Draudimas įdarbinti užsieniečius: kaip išsaugoti verslą?

17 февраля, 2026 о наших новостях

Lietuvoje daugėja įmonių, kurioms taikomas draudimas 6 mėnesius prašyti valstybės institucijų leisti įdarbinti užsieniečius-naujokus ir esamiems užsieniečiams pratęsti dokumentų galiojimą. Tai kelia didelį nerimą verslui: kartais draudimas įdarbinti užsieniečius reiškia verslo tęstinumo riziką ar netgi bankrotą, tai ypač aktualu transporto bendrovėms, kuriose dirba daug užsieniečių. Svarbu įvertinti ir žinoti, kokius reikalavimus turi atitikti darbdavys, kuris siekia apsaugoti verslą nuo migracijos iššūkių.

Įsivaizduokite situaciją. Gražus rytas, saulė šviečia, geriate kavą. Staiga į elektroninį paštą įkrenta laiškas. Tai trumpas, vieno lapo, pranešimas, kuriame nurodyta, jog nuo šiol jūsų vadovaujama įmonė neturi teisės įdarbinti jokių užsieniečių ir pratęsti esamiems darbuotojams leidimų 6 mėnesius. Šis pranešimas įsigalioja iš karto. Tai reiškia, kad skųsti tokį pranešimą teismui galima, tačiau apskundimas teismui jo vykdymo nestabdo. Netikėtumas, chaosas, didelis verslo pokytis. Ieškote advokato, kuris paaiškina, kad vienintelis šansas sustabdyti tokio pranešimo galiojimą – paprašyti teismo pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Tokią priemonę teismas taiko dėl itin svarbių priežasčių, kuomet įmonė įrodo „neatitaisomą žalą“. Praktikoje tai reti, vienetiniai atvejai. Dažnu atveju įmonė jau dirbantiems užsieniečiams negali pratęsti leidimų, dėl ko jie turi ieškoti kitų darbo vietų arba vykti namo, o naujų užsieniečių įdarbinti jau nebegalima.

Draudimą įdarbinti užsieniečius įmonės atžvilgiu taiko Migracijos departamentas. Tam užtenka nustatyti bent vieną iš žemiau nurodytų sąlygų:

• Įmonė netenka licencijos ar neturi leidimo veiklai vykdyti;
• Įmonei ar jos įgaliotam asmeniui buvo paskirta nereikšminga, dažniausiai 70 eurų dydžio bauda už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ar melagingų duomenų pateikimą (pavyzdžiui, įmonės personalo vadovas pamiršo laiku pranešti per MIGRIS sistemą apie neįdarbintą ar neatvykusį užsienietį);
• Įmonei ar jos įgaliotam asmeniui skirta bauda už nelegalų darbą arba užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, arba nedeklaruotą darbą (Darbo inspekcija, atlikusi patikrinimą, nustato pažeidimą ir nutarimu skiria nuobaudą įmonei ar įgaliotam asmeniui). Toks pagrindas laikomas rimtu. Vis dėlto valstybė nediferencijuoja darbdavių pažeidimų ir skiria draudimą visoms iš eilės. Suprantamas atvejis, kuomet įmonėje piktybiškai, be dokumentų, dirba užsieniečiai-nelegalai, tačiau draudimas darbinti užsieniečius gali būti taikomas ir tada, kai su reikalingu leidimu dirba užsienietis, už kurį mokami mokesčiai, pranešta Sodrai, supildytos visos formos, pranešimai, tačiau dėl administratorės techninės klaidos užsienietis buvo įdarbintas ne toje tos pačios grupės įmonėje, kuri tarpininkavo per Migris;
• Įmonė pateikė klaidingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją Migracijos departamentui. Pavyzdžiui, įmonės personalo atstovas susimaišė, pildydamas formas sistemoje ir netinkamai nurodė informaciją apie užsieniečio įgytą darbo patirtį (pvz., vietoje „suvirintojas elektra“ nurodė „suvirintojas dujomis“) arba įmonė nemokėjo algos, kuri buvo nurodyta tarpininkavimo rašte, nes užsienietis paprašė išeiti nemokamų atostogų dėl problemų šeimoje. Žinoma, jau nekalbant apie rimtus pažeidimus, kuomet įmonės partneris, kuris vykdo kandidatų atranką, įmonei padaro „meškos paslaugą“ ir suklastoja informaciją apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ar darbo patirtį. Reikia pabrėžti, kad būtina atsakingai atsirinkti partnerius, kurie vykdo kandidatų atrankas, o antspauduoti sertifikatai ir diplomai dar nereiškia, kad dokumentas tikras ir juo galima tikėti;
• Įmonė nevykdo veiklos, kuriai kviečia užsienietį, bent pastaruosius 6 mėnesius. Pavyzdžiui, įmonė įsteigta prieš 10 metų, moka mokesčius, turi kelis partnerius, bet įmonėje dirba tik vadovas ir buhalteris, kurie nesugeba nuosekliai ir logiškai paaiškinti, kaip jie sugebėjo vykdyti suvirinimo veiklą be įdarbintų suvirintojų arba neturima priemonių (vilkikų skaičius svarbus transporto bendrovėms). Paaiškinimų teikimas Migracijos departamentui yra atsakingas ir nuoseklus darbas. Kartais paaiškinimą Migracijai surašo administratorė, kuri mano, jog įmonės įregistravimo Lietuvoje faktas yra savaime laikomas veiklos vykdymu;
• Yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė yra fiktyvi arba kad gali kilti kviečiamų užsieniečių nelegalios migracijos grėsmė. Šis neaiškus punktas praktikoje gali būti taikomas didelėms ir reikšmingoms įmonėms. Pagal poįstatyminius teisės aktus nelegalios migracijos grėsmė yra nustatoma tuomet, kai per pastaruosius 6 mėnesius 10 ar daugiau įmonės kviestų užsieniečių įmonėje neįsidarbino arba neatvyko dirbti, arba išėjo iš darbo po itin trumpo laikotarpio (padirbėjo ne daugiau kaip 2 mėnesius). Kai įmonė yra didelė, joje įdarbinta virš 100 darbuotojų, užtikrinti, kad per 6 mėnesius nebūtų atleista iš darbo bent 10 darbuotojų yra neįmanoma. Natūralu, kad dideliame versle atleistų iš darbo asmenų skaičius per kelias dienas gali būti didesnis negu dešimt užsieniečių. Mano nuomone, ši nuostata yra absurdiška: darbdavys negali priversti darbuotojo dirbti ir nekeisti darbo. Nelegalios migracijos grėsmė taip pat yra tada, kuomet įmonės kviesti užsieniečiai pažeidė teisėto buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje reikalavimus (pavyzdžiui, su panaikintais Lietuvos leidimais gyventi išvyko į kitas ES valstybes ir ten gyvena nelegaliai), taip pat įmonė nevykdo veiklos Lietuvos Respublikoje (įmonė aiškina, kad veiklą vykdo Lietuvoje, tačiau užsieniečiai siunčiami dirbti pas partnerius užsienyje, kuomet Lietuvoje lieka tik administracija – fiktyvios komandiruotės atvejis). Nelegalios migracijos grėsmė taip pat yra tada, kuomet įmonė negali pagrįsti, kodėl kviečia užsieniečius (pavyzdžiui, įmonė neturi pajamų iš tam tikros veiklos Lietuvoje arba nustatytas prekybos leidimais gyventi požymis).

Be jokios abejonės, užsieniečiai, kurie atvyksta gyventi ir dirbti į Lietuvą, neturi pažeisti valstybės saugumo, taip pat viešųjų interesų reikalavimų, neturi daryti nusikalstamų veikų, privalo sąžiningai dirbti, mokėti mokesčius, o darbdaviai – sąžiningai vykdyti veiklą ir neužsiimti dokumentų prekyba. Tačiau teisinis reguliavimas turi būti ne tik griežtas, bet ir subalansuotas, adekvatus: įmonė, kuri ilgą laiką sąžiningai vykdo veiklą Lietuvoje, moka mokesčius valstybei, neturėtų vieną gražią dieną už menką ar mažareikšmį pažeidimą, kartais net techninio pobūdžio, netekti teisės vykdyti veiklos net 6 mėnesius arba bankrutuoti. O kaip galvojate jūs?

Tekstą parengė migracijos teisės praktikos vadovė, asocijuota partnerė, advokatė Светлана Наумчик.

Kviečiame Svetlaną sekti LinkedIn.