Civilinės sąjungos įstatymas reikalingas visoms nesusituokusioms poroms

23 мая, 2023 о наших новостях

Pastaruosius kelerius metus Seime vyksta intensyvios diskusijos dėl partnerystės instituto įteisinimo Lietuvoje. Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei tarp vyro ir moters, nei tarp vienos lyties porų, kai tuo tarpu net 20 Europos Sąjungos narių užtikrina teisę sudaryti registruotą partnerystę skirtingos lyties ir/ar tos pačios lyties poroms.

Civilinės sąjungos, kuri būtų neutrali lyties atžvilgiu, įteisinimą Lietuvoje aktyviai palaiko LGBT nariai, kurie siekia, kad ir tos pačios lyties porų santykiai būtų įteisinti Lietuvoje. Galima susidaryti įspūdį, jog civilinės sąjungos įteisinimas yra reikalingas tik tos pačios lyties poroms, tačiau taip tikrai nėra. Priešingai, civilinės sąjungos įteisinimas kaip tik leistų apsaugoti didelės visuomenės dalies teises ir teisėtus interesus.

Viešai skelbiamais duomenimis Lietuvoje yra apie 560 tūkst. asmenų, kurie niekada nebuvo sudarę santuokos. Tai reiškia, kad labai didelė visuomenės dalis gyvena drauge ir veda bendrą ūkį, nors nėra sudarę santuokos. Tokios poros šiai dienai neturi jokių kitų alternatyvų įteisinti savo santykius. Dėl to praktikoje yra susiduriama su eile problemų, o dažnu atveju nutrūkus tokių porų santykiams ir/ar vienam iš jų mirus yra atsiduriama teisme.

Tokia situacija susiklosto dėl to, kad sugyventiniai, kurie nėra sudarę testamento, neturi teisės paveldėti turto po vieno iš jų mirties, o gyvenant kartu įgytam turtui taikomas atskiro turto teisinis režimas. Tai reiškia, kad nors turtas ir buvo įgytas bendrai, jis bus laikomas to sugyventinio asmenine nuosavybe, kurio vardu buvo įgytas, nebent teisme būtų įrodyta priešingai.

Dėl ko kiekvieną dieną teisme atsiduria dešimtys bylų, kuriose yra sprendžiami sugyventinių turto padalinimo klausimai nutrūkus jų santykiams arba vienam iš sugyventinių mirus. Prasideda bylinėjimosi su įpėdiniais procesas dėl nuosavybės teisių pripažinimo į gyvenant kartu įgytą turtą.

Siekiant įrodyti vieno iš sugyventinių nuosavybės teisę į turtą, įgytą kito sugyventinio vardu, turi būti pateikti tvirti įrodymai. Vien fakto, kad buvo vedamas bendras ūkis ir gyventa kartu, nepakanka. Būtina įrodyti ir sugyventinio konkretų indėlį į turtą, kuris yra ginčijamas. Deja, tai padaryti dažnai būna sudėtinga, nes, kol santykiai yra geri, akivaizdu, kad tokie įrodymai nėra renkami ir saugomi. Dėl to įrodymo procesas tokio pobūdžio bylose neretu atveju yra apsunkintas, yra išleidžiamos didelės pinigų sumos bylinėjantis. Be to, pasitaiko atvejų, kai asmenys, pragyvenę kartu 20 ar daugiau metų, lieka be nieko ir tiesiog atsiduria gatvėje.

Įsigaliojęs Civilinės sąjungos įstatymas galėtų išspręsti daugelį iškylančių problemų, tačiau, kol jis vis dar laukia savo eilės Seime, kartu gyvenančių partnerių praktiniai klausimai lieka neišspręsti. Šis įstatymas turėtų suteikti galimybę pripažinti bendrą dalinę nuosavybę, arba, prireikus, nustatyti kitą bendros nuosavybės turto teisinį režimą, tenkinantį abiejų partnerių interesus. Jis taip pat leistų paveldėti turtą be papildomų mokesčių ir nustatytų tam tikrus asmeninio pobūdžio partnerio įsipareigojimus. Tačiau kol šis įstatymas nėra įgyvendintas, nesusituokusioms poroms vis dar tenka kreiptis į teismą.

Simona Ambroziūnaitė, WIDEN vyresnioji teisininkė