Pensijų fondai ir santuokos nutraukimas

December 2, 2025 News

Daugeliui privačiuose pensijų fonduose kaupiama pensija atrodo kaip tolimos ateities garantija, tačiau praktika rodo, kad šios lėšos yra aktualios ir santuokos nutraukimo bylose. Nors šios kaupiamos lėšos gali atrodyti „neliečiamos“, tačiau santuokos metu sukaupta jų vertė gali siekti tūkstančius ar net dešimtis tūkstančių eurų, todėl jos turi įtakos sutuoktinių bendro turto balansui ir gali tapti ginčo objektu santuokos nutraukimo byloje.

Ar privačiame pensijų fonde sukauptos lėšos laikomos bendrąja jungtine nuosavybe?

Jei santuokos metu sutuoktiniai kaupia privačiuose pensijų kaupimo fonduose, o įmokas atlieka būtent iš bendro sutuoktinių turto, tokiu atveju svarbu nepamiršti, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomas ne tik santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas, automobiliai, pajamos, gautos iš kiekvieno sutuoktinio veiklos, bet ir lėšos kaupiamos privačiuose pensijų fonduose.

Vis dėlto privataus pensijų fondo lėšos ne visada laikomos bendru turtu. Jos gali būti pripažįstamos sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu sutuoktinis santuokos nutraukimo byloje įrodo, jog įmokas atliko iš asmeninių lėšų. Pavyzdžiui, jei sutuoktinis paveldėjo ar jam buvo padovanota tam tikra pinigų suma, kurią jis įnešė į privatų pensijų kaupimo fondą, šios lėšos gali būti pripažintos asmenine nuosavybe. Taip pat asmenine nuosavybe lieka pensijų fondo dalis, sukaupta iki santuokos sudarymo.

Kaip privačiame pensijų kaupimo fonde sukauptos lėšos dalinamos santuokos nutraukimo atveju?

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei privatus pensijų fondas yra sukauptas iš bendrų sutuoktinių lėšų, santuokos nutraukimo atveju kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti, kad jam būtų pripažinta teisė į pusę pensijų fondo.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nedetalizuojama, kas sudaro pusę pensijų fondo, ar tai yra bendra vertė sukaupto pensijų fondo, ar sukauptų pensijų fondo vienetų kiekis ir pan. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į Pensijų kaupimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad pensijų fondą sudarantis pensijų turtas yra pensijų fondo dalyvių bendroji dalinė nuosavybė. Dalyvio dalis pensijų fondo bendrojoje nuosavybėje nustatoma pagal jo pensijos sąskaitoje įrašytų pensijų fondo vienetų skaičių. Iš šios nuostatos galima spręsti, kad nuosavybė yra būtent pensijų fondo vienetai.

Paprastai pensijų kaupimo sutartis santuokos nutraukimo atveju nėra nutraukiama, o ir lėšas iš sukaupto privataus pensijų kaupimo fondo, priklausomai nuo pasirinktos pensijų kaupimo pakopos ir sutarties sąlygų, asmuo faktiškai galės gauti tik sulaukęs senatvės pensijos amžiaus. Todėl kyla klausimas, kaip tuomet padalinti šį bendrą turtą, jei santuokos nutraukimo atveju sutuoktiniai nėra sulaukę senatvės pensijos amžiaus ir negali sukauptomis lėšomis laisvai disponuoti?

Dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra, pavyzdžiui, vienam sutuoktiniui atitenka namas, kitam – automobilis ir butas. Galimybės pensijų fonde sukauptas lėšas padalinti natūra įstatymas nenumato. Pavyzdžiui, pagal galiojantį teisinį reguliavimą nėra galimybės priteisti atitinkamai pusę pensijų kaupimo fonde santuokos metu sukauptų pensijų fondo vienetų ir jų perduoti į buvusio sutuoktinio pensijų fondo sąskaitą ar išmokėti jų vertę pinigais.

Visgi nepaisant to, kad privačiuose pensijų fonduose sukauptų lėšų negalima padalyti natūra, tai nereiškia, jog jos negali būti vertinamos kaip dalintinas turtas. Įstatymas nedraudžia santuokos nutraukimo byloje pripažinus kiekvieno iš sutuoktinių teisę į pusę kito sutuoktinio pensijų fonde santuokos metu sukaupto pensijų fondo, priteisti atitinkamą kompensaciją pinigine išraiška pagal tame fonde sukauptų pensijos vienetų vertę. Tai reiškia, kad sutuoktinis ir toliau lieka pensijų kaupimo fondo dalyviu, jo sukauptų lėšų suma nekinta, tačiau jis turi sumokėti kitam sutuoktiniui pusės santuokos metu sukauptų pensijos fondo vienetų vertės kompensaciją.

Svarbu nepamiršti, kad ne visos sutuoktinių privačiuose pensijų fonduose esančios lėšos yra sukauptos tik iš sutuoktinių lėšų. Taip pat už kiekvieną dalyvį II pensijų kaupimo pakopoje papildoma pensijų įmoka pervedama iš valstybės biudžeto lėšų. Ši dalis nėra traukiama į dalintino turto masę. Dėl šios priežasties santuokos nutraukimo byloje būtina gauti tikslius duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apie sutuoktinio santuokos metu apskaičiuotas pensijų įmokų sumas.

Taigi nustatant priteistinos kompensacijos dydį, reikia nustatyti, kiek privataus pensijų fondo vienetų sutuoktinis įgijo santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų ir kokia yra šių vienetų vertė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.

Nors santuokos nutraukimo byloje turi būti padalintas visas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, neretai pamirštama padalinti privačiuose pensijų fonduose sukauptas lėšas. Jei po santuokos nutraukimo paaiškėja, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalintas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu ir atnaujinus santuokos nutraukimo bylą prašyti padalinti likusį nepadalintą turtą. Vis dėlto proceso atnaujinimas sukelia papildomų nepatogumų ir išlaidų, todėl jo geriau išvengti.

Galima matyti, kad privačiuose pensijų kaupimo fonduose santuokos metu sukauptų lėšų padalinimas nėra toks paprastas – kyla daug ginčų tiek dėl kompensacijos skaičiavimo ypatumų, tiek dėl jos dydžio.

Tam, kad išvengtų šių ginčų, sutuoktiniai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu, gali aiškiai įtvirtinti, kad privačiame pensijų kaupimo fonde sukauptos lėšos po santuokos nutraukimo lieka kiekvieno iš jų asmenine nuosavybe. Ginčų nekiltų ir tuo atveju, jei sutuoktiniai dar prieš santuoką sudarytų ikivedybinę sutartį, kurioje būtų aiškiai nustatyta, kad šios lėšos laikomos kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe.

Tekstą parengė šeimos teisės srityje besispecializuojanti jaunesnioji teisininkė Viltė Račkauskaitė.

Kviečiame Viltę sekti LinkedIn.