ir galimas alternatyvas jų sunaikinimui. 

#3 Toliau kuriama bendra ES vandenilio rinka 

2026 m. liepos mėnesį tęstas ES vandenilio rinkos mechanizmo įgyvendinimas. Šis mechanizmas skirtas informacijai apie vandenilio pasiūlą ir paklausą rinkti, potencialiems tiekėjams bei pirkėjams sujungti ir būsimos tarpvalstybinės vandenilio rinkos plėtrai palengvinti. 

ES vandenilio rinkos kūrimas aktualus atsinaujinančio vandenilio gamintojams, importuotojams, energetikos infrastruktūros operatoriams ir pramonės įmonėms, planuojančioms vandenilį naudoti gamybos procesuose. Vertinant projektus vis svarbesni tampa vandenilio kilmės, išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir tiekimo grandinės atsekamumo klausimai. 

Kas toliau? Įmonėms svarbu stebėti bendro ES vandenilio rinkos mechanizmo, kilmės sertifikavimo, atsinaujinančio vandenilio kriterijų ir tarpvalstybinės infrastruktūros taisyklių plėtrą. Šie reikalavimai turės tiesioginę įtaką projektų finansavimui, tiekimo sutarčių sąlygoms ir galimybei vandenilį pripažinti atsinaujinančiu. 

Nauja! LR teisė  

#1 Nuo liepos 1 d. keičiasi atliekų apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarka 

Nuo 2026 m. liepos 1 d. Lietuvoje įsigaliojo atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos bei ataskaitų teikimo pakeitimai. Nauja tvarka keičia atliekų apskaitos teisinį reguliavimą, o pagrindiniai kriterijai, kada atliekų darytojai ir atliekų tvarkytojai privalo vykdyti apskaitą, nustatomi Atliekų tvarkymo įstatyme ir Atliekų tvarkymo taisyklėse.  

Nuo šiol atliekų apskaita ir ataskaitų teikimas vykdomi pagal Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo per Vieningą gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinę sistemą (GPAIS) taisykles. Pakeitimai aktualūs įmonėms, kurios savo veikloje generuoja atliekas arba vykdo atliekų tvarkymo veiklą. 

Kas toliau?  Įmonėms rekomenduojama įvertinti, ar jų vykdoma atliekų apskaita atitinka naujus reikalavimus, ar tinkamai paskirti atsakingi asmenys ir ar GPAIS pateikiami duomenys yra aktualūs bei išsamūs.

#2 Pakeistas Klimato kaitos valdymo įstatymas 

2026 m. liepos mėnesį užregistruoti  Klimato kaitos valdymo įstatymo pakeitimai, kuriais toliau tobulinamas klimato kaitos reguliavimas ir Lietuvos teisės sistema derinama su Europos Sąjungos klimato politikos kryptimis. Įstatymo pakeitimais keičiamos nuostatos, susijusios su klimato kaitos valdymo priemonėmis, institucijų kompetencija ir reguliuojamų veiklų reikalavimais.  

Pakeitimai aktualūs įmonėms, kurių veikla susijusi su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu, energetikos sektoriumi, pramonės procesais ir kitomis klimato kaitos reguliuojamomis sritimis. 

Kas toliau?  Įmonėms rekomenduojama stebėti įstatymo priėmimą bei įvertinti, ar jų veiklai bus taikomi nauji reikalavimai.

#3 Statybos teisinis reguliavimas taps aiškesnis – septyni statybos techniniai reglamentai bus sujungti į vieną 

2026 m. liepos 8 d. Aplinkos ministerija paskelbė, kad siekiant supaprastinti ir aiškiau reglamentuoti statybos procesus, septyni šiuo metu galiojantys statybos techniniai reglamentai (STR) bus sujungti į vieną bendrą reglamentą. 

Į naują reglamentą planuojama sujungti reikalavimus, taikomus vienbučiams ir dvibučiams gyvenamiesiems pastatams, gyvenamiesiems pastatams, visuomeninės paskirties statiniams, automobilių saugykloms, gamybos, pramonės ir sandėliavimo statiniams, šaldomiesiems pastatams bei sklypų tvarkymo reikalavimus.  

Aplinkos ministerijos teigimu, pakeitimais siekiama sumažinti teisės aktų fragmentaciją, palengvinti statybos proceso dalyvių darbą ir užtikrinti aiškesnį statiniams taikomų reikalavimų reguliavimą. Pakeitimai aktualūs nekilnojamojo turto vystytojams, projektuotojams, statybos įmonėms ir kitiems statybos proceso dalyviams, kurie kasdien taiko STR reikalavimus. 

Kas toliau?  Įmonėms rekomenduojama stebėti naujo reglamento rengimą ir įvertinti, kaip būsimi pakeitimai paveiks projektavimo, statybos leidimų gavimo ir statinių projektavimo procesus. 

#4 Seimui pateikti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo projektai 

2026 m. liepos 1 d. Aplinkos ministerija Seimui pateikė Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo bei susijusių įstatymų pakeitimus, kuriais siekiama užtikrinti 2024 m. priimto Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2025/40 dėl pakuočių ir pakuočių atliekų įgyvendinimą Lietuvoje bei spręsti praktikoje kylančius pakuočių atliekų tvarkymo sistemos klausimus.  

Siūlomais pakeitimais siekiama stiprinti žiedinės ekonomikos principų taikymą pakuočių srityje. Pakuočių gamintojams ir tiekėjams būtų nustatomi didesni reikalavimai: pakuotės turėtų būti lengviau perdirbamos, o perdirbtų medžiagų naudojimas būtų plečiamas ne tik PET buteliams, bet ir kitoms plastikinėms pakuotėms.  

Pakeitimais taip pat siekiama mažinti perteklinį pakavimą, skatinti pakartotinį pakuočių naudojimą ir užpildymo sprendimus. Numatomos naujos taisyklės išsinešimui skirto maisto ir gėrimų pakuotėms, taip pat numatoma, kad nuo 2030 m. neperdirbamos pakuotės negalės būti tiekiamos rinkai.  

Kartu siūloma nustatyti atsakomybę už naujų reikalavimų nesilaikymą. Pavyzdžiui, numatomos sankcijos už perteklinių pakuočių naudojimą, kai grupinių, transportavimo ar elektroninės prekybos siuntų pakuotėse tuščia ertmė viršytų nustatytą ribą, taip pat už pakartotinio naudojimo, užpildymo ir tinkamumo perdirbti reikalavimų pažeidimus.  

Kas toliau? Pakuočių gamintojams, importuotojams ir prekybininkams rekomenduojama iš anksto įvertinti, kaip būsimi reikalavimai gali paveikti naudojamas pakuotes, tiekimo grandines ir gaminių pateikimą rinkai. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pakuočių perdirbamumui, pakartotiniam naudojimui ir perteklinio pakavimo mažinimui.  

#5 Vyriausybė pritarė pirmajam Lietuvos vandenilio įstatymo projektui 

2026 m. liepos mėnesį Vyriausybė pritarė pirmajam Lietuvos vandenilio įstatymo projektui. Juo siekiama sukurti atskirą teisinį pagrindą vandenilio gamybai, perdavimui, skirstymui, saugojimui, tiekimui, prekybai ir vartojimui. 

Projektu numatoma reglamentuoti vandenilio infrastruktūros plėtrą, veiklos licencijavimą, leidimų išdavimą, techninę saugą ir rinkos priežiūrą. Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai būtų pavesta išduoti licencijas bei leidimus, prižiūrėti rinkos dalyvius ir reguliuoti infrastruktūros paslaugų tarifus. 

Projektas taip pat sudarytų teisines prielaidas Lietuvos dalyvavimui Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriuje. Juo planuojama sujungti Suomijos, Baltijos valstybių, Lenkijos ir Vokietijos vandenilio gamybos, perdavimo ir vartojimo infrastruktūrą. 

Kas toliau? Įstatymo projektas bus svarstomas Seime. Vandenilio gamybą, saugojimą, transportavimą ar naudojimą planuojančioms įmonėms svarbu stebėti galutines licencijavimo, leidimų, infrastruktūros naudojimo, tarifų ir techninės saugos sąlygas. 

Įdomu ir naudinga  

 #1 Kuriant ugnį gamtoje svarbu laikytis taisyklių: aplinkosaugininkai primena pagrindinius reikalavimus

Vasaros metu daug žmonių poilsiauja gamtoje ir kuria laužus, naudoja kepsnines ar kitus maisto gaminimo įrenginius, tačiau neatsargus elgesys su ugnimi gali sukelti miškų gaisrus ir padaryti didelę žalą aplinkai. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena pagrindinius reikalavimus, kurių būtina laikytis norint saugiai naudotis ugnimi gamtoje.  

Gaisrams kilti palankiu laikotarpiu miško žemėje draudžiama naudoti atvirą ugnį tam neskirtose vietose, deginti šiukšles, naudoti vienkartines kepsnines, leisti dangaus žibintus ar mėtyti neužgesintus degtukus bei nuorūkas. Laužus miškuose galima kurti tik specialiai įrengtose ir pažymėtose laužavietėse, esančiose poilsiavietėse ar stovyklavietėse.  

Aplinkosaugininkai taip pat primena, kad laužavietėje galima naudoti tik tinkamas kuro medžiagas, negalima deginti pakuočių ar kitų atliekų, o baigus kūrenti laužą būtina jį visiškai užgesinti vandeniu arba užberti žemėmis. Naudojant kepsnines, grilius ar kitus kilnojamuosius maisto gaminimo įrenginius svarbu užtikrinti, kad nebūtų pažeista aplinkinė augalija.  

Kas toliau? Poilsiaujantiems gamtoje rekomenduojama iš anksto pasitikrinti, ar pasirinktoje vietoje leidžiama kurti laužą, ypač saugomose teritorijose. Už priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimus gali būti taikoma administracinė atsakomybė. 

 #2 Aplinkos ministerijos priminimas: kur palikti nebereikalingą elektroninę įrangą ir baterijas

Aplinkos ministerija primena, kad nebenaudojami elektros ir elektroninės įrangos prietaisai bei baterijos neturėtų būti išmetami kartu su buitinėmis atliekomis. Tinkamas šių atliekų surinkimas ir perdirbimas padeda apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą, nes elektronikos atliekose gali būti pavojingų medžiagų, tačiau kartu jose yra ir vertingų žaliavų, kurios gali būti panaudotos pakartotinai.  

Nebenaudojamą elektroniką gyventojai gali pristatyti į elektronikos atliekų surinkimo vietas, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles arba perduoti teisę tvarkyti tokias atliekas turintiems atliekų tvarkytojams. Smulkūs elektronikos įrenginiai (iki 25 cm) gali būti paliekami specialiose surinkimo dėžėse didesniuose prekybos centruose, o prekybos vietos tam tikrais atvejais privalo priimti seną įrangą.  

Aplinkos ministerija taip pat atkreipia dėmesį, kad perduodant elektronikos atliekas iš namų atvykstantiems surinkėjams verta įsitikinti, jog jie veikia teisėtai, ir paprašyti atliekų perdavimą patvirtinančio dokumento. Tai padeda užtikrinti, kad atliekos bus sutvarkytos tinkamai.  

Kas toliau? Įmonėms, kurios naudoja didelius elektroninės įrangos kiekius, verta periodiškai peržiūrėti nebereikalingos įrangos nurašymo ir perdavimo atliekų tvarkytojams procesus. Tinkamas elektronikos atliekų valdymas tampa svarbia žiedinės ekonomikos ir atsakingo išteklių naudojimo dalimi. 

 #3 Įmonėms pirmą kartą skiriama parama ir naudotiems elektromobiliams

Liepos pabaigoje paskelbtos naujos 20 mln. eurų vertės elektromobilių finansavimo priemonės sąlygos. Juridiniams asmenims skirtas kvietimas pradėtas 2026 m. liepos 30 d. Finansavimas teikiamas tik gryniesiems M1 klasės elektromobiliams – įkraunamiems hibridiniams ir kitiems hibridiniams automobiliams parama neskiriama. 

Svarbiausia naujovė verslui – privatiems juridiniams asmenims parama pirmą kartą teikiama ne tik naujiems, bet ir naudotiems elektromobiliams. Už naują elektromobilį įmonė gali gauti 4 000 eurų, o už ne senesnį kaip ketverių metų naudotą elektromobilį – 2 000 eurų kompensaciją. 

Viešiesiems juridiniams asmenims už naują elektromobilį numatyta 5 000 eurų, o už naudotą – 2 500 eurų kompensacija. Juridiniams asmenims iš viso skirtas 8 mln. eurų finansavimo krepšelis. 

Kas toliau? Elektromobilių parką atnaujinti planuojančios įmonės turi įvertinti transporto priemonės amžiaus, registracijos datos, nuosavybės ar valdymo ir privalomo išlaikymo laikotarpio sąlygas. Paraiškos teikiamos per APVIS, o finansavimas skiriamas, kol pakanka numatytų lėšų. 

#4 Įsigaliojo teisė į taisymą: vartotojai skatinami rinktis remontą vietoje naujos prekės

Nuo 2026 m. liepos 31 d. pradėta taikyti Europos Sąjungos Direktyva (ES) 2024/1799 dėl teisės į taisymą, kuria siekiama skatinti ilgesnį prekių naudojimą, sudaryti palankesnes sąlygas jų taisymui ir mažinti susidarančių atliekų kiekį.  

Naujos taisyklės pirmiausia aktualios taisomoms elektros ir elektroninėms prekėms, tokioms kaip skalbyklės, indaplovės, šaldytuvai, televizoriai, dulkių siurbliai, mobilieji telefonai ir kita teisės aktuose nurodyta įranga.  

Vienas svarbiausių pokyčių – vartotojui pasirinkus prekės taisymą vietoje pakeitimo nauja preke garantiniu laikotarpiu, įstatyminės garantijos terminas pratęsiamas papildomiems vieneriems metams. Taip siekiama pakeisti vartojimo įpročius ir skatinti remontą, o ne greitą sugedusių gaminių pakeitimą.  

Naujos pareigos nustatomos ir gamintojams. Jie turės užtikrinti tam tikrų gaminių taisymą per pagrįstą laikotarpį ir už pagrįstą kainą, sudaryti galimybes gauti atsargines dalis bei pateikti aiškią informaciją apie taisymo paslaugas. Taip pat draudžiama naudoti techninius ar programinius sprendimus, kurie nepagrįstai trukdytų gaminių taisymui.

Kas toliau? Įmonėms, gaminančioms ar tiekiančioms elektros ir elektronikos prekes ES rinkai, rekomenduojama įvertinti, ar jų produktų projektavimo, garantinio aptarnavimo ir atsarginių dalių tiekimo procesai atitinka naujus reikalavimus. Ilgesnis produktų naudojimas ir taisomumas tampa viena iš svarbių ES žiedinės ekonomikos krypčių. 

#5 EBA paskelbė atnaujinamo ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo techninio
paketo projektą

2026 m. liepos 24 d. Europos bankininkystės institucija paskelbė savo ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo sistemos 4.4 versijos techninio paketo projektą. Jis apima, be kita ko, bankų trečiojo ramsčio ESG rizikų atskleidimą ir kitus techninius ataskaitų teikimo pakeitimus. 

Techninis paketas skirtas tam, kad finansų įstaigos galėtų iš anksto susipažinti su atnaujinama duomenų struktūra, lentelėmis, taksonomijomis ir techninėmis patikromis. Galutinė paketo redakcija gali skirtis nuo liepos mėnesį paskelbto projekto, todėl finansų įstaigos neturėtų jo laikyti galutine taikytina technine specifikacija. 

EBA galutinius techninių standartų projektus dėl ESG rizikų, nuosavybės vertybinių popierių ir šešėlinės bankininkystės pozicijų atskleidimo paskelbė dar 2026 m. birželio 22 d. Liepos mėnesio naujiena yra būtent šių ir kitų reikalavimų įtraukimas į rengiamą 4.4 techninį paketą. 

Kas toliau? Finansų įstaigoms verta įvertinti planuojamus duomenų modelio ir techninių ataskaitų pakeitimus, tačiau sistemų pakeitimus galutinai tvirtinti rekomenduojama tik EBA paskelbus galutinę 4.4 paketo versiją. 

#6 EBA konsultuojasi dėl ES taksonomijos informacijos atskleidimo rodiklių

Nuo 2026 m. liepos 1 d. iki rugpjūčio 12 d. EBA renka pastabas dėl Europos Komisijai rengiamos techninės konsultacijos apie pasirinktus rodiklius, atskleidžiamus pagal ES taksonomijos reglamento 8 straipsnį. 

Konsultacija susijusi su finansų įstaigų skelbiamais taksonomijos rodikliais, įskaitant žaliojo turto rodiklį ir kitą informaciją, naudojamą vertinant finansuojamos veiklos atitiktį ES taksonomijai. EBA siekia įvertinti rodiklių tinkamumą, duomenų prieinamumą ir galimybes sumažinti nereikalingą atskaitomybės naštą. 

Pokyčiai svarbūs ir ne finansų įmonėms, nes bankai taksonomijos rodikliams apskaičiuoti naudoja
klientų pateikiamus duomenis apie ekonominės veiklos tinkamumą ir atitiktį taksonomijai.

Kas toliau? Finansų rinkos dalyviams ir didesnėms įmonėms verta stebėti, ar po konsultacijos keisis bankų prašomų taksonomijos duomenų apimtis, rodiklių skaičiavimo metodika ir informacijos pateikimo formos.

O kaip praktikoje? Jūs klausiate, mes atsakome

Susidūrus su viena ar kita situacija tvarumo srityje, kyla klausimų: o kaip tai veikia praktikoje, kaip suprasti vieną ar kitą teisės akto formuluotę arba, susidūrus su realia situacija, nežinoma apie reikalavimus ar pokyčius teisės aktuose. Mūsų siekis – atsakyti į Jūsų klausimus  paprastai ir aiškiai. Vienas mėnuo – vienas klausimas. 

Klausimas. Ar peržiūrėti ETAS jau taikomi?

Atsakome. Dar ne, nepasibaigusios procedūros. Įmonė, rengianti ataskaitą dabar, pirmiausia turi patikrinti, kada peržiūrėtas deleguotasis aktas bus paskelbtas ES oficialiajame leidinyje, nuo kada jis įsigalioja ir kuriam ataskaitiniam laikotarpiui taikomas. Kol naujoji redakcija nepradėta taikytiįmonė turi vadovautis tuo metu galiojančiais ETAS, o ne Komisijos paskelbtu priimto akto tekstu. Mažesnėms įmonėms, kurioms tvarumo atskaitomybė neprivaloma, Komisija priėmė atskirą savanorišką standartą. Jis gali būti naudojamas atsakant į bankų, klientų ir kitų verslo partnerių prašymus pateikti tvarumo informaciją. Kartu jis nustato ribą, kiek informacijos pagal CSRD atsiskaitančios įmonės gali reikalauti mažesnių savo vertės grandinės partnerių.

Jei kyla klausimų tvarumo srityje, susisiekite el. paštu lithuania@widen.legal, galime jums padėti. 

Naujienlaiškio informacijos šaltiniai: 

https://finance.ec.europa.eu/ 

https://www.eba.europa.eu  

https://vvtat.lrv.lt/  

https://sumin.lrv.lt/  

https://am.lrv.lt/  

https://enmin.lrv.lt/  

https://environment.ec.europa.eu/  

https://energy.ec.europa.eu/  

https://e-seimas.lrs.lt/  

 

WIDEN turi skiltį, kurioje rasite visus naujienlaiškius bei WIDEN kelionę tvarumo srityje:  

https://widen.legal/lt/tvarumas/ 


Naujienlaiškį parengė WIDEN komandos tvarumo ekspertai: teisės patarėja Vitalija Uzialaitė ir jaunesnysis teisininkas Dovydas Rimkus. Jei turite klausimų arba norėtumėte gauti tvarumo teisės aktų apžvalgą, kuri būtų adaptuota jūsų įmonei ar sektoriui , susiekite el. paštu lithuania@widen.legal

Kviečiame mūsų teisės patarėją Vitaliją sekti LinkedIn.

main Team members

Vitalija Uzialaitė WIDEN teisės patarėja 2
Vitalija Uzialaitė
Counsel
Dovydas Rimkus, junior lawyer
Dovydas Rimkus
Junior Lawyer

Other

News & Events More

New comparative guideline for Baltic Corporate, Tax and Employment legislation for entrepreneurs

Tax Law / Corporate and M&A
Typewriter with WIDEN-branded paper in an office
Newly released Corporate and Tax Data Sheet for the Baltic Countries, a comprehe...
READ MORE

For Lithuanian citizens living abroad, a clear reminder: citizenship brings rights and duties

Private Client
Monika Misiūnienė WIDEN asocijuota partnerė v2
For many people, dual citizenship and life abroad offer broader personal and pro...
READ MORE

Catch up on Baltic legal insights. Stay informed with our newsletter.

Tvarumas teisėje – 2026 m. liepos naujienos