Tvarumas teisėje – 2025 m. lapkričio naujienos 

1 декабря, 2025 о наших новостях

Lapkritis atneša svarbių reguliavimo pokyčių: Europos institucijose vyksta procesai dėl reikalavimų pagal Omnibus I, kurie skirti CSRD ir CSDDD direktyvoms, supaprastinimo. Europos Komisijos siūlymai  dėl EUDR (ES miškų kirtimo reglamento) pakeitimų ir terminų nukėlimo keičia taisykles įmonėms, kurios atsakingai ruošėsi. Tuo pačiu Vartotojų įgalinimo direktyva jau perkelta į LR teisę ir jos įsigaliojimas nuo kitų metų rudens įteisina atsakingą komunikaciją ir reikalavimus dėl žaliųjų teiginių. O kad nebūtų viskas tik apie rimtus ir sudėtingus dalykus, šįkart dalijamės miškininkų patarimais apie eglutes. Artėjant jaukiausioms metų šventėms, būkime atsakingi.

Apie tai, ką rasite:

• Nauja! ES teisė: ES miškų kirtimo reglamentas: Parlamentas pritaria supaprastinimo priemonėms; ES 2040 m. klimato tikslas: EP nariai nori, kad ES klimato teisės aktuose būtų numatytas 90 % išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimas; Transporto emisijos: susitarimas dėl vieningos skaičiavimo metodikos; Nauji ES ribojimai jūros dugno šiukšlėms; ES Komisija supaprastina tvaraus finansavimo produktų skaidrumo taisykles; Tvarumo ataskaitos ir deramas rūpestingumas: EP nariai pritaria supaprastinimo pakeitimams;
• Nauja! LR teisė: Įsigalioja draudimas tręšti mėšlu ir srutomis; Seimas sustiprino vartotojų apsaugą nuo klaidinančios informacijos; Priimtos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pataisos: procesai gali sutrumpėti net 2 mėnesiais; Lietuvoje stiprinamos vartotojų teisės: siekiama, kad taisyti prekes būtų paprasčiau ir pigiau; Įmonės jau gali pradėti teikti ataskaitas apie mikroplastikų išleidimus į aplinką;
• Įdomu ir naudinga: Finansų ministerija skiria papildomus 60 mln. eurų netaršių transporto priemonių įsigijimui; ES Komisija nusprendė perduoti Lietuvos ir kitų šalių bylas Europos Sąjungos Teisingumo Teismui dėl to, kad šios šalys nesumažino kelių oro teršalų išmetimo; Ombudsmenė nustatė netinkamą Komisijos administravimą rengiant skubius teisės aktų pasiūlymus; Komisija pristato naują bioekonomikos strategiją, kuria siekiama skatinti žaliąjį augimą, konkurencingumą ir atsparumą visoje Europoje; 21 Europos oro transporto bendrovė sutiko pakeisti savo praktiką aplinkosaugos klausimais po dialogo su Komisija ir nacionalinėmis vartotojų apsaugos institucijomis; Komisija paskelbė 2030 m. vartotojų darbotvarkę, kuria siekiama stiprinti vartotojų apsaugą, konkurencingumą ir tvarų augimą; Europos Komisija parengė gaires verslui dėl Bendros gaminių saugos reglamento taikymo;
• Kaip praktikoje: paprastai ir aiškiai: Kiekvienas iš mūsų turi tradicijas, kurias puoselėja ir perduoda iš kartos į kartą. Vienas pagrindinių Šv. Kalėdų akcentų – eglutė. Kuris pasirinkimas yra geriausias? Svarbu elgtis atsakingai. Dalijamės miškininkų patarimais, kaip jie pataria elgtis šventiniu laikotarpiu.

Nauja! ES teisė   

#1 ES miškų kirtimo reglamentas: Parlamentas pritaria supaprastinimo priemonėms

EP nariai balsavo už ES miškų kirtimo reglamento (EUDR), kuris buvo priimtas 2023 m. siekiant užtikrinti, kad ES parduodami produktai nebūtų pagaminti iš miškų kirtimo būdu gautos medienos, supaprastinimą.

Pagal Parlamento poziciją, visos įmonės gaus dar vienus papildomus metus pasiruošti. Didelės įmonės privalės laikytis taisyklių nuo 2026 m. gruodžio 30 d., o mažos ir mikro įmonės – nuo 2027 m. birželio 30 d. Šis atidėjimas skirtas sklandžiam perėjimui ir IT sistemos patobulinimui.

Parlamentas siūlo, kad išsamias deramo patikrinimo ataskaitas teiktų tik tie verslai, kurie pirmieji pateikia produktą į ES rinką. Mažiems pirminiams operatoriams būtų taikoma tik vienkartinė supaprastinta deklaracija. Taip pat iki 2026 m. balandžio 30 d. turi būti atlikta peržiūra, vertinanti administracinę naštą.

Teikiama nauda. Atidėjimu siekiama, kad įmonėms ir šalims būtų lengviau įgyvendinti taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti, kad į ES nepatektų iš miškų naikinimo kilę produktai. Tačiau taip pat sukelia problemas toms įmonėms, kurios atsakingai ruošėsi: tvarkė vidinius procesus, derino sutartis su partneriais bei priderino IT sistemas.

Kas toliau?  Parlamentas pasiruošęs pradėti derybas su valstybėmis narėmis. Galutinė teisės akto versija turi būti patvirtinta Parlamento ir Tarybos ir paskelbta iki 2025 m. pabaigos, kad vienerių metų atidėjimas įsigaliotų.

Informacija iš https://www.europarl.europa.eu/

#2 ES 2040 m. klimato tikslas: EP nariai nori, kad ES klimato teisės aktuose būtų numatytas 90 % išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimas 

Europos Parlamentas pritarė tikslui iki 2040 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 90 % (palyginti su 1990 m.), siekiant iki 2050 m. pasiekti klimato neutralumą.

EP palaiko Komisijos siūlomą lankstesnį tikslų įgyvendinimą. Nuo 2036 m. iki 5 procentinių punktų emisijų mažinimo galėtų būti pasiekta naudojant aukštos kokybės tarptautinius anglies kreditus (vietoj Komisijos siūlytų 3 p.). Taip pat siūloma leisti naudoti nuolatinius anglies pašalinimus sunkiai sumažinamoms emisijoms kompensuoti ir suteikti daugiau lankstumo tarp sektorių bei priemonių.

Parlamentas taip pat palaiko valstybių narių siūlymą atidėti ETS2 (dengiančią pastatų ir kelių transporto emisijas) pradžią iš 2027 m. į 2028 m.

Komisija kas dvejus metus turėtų vertinti pažangą, atsižvelgdama į mokslą, technologijas, konkurencingumą, energijos kainas ir poveikį verslui bei gyventojams. Peržiūra įvertins, ar ES pakankamai didina anglies pašalinimus ir kokių papildomų priemonių reikia. Jei būtina, Komisija siūlys pakeisti 2040 m. tikslą arba sustiprinti paramos priemones.

Teikiama nauda.  Siekiama, kad iki 2040 m. išmetamųjų teršalų kiekis būtų sumažintas 90 % palyginti su 1990 m. lygiu, kad iki 2050 m. ES taptų klimatui neutralia.

Kas toliau? Parlamentas yra pasirengęs pradėti derybas su valstybėmis narėmis dėl galutinės įstatymo redakcijos.

Informacija iš https://www.europarl.europa.eu/

#3 Transporto emisijos: susitarimas dėl vieningos skaičiavimo metodikos

Europos Parlamentas ir Taryba pasiekė preliminarų susitarimą dėl vieningos ES metodikos, skirtos transporto paslaugų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijoms apskaičiuoti. Naujoji metodika bus privaloma tik toms įmonėms, kurios savanoriškai nuspręs skaičiuoti savo emisijas arba kai to pareikalaus kiti ES teisės aktai. Metodika remsis emisijų iš transporto priemonių naudojimo ir energijos tiekimo skaičiavimu, pirmenybę teikiant pirminiams duomenims.

Atsižvelgiant į smulkiojo ir vidutinio verslo poreikius, Parlamentas išsiderėjo, kad Europos Komisija sukurtų paprastą, nemokamą emisijų skaičiavimo įrankį ir instrukciją, padėsiančią įmonėms taikyti metodiką be papildomos finansinės ar administracinės naštos. Įrankis turės būti parengtas per ketverius metus.

Susitarime pripažįstama, kad ši metodika kol kas neapima visų gyvavimo ciklo emisijų (pvz., transporto priemonės gamybos ar utilizavimo). Todėl po ketverių metų Komisija įvertins galimybę ją išplėsti, kai bus pakankamai duomenų ir tarptautinės pažangos. Tai gali lemti, kad ateityje emisijų apskaita apims visą transporto paslaugos ciklą – nuo gamybos iki eksploatacijos ir pabaigos.

Teikiama nauda. Nauja metodika didins skaidrumą ir leis patikimai palyginti skirtingų transporto rūšių poveikį aplinkai visoje ES. Tai padės vartotojams, verslui ir viešajam sektoriui priimti labiau informuotus sprendimus ir sumažins žaliojo smegenų plovimo riziką. Be to, MVĮ gaus nemokamą praktinį įrankį, mažinantį administracinę naštą.

Kas toliau? Preliminarų susitarimą dar turi formaliai patvirtinti Europos Parlamentas ir Taryba.

Informacija iš https://www.europarl.europa.eu/

#4 Nauji ES ribojimai jūros dugno šiukšlėms 

ES valstybės narės sutiko nustatyti naujas ribas leidžiamam šiukšlių kiekiui jūros dugne – tai pirmasis bandymas nustatyti tokias normas. Pagal naujas taisykles, plotuose, kuriuose šiukšlės matuojamos tralio tyrimais, negali būti stebimas jų augimas laikui bėgant. Planuose, kuriuose atliekamas vizualinis monitoringas, gali būti ne daugiau nei 1 šiukšlės vienetas 1 000 m². Pirmieji vertinimai apims vandenis iki 200 metrų gylio.

Jūros šiukšlės, ypač plastikas, yra vienas didžiausių pavojų vandenynams – jos kenkia jūros gyvūnijai, žuvininkystei, pakrančių turizmui ir gali kelti grėsmę žmonių sveikatai. Dauguma šiukšlių, randamų paplūdimiuose ar plūduriuojančių paviršiuje, ilgainiui nugrimzta ant dugno. Iki šiol daugiausia duomenų gauta iš atsitiktinai tralio metu sugautų šiukšlių, tačiau šie duomenys buvo nevienodi ir sunkiai palyginami.

Teikiama nauda. Naujos ribos padeda sumažinti jūros taršą ir apsaugoti Baltijos bei kitų ES jūrų ekosistemas. Tai pirmasis žingsnis nustatant konkrečius dugno taršos standartus, kurie pagerins aplinkos monitoringą ir padės tiksliau vertinti taršos mastą.

Kas toliau? Valstybės narės turi įgyvendinti atitinkamas priemones savo jūrų strategijose, kaip reikalaujama Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje (JSPD).

Techniniai darbai bus tęsiami ateinančiais metais, įskaitant galimybę nustatyti papildomus ribinius dydžius labiausiai žalingoms šiukšlių rūšims ir išplėsti stebėjimą į gilesnius vandenis.

Informacija iš https://environment.ec.europa.eu/

#5 ES Komisija supaprastina tvaraus finansavimo produktų skaidrumo taisykles

Europos Komisija pateikė SFDR (Tvaraus finansavimo informacijos atskleidimo reglamentas) pakeitimų paketą, kurio tikslas yra padaryti dabartinę sistemą paprastesnę, aiškesnę ir labiau pritaikytą rinkai. Atliekant SFDR peržiūrą nustatyta, kad dabartiniai reikalavimai yra per daug sudėtingi, dažnai dubliuojasi su CSRD (Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyva) ataskaitomis ir nėra pakankamai suprantami investuotojams, ypač mažiesiems. Be to, SFDR faktiškai pradėtas naudoti kaip tvarumo ženklinimo sistema, nors tam jis nebuvo sukurtas, todėl kilo painiava ir padidėjo „žaliojo smegenų plovimo“ (angl. greenwashing) rizika.

Pakeitimai numato ženkliai sumažintus ataskaitų teikimo reikalavimus: panaikinamos įmonės lygmens atitikties pareigos daugumai finansų rinkos dalyvių, paliekant jas tik didžiausiems subjektams pagal CSRD. Produktų lygmeniu informacija bus peržiūrėta ir supaprastinta, paliekant tik esminius, palyginamus ir investuotojams aktualius duomenis.

Taip pat siūloma nauja trijų kategorijų sistema tvariems produktams: tvarūs, pereinamojo laikotarpio ir ESG pagrindų produktai. Kiekviena kategorija turės aiškius kriterijus, o ESG teiginiai galės būti naudojami tik produktams, kurie atitinka kategorijos reikalavimus ir bent 70 % portfelio nukreipia į tvarumo strategiją.

Teikiama nauda. Pakeitimai sumažins administracinę naštą finansų rinkos dalyviams ir padidins investuotojų pasitikėjimą tvariais finansiniais produktais. Aiškesnės kategorijos ir mažiau sudėtingos ataskaitos padės kovoti su „žaliojo smegenų plovimu“  ir palengvins mažųjų investuotojų sprendimų priėmimą.

Kas toliau? Komisijos pasiūlymus nagrinės Europos Parlamentas ir Taryba.

Informacija iš https://ec.europa.eu/

#6 Tvarumo ataskaitos ir deramas patikrinimas: EP nariai pritaria supaprastinimo pakeitimams 

Pranešimas spaudai.

Europos Parlamentas pritarė siūlymui reikšmingai sumažinti tvarumo atskaitomybės ir deramo patikrinimo (due diligence) pareigas įmonėms. Siūloma, kad pagal CSRD socialinę ir aplinkos atskaitomybę teiktų tik labai didelės įmonės, t.y. turinčios daugiau nei 1 750 darbuotojų ir 450 mln. eurų apyvartą. Mažesnėms įmonėms ataskaitos nebegali būti primetamos per tiekimo grandinę, o sektorių specifiniai standartai būtų savanoriški.

Parlamentas taip pat siūlo reikšmingai susiaurinti deramo patikrinimo taikymo apimtį CSDDD (Įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo direktyva): pareigos būtų taikomos tik labai didelėms įmonėms, turinčioms daugiau nei 5 000 darbuotojų ir 1,5 mlrd. eurų apyvartą. Šios įmonės privalėtų taikyti rizika grįstą poveikio žmonėms ir aplinkai vertinimą, bet negalėtų sistemingai reikalauti informacijos iš mažų tiekėjų. Taip pat nebebūtų privaloma rengti verslo modelio suderinimo su Paryžiaus susitarimu plano.

Galiausiai Parlamentas ragina sukurti nemokamą ES skaitmeninį portalą, kuriame būtų pateikti šablonai, gairės ir visa informacija apie ES ataskaitų teikimo reikalavimus.

Teikiama nauda. Pakeitimai reikšmingai sumažintų administracinę naštą įmonėms, ypač mažoms ir vidutinėms. Aiškesni ir siauresni reikalavimai gali pagerinti konkurencingumą, sumažinti sąnaudas ir užtikrinti labiau proporcingą reguliavimą ES įmonėms.

Kas toliau? Parlamentas ir Taryba sieks susitarti dėl galutinio teisės akto iki 2025 m. pabaigos.

Informacija iš https://www.europarl.europa.eu/

Nauja! LR teisė   

#1 Įsigalioja draudimas tręšti mėšlu ir srutomis

Aplinkos apsaugos departamentas informuoja, kad nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d. galioja draudžiamasis mėšlo ir srutų tręšimo laikotarpis. Tam tikrais pereinamaisiais laikotarpiais – nuo lapkričio 15 iki 30 d. ir nuo kovo 1 iki 20 d. – leidžiama tręšti tik daugiametes pievas, ganyklas ir ariamąją žemę su augaline danga, esant ne didesniam nei 12 % nuolydžiui ir laikantis papildomų apsaugos zonų bei azoto normų.

Draudžiamuoju laikotarpiu žemėje negali būti matyti paskleisto neįterpto mėšlo ar srutų, o tręšti įmirkusį, įšalusį ar apsnigtą dirvožemį yra griežtai draudžiama. Tirštąjį mėšlą leidžiama laikyti tik pagal nustatytus reikalavimus įrengtose rietuvėse.

Pasikeitė ir atstumai nuo melioracijos griovių – dabar taikomas diferencijuotas 1 arba 3 metrų atstumas, priklausomai nuo griovio ilgio. Taip pat išplėstos galimybės tirštąjį mėšlą laikyti rietuvėse laukuose, tačiau padidinti minimalūs atstumai nuo gyvenamųjų pastatų (nuo 100 m iki 150 m) ir pratęstas maksimalus laikymo terminas (nuo 8 iki 24 mėn.).

Už pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė – baudos gali siekti iki 1 100 eurų, o taip pat gali būti reikalaujama atlyginti padarytą žalą gamtai.

Teikiama nauda. Siekiama apsaugoti paviršinius ir požeminius vandenis  dėl nepalankių dirvožemio sąlygų šaltuoju metų laiku.

Kas toliau? Įsakymas įsigalioja 2025 m. gruodžio 1 d.

Informacija iš https://am.lrv.lt/

#2 Seimas sustiprino vartotojų apsaugą nuo klaidinančios informacijos

Seimas priėmė Civilinio kodekso ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pakeitimus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliamos Direktyvos (ES) 2024/825 nuostatos. Pakeitimai stiprina vartotojų apsaugą nuo klaidinančios informacijos, ypač susijusios su tvarumu, ekologiškumo teiginiais ir prekių patvarumu. Naujasis reglamentavimas įpareigoja aiškiai teikti informaciją apie prekių patvarumą, taisomumą ir garantijų rūšis, o komercinės garantijos srityje įtvirtina naują prekės patvarumo garantijos formą. Taip pat išplečiamas draudžiamų nesąžiningų komercinių praktikų sąrašas – įtraukiami klaidinantys tvarumo teiginiai bei veiksmai, susiję su dirbtinai trumpinamu prekių naudojimo laikotarpiu.

Teikiama nauda. Pakeitimai sustiprina vartotojų teises ir užtikrina skaidresnę rinkodaros praktiką dėl tvarumo teiginių naudojimo komunikacijoje, pristatant produktus bei paslaugas.

Kas toliau? Priimti pakeitimai įsigalios 2026 m. rugsėjo 27 d.

Informacija iš https://www.lrs.lt/

#3 Priimtos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pataisos: procesai gali sutrumpėti net 2 mėnesiais

Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ir Miškų įstatymų pataisas, kuriomis siekiama spartinti nacionalinės gynybos pramonės ir technologijų plėtrą.

Pakeitimai supaprastina ir sutrumpina PAV procedūras, išlaikant galiojančius aplinkosauginius standartus. Nuo šiol Aplinkos apsaugos agentūra PAV dokumentus vertins lygiagrečiai su kitomis institucijomis, o pastabos galės būti teikiamos tik pagal institucijų kompetenciją. Tai leis išvengti perteklinių reikalavimų ir pagreitinti sprendimų priėmimą. Numatyta, kad supaprastintos procedūros gali sutrumpinti PAV procesą iki dviejų mėnesių, neapribojant visuomenės teisės dalyvauti procese. Miškų įstatymo pakeitimai taip pat palengvina miško žemės naudojimo pakeitimą, kai įgyvendinami gynybos ir saugumo pramonės projektai.

Teikiama nauda. Pakeitimai svarbūs gynybos ir technologijų sektoriui, nes mažina administracines kliūtis ir suteikia daugiau aiškumo. Tai taip pat aktualu projektų vystytojams, kuriems svarbus greitesnis sprendimų priėmimas.

Informacija iš https://am.lrv.lt/

#4 Lietuvoje stiprinamos vartotojų teisės: siekiama, kad taisyti prekes būtų paprasčiau ir pigiau 

Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos siūlymui skatinti tvaresnį prekių naudojimą, didinant remonto paslaugų prieinamumą ir vartotojų informuotumą. Šiuo metu vartotojai retai renkasi taisyti sugedusias prekes, net kai tai įmanoma techniškai ir finansiškai – dažnai pasirenkamas naujos prekės įsigijimas arba dėl pasibaigusios garantijos remonto paslaugos tampa per brangios. Dėl to į atliekas patenka dar tinkamos naudoti prekės, didėja išteklių naudojimas ir tarša.

Naujos priemonės apims: Europoje kuriamą taisymo platformą su nacionaline skiltimi, gamintojų pareigą taisyti tam tikras prekes ir po garantijos termino, standartizuotą taisymo informacijos formą bei galimybę pratęsti garantiją papildomais metais, jei vartotojas vietoj pakeitimo pasirenka remontą. Šios priemonės papildys jau galiojančias garantijas ir skatins tvaresnį vartojimą bei žiedinę ekonomiką.

Teikiama nauda. Pokyčiai svarbūs vartotojams, gamintojams ir remonto paslaugų teikėjams, nes  jie gali sumažinti išlaidas, prailginti prekių naudojimo laiką ir mažinti atliekų kiekį. Tai skatins vartotojus ir gamintojus prisidėti prie aplinkosaugos tikslų ir tvaresnių vartojimo modelių, padės mažinti aplinkos taršą bei stiprinti žiedinės ekonomikos principus.

Kas toliau? Pakeitimams turi pritarti LR Seimas. Pokyčiai turėtų įsigalioti 2026 m. viduryje, o naujoji taisymo platforma visoje Europoje pradės veikti iki 2027 m. vasaros.

Informacija iš https://tm.lrv.lt/

#5 Įmonės jau gali pradėti teikti ataskaitas apie mikroplastikų išleidimą į aplinką

Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) parengė įrankius, skirtus įmonėms, kurios pagal ES mikroplastikų apribojimą (Reglamentas (ES) 2023/2055) privalės teikti metines ataskaitas apie mikroplastikų išleidimus į aplinką.

Ataskaitų teikimo pareiga taikoma tiems naudojimo atvejams, kuriems galioja išimtys nuo draudimo tiekti rinkai – pvz., vaistams, maisto priedams, in vitro diagnostikai, pramoniniam mikroplastikų naudojimui. Mikroplastikų gamintojai, importuotojai, tolesni naudotojai ir tam tikrais atvejais produktų tiekėjai turės kasmet pateikti duomenis IUCLID formatu per REACH-IT sistemą. Tai leis ES institucijoms stebėti faktinius mikroplastikų srautus ir įvertinti jų poveikį aplinkai.

Išsamesnę informaciją apie mikroplastikų ataskaitų teikimo reikalavimus galima rasti ECHA tinklalapyje.

Teikiama nauda. Įmonėms reikės užtikrinti duomenų rinkimą, vidinių procesų pritaikymą ir ataskaitų teikimo sistemų parengimą. Tai taip pat svarbu aplinkosaugos ir atitikties specialistams, nes reikalavimas tiesiogiai susijęs su ES pastangomis mažinti mikroplastikų taršą ir stiprina priežiūrą rinkoje.

Kas toliau? Ataskaitos turi būti teikiamos kiekvienais metais už praėjusius kalendorinius metus. Pirmieji ataskaitų teikimo terminai:

• Iki 2026 m. gegužės 31 d. ataskaitas už 2025 m. turi pateikti gamintojai ir tolesni pramoniniai naudotojai, kurie granulių, dribsnių ar miltelių pavidalo mikroplastikus naudoja kaip žaliavą plastiko gamyboje pramonės objektuose.
• Iki 2027 m. gegužės 31 d. ataskaitas už 2026 m. turi pateikti kiti mikroplastikų gamintojai ir tolesni pramoniniai naudotojai, naudojantys mikroplastikus pramonės objektuose ir pirminiai produktų, kurių sudėtyje yra mikroplastikų, tiekėjai, kuriems taikomos draudimo tiekti rinkai išimtys.

Informacija iš https://aaa.lrv.lt/

Įdomu ir naudinga  

#1 Finansų ministerija skiria papildomus 60 mln. eurų netaršių transporto priemonių įsigijimui

Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos siūlymui sudaryti galimybę 60 mln. eurų viršyti 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos Susisiekimo ministerijos administruojamų priemonių projektams skirtas lėšas, siekiant finansuoti netaršių viešojo transporto priemonių įsigijimą.

Šiuo metu apie 86 proc. šalies viešojo transporto autobusų yra varomi dyzelinu. Papildomas finansavimas viešojo transporto vežėjams, pasirašantiems projektų sutartis, leis prisiimti daugiau įsipareigojimų nei iki šiol buvo galima.

Numatyta, kad parama bus skirta viešojo transporto vežėjams, turintiems sutartis su savivaldybėmis, siekiant jų valdomuose autobusų parkuose naudoti netaršia energija varomas transporto priemones.

Informacija iš https://finmin.lrv.lt/

#2 ES Komisija nusprendė perduoti Lietuvos ir kitų šalių bylas Europos Sąjungos Teisingumo Teismui dėl to, kad šios šalys nesumažino kelių oro teršalų išmetimo

Europos Komisija nusprendė paduoti Lietuvą į ES Teisingumo Teismą, nes Lietuva nevykdo įsipareigojimų sumažinti tam tikrų oro teršalų išmetimus pagal ES nacionalinių emisijų mažinimo direktyvą (NEC direktyvą).

Lietuva nesumažino azoto oksidų (NOx) ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMVOC) emisijų iki numatytų lygių. Šie teršalai itin susiję su transportu, pramone ir žemės ūkiu. Komisija mano, kad iki šiol Lietuva nesiėmė pakankamų priemonių, todėl pažeidimas perduodamas Teismui.

Tai gali lemti finansines sankcijas Lietuvai ir pareigą greitai griežtinti taršą mažinančias priemones. Sprendimas rodo, kad Lietuva atsilieka nuo ES oro kokybės reikalavimų. Padidės spaudimas transporto, pramonės ir žemės ūkio sektoriams mažinti taršą.

Informacija iš https://ec.europa.eu/

#3 Ombudsmenė nustatė netinkamą Komisijos administravimą rengiant skubius teisės aktų pasiūlymus

Europos ombudsmenė nustatė, kad rengdama kelis skubius teisės aktų pasiūlymus (dėl tvarumo deramo patikrinimo, žemės ūkio politikos ir kovos su migrantų gabenimu), Komisija nesilaikė dalies Geresnio reglamentavimo taisyklių. Tai apėmė nepakankamai pagrįstą skubumą, itin sutrumpintas vidines konsultacijas, pavėluotai paskelbtus pagrindžiamuosius dokumentus ir trūkstamus įrašus apie klimato vertinimus.  Ombudsmenė pabrėžė, kad net skubant būtina užtikrinti skaidrumą, atskaitomybę ir minimalų procedūrinį standartą.

Ombudsmenė rekomendavo Komisijai užtikrinti nuoseklų geresnio reglamentavimo taisyklių taikymą ir skaidrų, įrodymais pagrįstą, skubių teisės aktų rengimą. Taip pat siūloma aiškiau įtvirtinti klimato vertinimo prievolę ir minimalius konsultacijų standartus skubos tvarka.

Informacija iš https://www.ombudsman.europa.eu/

#4 Komisija pristato naują bioekonomikos strategiją, kuria siekiama skatinti žaliąjį augimą, konkurencingumą ir atsparumą visoje Europoje

Komisija priėmė naują ES bioekonomikos strateginę programą, skirtą kurti švarią, tvarią ir konkurencingą ekonomiką, paremtą atsinaujinančiais biologiniais ištekliais. Strategija siekia mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, stiprinti ES atsparumą ir skatinti inovacijas tokiose srityse kaip žemės ūkis, miškininkystė, akvakultūra, biogamyba ir biotechnologijos. Šiuo metu bioekonomikos vertė siekia apie 2,7 trln. EUR, joje dirba daugiau nei 17 mln. žmonių, o įvairių biologinių produktų rinka sparčiai plečiasi.

Strategija numato veiksmus, kurie padės spartinti inovacijų perkėlimą iš laboratorijų į rinką, supaprastinti reguliavimą ir pritraukti daugiau viešųjų bei privačių investicijų, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių. Bus remiamos pirmaujančios biologinių medžiagų ir technologijų rinkos, įsteigtas Europos biožaliavinės ekonomikos aljansas bendrai 10 mlrd. EUR vertės sprendimų paklausai kurti.

Svarbus dėmesys skiriamas atsakingam biomasės naudojimui, ekosistemų apsaugai ir žiediškumo didinimui, taip pat ūkininkų ir miškininkų skatinimui už tvarią praktiką. Tarptautiniu mastu strategija siekia stiprinti ES pramonės pozicijas pasaulinėse rinkose ir mažinti priklausomybę nuo vieno regiono ar ištekliaus, taip didinant Europos konkurencingumą ir atsparumą.

Informacija iš https://ec.europa.eu/

#5 21 Europos oro transporto bendrovė sutiko pakeisti savo praktiką aplinkosaugos klausimais po dialogo su Komisija ir nacionalinėmis vartotojų apsaugos institucijomis

21 Europos oro linijų bendrovė įsipareigojo pakeisti savo aplinkosauginius teiginius, kurie buvo laikomi klaidinančiais pagal ES vartotojų apsaugos taisykles. Po dialogo su Europos Komisija ir CPC tinklu bendrovės sutiko nebeskelbti, kad konkretaus skrydžio CO₂ emisijas galima neutralizuoti, kompensuoti ar tiesiogiai sumažinti keleivių įnašais į klimato projektus ar alternatyvių degalų naudojimą.

Aviakompanijos taip pat įsipareigojo aiškiai pagrįsti visus aplinkosauginius teiginius, vengti neaiškios „žaliosios“ terminologijos, tiksliai naudoti sąvoką „tvarūs aviacijos degalai“, skaidriai pateikti CO₂ skaičiavimus ir teikti moksliniais įrodymais grįstą informaciją. Teiginiai apie būsimą aplinkosauginį efektyvumą, pvz., siekį pasiekti neutralumą, privalės būti pagrįsti aiškiais terminais ir veiksmais.

Nacionalinės vartotojų apsaugos institucijos stebės, kaip oro linijos įgyvendina savo įsipareigojimus, ir gali taikyti priemones toms, kurios nevykdys reikalavimų. Tinklas taip pat vertins kitų ES rinkoje veikiančių oro vežėjų praktiką, užtikrindamas sąžiningą konkurenciją ir vienodas taisykles visam sektoriui.

Informacija iš https://ec.europa.eu/

#6 Komisija paskelbė 2030 m. vartotojų darbotvarkę, kuria siekiama stiprinti vartotojų apsaugą, konkurencingumą ir tvarų augimą

Europos Komisija patvirtino 2030 m. vartotojų darbotvarkę, tai yra penkerių metų ES vartotojų politikos planą, kuriuo siekiama didinti vartotojų pasitikėjimą, užtikrinti teisinį aiškumą, stiprinti taisyklių vykdymą ir mažinti administracinę naštą įmonėms. Ši darbotvarkė pritaikoma prie augančių pragyvenimo išlaidų, sparčiai besikeičiančios skaitmeninės rinkos ir e. prekybos masto.

Naujoji strategija orientuota į keturias sritis:

1. Vartotojų galimybių bendrojoje rinkoje stiprinimas: bus šalinamos tarpvalstybinės kliūtys, vertinamas geografinio blokavimo draudimo poveikis, gerinamos kelionių ir finansinių paslaugų galimybės visoje ES.
2. Skaitmeninė vartotojų apsauga: 2026 m. planuojamas Skaitmeninio teisingumo aktas kovai su tamsiaisiais dizaino modeliais, priklausomybę kuriančiomis funkcijomis ir nesąžiningu personalizavimu, ypatingą dėmesį skiriant vaikų apsaugai internete.
3. Tvaraus vartojimo skatinimas: bus stiprinamas ekologinio manipuliavimo ribojimas, remiami patvaresni ir taisomi produktai, žiedinės ekonomikos iniciatyvos ir naudotų prekių rinkos.
4. Veiksmingesnis taisyklių vykdymas: siekiama sustiprinti priežiūrą dėl trečiųjų šalių gaminių saugos, peržiūrėti vartotojų apsaugos bendradarbiavimo reglamentą ir rinkos priežiūros taisykles, kad būtų geriau kovojama su nesąžininga praktika internete.

Informacija iš https://ec.europa.eu/

#7 Europos Komisija parengė gaires verslui dėl Bendros gaminių saugos reglamento taikymo

Europos Komisija parengė gaires, padedančias įmonėms, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms, suprasti ir vykdyti pareigas pagal naująjį Reglamentą (ES) 2023/988 dėl bendros gaminių saugos, kuris nuo 2024 m. gruodžio įvedė vieningą ne maisto gaminių saugos sistemą ES ir panaikino Direktyvą 2001/95/EB. Reglamentas užtikrina, kad ES rinkoje būtų tiekiami tik saugūs gaminiai, apsaugant vartotojus ir sudarant vienodas sąlygas įmonėms.

Gairės yra rekomendacinio pobūdžio dokumentas, paaiškinantis: kokiems gaminiams ir pardavimo kanalams taikomas reglamentas, kurie gaminiai neįtraukiami, bei kokios yra gamintojų, importuotojų, platintojų, įgaliotųjų atstovų ir elektroninių prekyviečių atsakomybės. Taip pat aptariami vartotojų informavimo, bendradarbiavimo su priežiūros institucijomis ir kiti svarbūs gaminių saugos klausimai.

Informacija iš https://vvtat.lrv.lt/

O kaip praktikoje: paprastai ir aiškiai  

Susidūrus su viena ar kita situacija, gali kilti klausimų: o kaip tai veikia praktikoje, kaip suprasti vieną ar kitą formuluotę, kuri yra teisės akte. Mūsų siekis pasidalinti paprastai ir aiškiai, kad suprastų kiekvienas. Sieksime padėti susiorientuoti tiek organizacijoms, tiek darbuotojams bei visiems, kurie nori suprasti ir rūpi. Atsakysime į atvirus klausimus, atsižvelgiant į Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvos (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive, trump. CSRD), Europos tvarumo atskaitomybės standartų (angl. European Sustainability Reporting Standarts, trump. ESRS), „Savanoriško mažųjų ir vidutinių o tvarumo atskaitomybės standarto“ (angl. Voluntary Sustainable Reporting Standard for non-listed SMEs, trump. VSME) ir apie kitų, su tvarumo sritimi susijusių, teisės aktų reikalavimus. Vienas mėnuo – vienas klausimas. Bet šį kartą ne apie reikalavimus ar standartus.

Klausimas: Kokią eglutę rinktis šventėms, kad būtume atsakingesni?

Mes atsakome ir rekomenduojame: Kiekvienas iš mūsų turi tradicijas, kurias puoselėja ir perduoda iš kartos į kartą. Vienas pagrindinių Šv. Kalėdų akcentų yra eglutė. Kuris pasirinkimas yra geriausias? Svarbu elgtis atsakingai. Dalijamės miškininkų patarimais, kaip jie pataria elgtis šventiniu laikotarpiu.

• Neskubėkime eglutės nešti į šiltus namus ir puošti: duokime laiko priprasti prie temperatūros skirtumo. Eglutę palaikykite garaže ar balkone, kiek vėsesnėje erdvėje kelias dienas, kol augalas apsipras;
• Nestatykime šalia radiatorių ar židinio, o jei kambaryje grindys šildomos – pakelkime eglutę nuo žemės;
• Jei eglutė vazone svarbu reguliariai laistyti: ne mažiau kaip kartą per savaitę ir purškime vandenį ant eglutės šakų;
• Vazone esančią eglutę kambaryje patariama laikyti ir laistyti iki kol neprasidės vegetacija. Dažniausiai iki dviejų savaičių, vėliau perkelti į vėsesnę patalpą, stebėti, kad dirvožemis neperdžiūtų, kol ateis laikas persodinti;
• Jei įsigijome kirstą eglę, laikykime ją stove ar inde su vandeniu, kur visuomet būtų vandens ir purškime vandenį ant eglutės šakų;
• Paprastosios eglutės spygliai šiltuose namuose pradeda byrėti po kelių dienų, dygioji eglė ar kėnis – atsparesni;
• Kirstą eglutę po švenčių nepamirškime pristatyti į tam skirtas vietas, kad jomis būtų atsakingai pasirūpinta;
• Puiki alternatyva, jei norime būti atsakingesni puošti eglės ar pušies šakas, kurias prieš šventes dažnai miškininkai dovanoja;
• Galime pasidaryti eglutę iš turimų knygų arba, jei namie auginame augalą, galime papuošti jį lemputėmis;
• Jei renkamės dirbtinę eglutę, svarbu žinoti, kad jos palieka apie 10 kartų didesnį anglies pėdsaką nei natūralios, o gamybos metu sukeliamas poveikis aplinkai neutralizuojamas, jei jos naudojamos daugiau kaip 10 ar net 20 metų. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad medžiaga, iš kurios gaminama eglutė, būtų perdirbama (paprastai eglutėms naudojamas plastikas turi žemą perdirbimo rodiklį.

Išlaikykime tradicijas bei susikurkime šventinę nuotaiką, bet tuo pačiu būkime atsakingi.

Naujienlaiškį parengė WIDEN komandos tvarumo ekspertės: teisės patarėja Vitalija Uzialaitė ir jaunesnioji teisininkė Viltė Vozbutaitė. Jei turite klausimų tvarumo temomis arba norėtumėte gauti išsamesnį naujienlaiškį apie pokyčius tvarumo teisėkūroje, kuris būtų adaptuotas Jūsų įmonei ar sektoriui , susiekite.

Kviečiame mūsų teisės patarėją Vitaliją sekti LinkedIn.