Pirmiausia reikia žinoti, kad uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) akcijų pirkimo-pardavimo sutartys turi būti sudarytos raštu.
Notariškai tvirtinamos sutartys, kai parduodama:
arba
Tokias sąlygas atitinkančių akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių tvirtinti notariškai nereikia, kai uždarosios akcinės bendrovės akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos perduotos tvarkyti finansų maklerio įmonei arba bankui, turinčiam teisę teikti investicines paslaugas.
Praktikoje pasitaiko atvejų, kai akcijos parduodamos dalimis, siekiant apeiti šiuos reikalavimus, tačiau tai gali baigtis sutarties negaliojimu, kai viena šalis turi grąžinti kitai ką įgijusi. Tokį sandorį gali ginčyti šalys, kreditoriai.
Dar vienas svarbus dalykas yra įrašai apie įgytas akcijas bendrovės vertybinių popierių sąskaitose, nes tik nuo to momento akcininkas gali naudotis visomis akcininko teisėmis.

Sudarant verslo įsigijimo sandorius, reikia gauti tam tikrus leidimus:
Jeigu Komisijai apie sandorį nepranešta ir investuotojas neatitinka saugumo reikalavimų, sandoris gali būti panaikintas.
Neturint leidimo, sandoris nebus tvirtinamas, o nustačius, kad žemės ūkio paskirties žemės įsigyta daugiau nei 500 ha, Nacionalinė žemės tarnyba pasiūlo parduoti žemės dalį, proporcingą įsigytų akcijų daliai, viršijančią 500 ha žemės, valstybei už žemės įsigijimo kainą arba vidutinę rinkos vertę, jeigu vidutinė rinkos vertė yra mažesnė už įsigijimo kainą. Jeigu įgijėjas nesutinka tokiu būdu žemės parduoti, nacionalinė žemės tarnyba kreipiasi į teismą dėl žemės perdavimo valstybei.
Praktikoje pasitaiko situacijų, kai vienas ar keli akcininkai nesutinka parduoti savo akcijų, nors kiti akcininkai jas nori parduoti, o pirkėjas nori įsigyti visą akcijų paketą.
Viena iš įstatymų nustatytų priemonių galėtų būti privalomas akcijų išpirkimas: akcininkai, valdantys ne mažiau kaip 95 % balsų, turi teisę reikalauti, kad likusieji akcininkai privalomai parduotų savo akcijas, tačiau šitaip galima išpirkti tik 5 proc. akcijų, praktikoje kyla ginčų dėl teisingos akcijų kainos, nustatytas 3 mėnesių terminas pateikti pasiūlymą dėl akcijų išpirkimo nuo tada, kai didieji akcininkai įgijo 95 % balsų. Taigi ne visada ši priemonė gali pagelbėti. Geriausia būtų ateities sandorius aptarti akcininkų sutartyje, kadangi įstatymuose įtvirtinta mažumos išpirkimo galimybė ar kiti įrankiai ne visada užtikrina norimą rezultatą.
Akcininkų sutartimi galima susitarti dėl akcijų perleidimo sąlygų: kas, kada ir kokiomis sąlygomis gali parduoti akcijas, mažumos akcininkų įsipareigojimas parduoti akcijas kartu su kitais akcininkas bei galimybė prisijungti prie akcijų pardavimo ir kt.
2026 m. sausio 1 d. įsigalios reikšmingi Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai, kurie aktualūs ir tiems, kurie ketina perleisti akcijas.
Įstatyme numatyta svarbi išimtis: fiksuotas 15 proc. GPM tarifas taikomas pajamoms, gautoms iš ne mažiau kaip 5 metus išlaikytų ne biržoje įsigytų akcijų, dalių ar pajų pardavimo, šios pajamos nebus įtraukiamos į bendrą pajamų krepšelį.
Jeigu akcijos nebuvo išlaikytos 5 metus, akcijų perleidimo pelnas bus įtraukiamas į bendrą pajamų krepšelį ir apmokestinamas taip:
Vadovaujantis šiuo metu galiojančio įstatymo nuostatomis, pajamos iš akcijų pardavimo 2025 metais būtų apmokestinamos priklausomai nuo jų dydžio: akcijų pardavimo pelno dalis, neviršijanti 120 VDU (253 065,60 Eur), yra apmokestinama 15% gyventojų pajamų mokesčio tarifu, o pelno dalis, viršijanti 120 VDU (253 065,60), – 20% GPM tarifu.
Taigi ketinant parduoti akcijas, kurios išlaikytos 5 metus, o iš akcijų pardavimo gautos apmokestinamos pajamos viršys 253 065,60 EUR, vertėtų palaukti kitų metų.
Tekstą parengė įmonių teisės, susijungimų bei įsigijimų praktikos vadovė, partnerė Lina Šikšniutė-Vaitiekūnienė.
Kviečiame Liną sekti LinkedIn.