Tvarumas teisėje –
2026 m. rugpjūčio naujienos
September 2, 2026
News
WIDEN rugpjūčio mėnesio „Tvarumas teisėje“ naujienlaiškyje dalinamės apie svarbius pokyčius pakuočių, transporto priemonių žiediškumo, tvarumo atskaitomybės, klimato politikos, pastatų energinio efektyvumo ir tvaraus finansavimo srityse. Rugpjūtį verslui ypač aktuali tapo praktinė ES Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamento taikymo pradžia, Lietuvoje toliau įgyvendinamas tvarumo atskaitomybės reikalavimų supaprastinimas, o finansų sektoriuje daugėja praktinio ESG rizikų ir ESG reitingų reguliavimo.
Jei turite klausimų tvarumo temomis arba norėtumėte gauti išsamesnį naujienlaiškį apie pokyčius tvarumo teisėkūroje, kuris būtų adaptuotas Jūsų įmonei ar sektoriui, kviečiame kreiptis el. paštu lithuania@widen.legal
Apie tai, ką rasite:
- Nauja! ES teisė: Pradėtas taikyti ES Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentas; Įsigaliojo naujos transporto priemonių žiediškumo taisyklės; ES stiprina dėmesį sausroms ir vandens atsparumui; Europos Komisija peržiūri orlaivių triukšmo valdymo taisykles;
- Nauja! LR teisė: Finansų ministerija pateikė tvarumo atskaitomybės reikalavimų pakeitimus; Pritarta Klimato kaitos valdymo įstatymo pakeitimams dėl aiškesnio CO₂ transportavimo infrastruktūros reguliavimo; Pasikeitė transporto priemonių gamintojų ir importuotojų atsakomybės tvarka;
- Įdomu ir naudinga: Atnaujinti Komisijos paaiškinimai dėl ES miškų naikinimo reglamento (EUDR); EBA paskelbė naują ES bankų ESG rizikų rodiklių suvestinę; Prasidėjo ESMA ESG reitingų teikėjų registravimo etapas; Europos Komisija paskelbė gaires dėl skaitmeninio baterijų paso; Juridiniams asmenims skirta 5 mln. eurų savaime užaugusiems medžiams išsaugoti; Paskelbtas įmonių, kurioms 2026–2030 m. nemokamai skiriami taršos leidimai, sąrašo projektas; Lietuva tapo sparčiausiai augančia atsinaujinančios elektros energijos rinka ES;
- Jūs klausiate, mes atsakome: Ar nuo rugpjūčio visos ES rinkai tiekiamos pakuotės jau turi atitikti naujus reikalavimus?
Nauja! ES teisė
#1 Pradėtas taikyti ES Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentas
Nuo 2026 m. rugpjūčio 12 d. etapais pradėtas taikyti ES Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentas (PPWR). Naujuoju reglamentu siekiama sustabdyti nuolat augantį pakuočių atliekų kiekį, pagerinti jų surinkimą ir perdirbimą bei suvienodinti iki šiol skirtingas valstybių narių taisykles. Tai turėtų palengvinti tarpvalstybinę prekybą, tačiau kartu įmonėms nustato naujus pakuočių projektavimo, sudėties, ženklinimo ir atliekų prevencijos reikalavimus.
Viena iš pirmųjų praktiškai reikšmingų priemonių – PFAS koncentracijos ribojimas su maistu besiliečiančiose pakuotėse. Reglamentu taip pat palaipsniui bus reikalaujama mažinti perteklines pakuotes ir tuščią erdvę, atsisakyti tam tikrų vienkartinių plastikinių pakuočių, didinti pakartotinį naudojimą bei naudoti daugiau perdirbtų žaliavų. Iki 2030 m., nesiėmus papildomų priemonių, bendras pakuočių atliekų kiekis ES galėjo išaugti apie 19 proc., o plastikinių pakuočių atliekų – net 46 proc.
Kas toliau? 2028 m. bus pradėta taikyti suderinta pakuočių ženklinimo sistema, o nuo 2030 m. – tuščios erdvės ribojimai, dalies vienkartinių plastikinių pakuočių draudimai, pakartotinio naudojimo tikslai, privalomas perdirbto plastiko kiekis ir reikalavimas, kad visos pakuotės būtų perdirbamos. Įmonėms jau dabar reikėtų įvertinti pakuočių sudėtį, tiekimo grandinę, ženklinimą ir atitikties dokumentus.
#2 Įsigaliojo naujos transporto priemonių žiediškumo taisyklės
2026 m. rugpjūčio 13 d. įsigaliojo naujas Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių reglamentas. Juo atnaujinamos transporto priemonių projektavimo, gamybos, surinkimo, išmontavimo ir atliekų tvarkymo taisyklės. Reglamentu siekiama, kad transporto priemones būtų lengviau remontuoti ir išmontuoti, o jų dalis bei medžiagas – pakartotinai naudoti, atnaujinti ir perdirbti.
Naujos taisyklės turėtų padėti efektyviau susigrąžinti plieną, aliuminį, varį, retųjų žemių elementus ir kitas vertingas žaliavas. Tai svarbu ne tik aplinkosaugos požiūriu, bet ir mažinant ES automobilių pramonės priklausomybę nuo importuojamų pirminių žaliavų. Reglamentu taip pat stiprinami transporto priemonių atsekamumo reikalavimai ir nustatomi aiškesni kriterijai, pagal kuriuos naudota transporto priemonė atskiriama nuo eksploatuoti netinkamos transporto priemonės.
Kas toliau? Nuo 2032 m. naujose transporto priemonėse turės būti bent 15 proc. perdirbto plastiko, nuo 2036 m. – 25 proc. Planuojami ir privalomi perdirbto plieno bei aliuminio rodikliai. Nuo 2031 m. vidurio už ES ribų bus galima eksportuoti tik techniškai tinkamas naudoti transporto priemones.
#3 ES stiprina dėmesį sausroms ir vandens atsparumui
2026 m. rugpjūtį vykusioje Jungtinių Tautų konvencijos dėl kovos su dykumėjimu COP17 konferencijoje ES paragino stiprinti pasaulines priemones, skirtas nualintai žemei atkurti, vandens ištekliams apsaugoti ir atsparumui sausroms didinti. ES pozicija grindžiama tuo, kad sausros ir vandens trūkumas nebėra pavienės ekstremalios situacijos – jie tampa nuolatine ekonomine, socialine ir aplinkosaugine rizika.
Užsitęsęs karštis ir mažas kritulių kiekis daro poveikį geriamojo vandens tiekimui, žemės ūkiui, energijos gamybai, upių transportui ir ekosistemoms. Vandens trūkumas gali riboti drėkinimą, hidroenergijos gamybą ir elektrinių aušinimą, sutrikdyti pramonės procesus bei didinti konfliktą tarp skirtingų vandens naudotojų. Europos Komisija pabrėžė būtinybę pereiti nuo reagavimo į jau kilusias krizes prie išankstinio pasirengimo.
Kas toliau? Tikėtinas didesnis dėmesys vandens naudojimo efektyvumui, sausros rizikos planams ir investicijoms į atsparumą. Tai ypač aktualu žemės ūkiui, maisto pramonei, energetikai ir daug vandens naudojančioms gamybos įmonėms.
#4 Europos Komisija peržiūri orlaivių triukšmo valdymo taisykles
2026 m. rugpjūčio 27 d. Europos Komisija pradėjo viešas konsultacijas dėl Subalansuoto požiūrio reglamento, nustatančio, kaip didžiuosiuose ES oro uostuose turi būti sprendžiama orlaivių keliamo triukšmo problema. Reglamentas reikalauja, kad prieš nustatydamos orlaivių skrydžių apribojimus valstybės narės ir oro uostai įvertintų visas galimas triukšmo mažinimo priemones ir konsultuotųsi su suinteresuotaisiais subjektais.
Pagal subalansuoto požiūrio principą pirmiausia turi būti vertinamos mažiau ribojančios priemonės: tylesnių orlaivių naudojimas, tinkamesnis teritorijų planavimas, triukšmą mažinančios skrydžių procedūros ir oro uosto veiklos organizavimo pakeitimai. Skrydžių ribojimai, pavyzdžiui, naktinių skrydžių draudimai, turėtų būti taikomi tik tuomet, kai kitomis priemonėmis nustatytų triukšmo tikslų pasiekti nepavyksta.
Vertinimu siekiama nustatyti, ar dabartinės taisyklės veiksmingai apsaugo prie oro uostų gyvenančių žmonių sveikatą ir gerovę, kartu tinkamai atsižvelgiant į oro transporto keleivių, oro vežėjų ir oro uostų interesus.
Kas toliau? Suinteresuotieji asmenys pastabas gali pateikti iki 2026 m. lapkričio 19 d. Komisija, įvertinusi konsultacijų rezultatus ir reglamento veikimą, spręs, ar galiojanti sistema yra pakankamai veiksminga ir ar reikalingi jos pakeitimai.
Nauja! LR teisė
#1 Finansų ministerija pateikė tvarumo atskaitomybės reikalavimų pakeitimus
Finansų ministerija pateikė Vyriausybei įstatymų projektus, kuriais į Lietuvos teisę perkeliama supaprastinta ES Tvarumo atskaitomybės direktyva. Pakeitimais siaurinamas įmonių, privalančių teikti tvarumo informaciją, ratas. Pareiga iš esmės liktų įmonėms ir įmonių grupėms, turinčioms daugiau kaip 1 000 darbuotojų ir gaunančioms daugiau kaip 450 mln. eurų grynųjų pardavimo pajamų.
Įmonėms, turinčioms 500–1 000 darbuotojų ir gaunančioms 50–450 mln. eurų pajamų, sudaryta galimybė tvarumo informacijos neteikti už 2025–2026 finansinius metus, o nuo 2027 m. jos į privalomos tvarumo atskaitomybės apimtį nebepatektų.
Kas toliau? Įstatymų projektus dar turės apsvarstyti Vyriausybė ir priimti Seimas. Supaprastintos direktyvos nuostatos į Lietuvos teisę turi būti perkeltos iki 2027 m. kovo 19 d. Įmonėms reikėtų iš naujo įvertinti, ar jos liks privalomos tvarumo atskaitomybės apimtyje, ar tvarumo informaciją galės teikti savanoriškai.
#2 Pritarta Klimato kaitos valdymo įstatymo pakeitimams dėl aiškesnio CO₂ transportavimo infrastruktūros reguliavimo
Vyriausybė pritarė Klimato kaitos valdymo įstatymo pakeitimams, kurie sudarys sąlygas Lietuvoje sugautą CO₂ transportuoti į kitose ES valstybėse esančias geologinio saugojimo saugyklas, pavyzdžiui, Šiaurės jūroje. CO₂ sugavimą ir transportavimą bus galima vykdyti turint bet kurios ES valstybės narės išduotą leidimą.
Pakeitimai svarbūs Klaipėdoje planuojamam CO₂ perkrovos terminalui, per kurį numatoma gabenti Lietuvoje ir Latvijoje sugautą CO₂. Planuojamas terminalo pajėgumas – 2,8 mln. tonų CO₂ per metus. Taip pat numatoma Licencijų informacinėje sistemoje viešinti fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų srityje veikiančių atestuotų ir leidimus turinčių paslaugų teikėjų duomenis.
Kas toliau? Klimato kaitos valdymo įstatymo pakeitimų projektas dar turės būti svarstomas ir priimtas Seime. Jam įsigaliojus būtų pašalintos teisinės kliūtys tarpvalstybiniam CO₂ transportavimui ir sudarytos sąlygos praktiškai plėtoti Klaipėdos CO₂ terminalą bei tarptautinę anglies dioksido surinkimo, transportavimo ir saugojimo grandinę.
#3 Pasikeitė transporto priemonių gamintojų ir importuotojų atsakomybės tvarka
Įsigaliojus Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimams, transporto priemonių gamintojai ir importuotojai gali pasirinkti individualiai organizuoti jų Lietuvos rinkai patiektų transporto priemonių atliekų tvarkymą. Pasirinkę individualų modelį, jie turi užtikrinti visą eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo, vežimo, išmontavimo ir atliekų apdorojimo sistemą.
Tokie gamintojai ir importuotojai privalo sudaryti sutartis su teisę turinčiais atliekų surinkėjais ir tvarkytojais, užtikrinti bent po vieną eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo vietą kiekvienoje apskrityje ir sudaryti galimybę rinkos vertės neturinčią transporto priemonę atiduoti nemokamai. Taip pat reikia vykdyti apskaitą, teikti metines veiklos ataskaitas ir įgyvendinti nustatytas pakartotinio naudojimo bei perdirbimo užduotis.
Pasirinkus individualų modelį, registruojantis GPAIS būtina pateikti banko garantiją arba laidavimo draudimo sutartį, patvirtinančią, kad atliekų tvarkymas bus tinkamai finansuojamas. Šių finansinių užtikrinimo priemonių reikalavimai detalizuoti aplinkos ministro 2026 m. rugpjūčio 18 d. įsakyme Nr. D1-154.
Kas toliau? Iki 2026 m. rugpjūčio 14 d. GPAIS jau registruoti gamintojai ir importuotojai, kurie atliekų tvarkymo nėra pavedę licencijuotai organizacijai, per du mėnesius turi pateikti banko garantiją arba laidavimo draudimo sutartį. Alternatyva išlieka dalyvavimas licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos sistemoje.
Įdomu ir naudinga
#1 Atnaujinti Komisijos paaiškinimai dėl ES miškų naikinimo reglamento (EUDR)
Europos Komisija rugpjūčio 21 d. paskelbė EUDR įgyvendinimui skirtą dažniausiai užduodamų klausimų rinkinį. Dokumentas prieinamas visomis ES kalbomis, taip pat lietuvių kalba.
Paaiškinimai papildo liepą Komisijos priimtas EUDR įgyvendinimo priemones, kuriomis buvo atnaujinta reglamento produktų taikymo sritis ir nustatytos Informacinės sistemos, skirtos deramo patikrinimo pareiškimams teikti, techninės taisyklės.
#2 EBA paskelbė naują ES bankų ESG rizikų rodiklių suvestinę
Europos bankininkystės institucija (EBA) šiandien paskelbė naujausią aplinkos, socialinių ir valdymo (ESG) rizikos suvestinę, kurioje matyti, kad 2025 m. antroje pusėje visoje ES ir EEE bankų perėjimo ir fizinių klimato rizikos rodikliai išliko stabilūs. Rezultatai taip pat rodo, kad palaipsniui gerėja su klimatu susijusių duomenų prieinamumas ir kokybė, ypač vertinant hipotekos portfelių energijos vartojimo efektyvumą, o tai padeda užtikrinti patikimesnę klimato rizikos stebėseną bankų sektoriuje.
ESG rizikos vis labiau integruojamos į įprastą bankų rizikos valdymą ir priežiūrą. Tai aktualu ne tik bankams. Finansavimo siekiančioms įmonėms gali didėti poreikis pateikti patikimus duomenis apie emisijas, energijos vartojimą, pastatų energetinį efektyvumą ir kitus aplinkosauginius rodiklius
#3 Prasidėjo ESMA ESG reitingų teikėjų registravimo etapas
2026 m. rugpjūtį į praktinį taikymo etapą perėjo naujas ES ESG reitingų teikėjų priežiūros režimas. Pagal ESG reitingų reglamentą ESMA atsakinga už ESG reitingų teikėjų registravimą ir priežiūrą. ESG reitingų teikėjai, kuriems taikoma įprasta autorizavimo procedūra ir kurie jau veikė ES rinkoje, apie ketinimą tęsti veiklą turėjo informuoti ESMA iki rugpjūčio 2 d., o vėliau pateikti paraišką dėl autorizavimo.
Naujasis reguliavimas siekia didesnio ESG reitingų metodikų skaidrumo, patikimumo ir nepriklausomumo. ESG reitingai plačiai naudojami investavimo, finansavimo ir rizikos vertinimo procesuose, todėl jų teikėjų priežiūra aktuali ne tik finansų įstaigoms, bet ir įmonėms, kurių ESG veiklos rezultatus vertina išoriniai reitingų teikėjai. Vidutiniai ir dideli ESG reitingų teikėjai paraiškas dėl autorizavimo gali teikti iki 2026 m. lapkričio 2 d.
#4 Europos Komisija paskelbė gaires dėl skaitmeninio baterijų paso
Europos Komisija rugpjūčio 21 d. paskelbė atnaujintas praktines gaires, skirtas padėti baterijų rinkos dalyviams pasirengti skaitmeninio baterijų paso reikalavimams pagal Reglamentą (ES) 2023/1542 dėl baterijų ir baterijų atliekų. Gairės skirtos elektrinių transporto priemonių baterijoms, lengvųjų transporto priemonių baterijoms ir pramoninėms baterijoms, kurioms bus taikomas baterijų paso reikalavimas.
Nuo 2027 m. vasario 18 d. baterijų pasą turės turėti kiekviena ES rinkai pateikiama ar pradėta naudoti elektrinės transporto priemonės baterija, lengvosios transporto priemonės baterija ir didesnės kaip 2 kWh talpos pramoninė baterija. Įmonėms verta jau dabar nustatyti, kas tiekimo grandinėje valdys reikiamus duomenis ir kaip jie bus integruojami į skaitmeninį pasą.
#5 Juridiniams asmenims skirta 5 mln. eurų savaime užaugusiems medžiams išsaugoti
Aplinkos ministerija skyrė 5 mln. eurų paramą juridiniams asmenims, kurie ne miško paskirties žemėje išsaugos savaime užaugusius medžius ir atitinkamus plotus įtrauks į miško žemės apskaitą. Priemonė finansuojama Klimato kaitos programos lėšomis ir ja siekiama didinti Lietuvos miškingumą bei išsaugoti jau susiformavusius medžių plotus. Kompensacija sieks 900 eurų su PVM už vieną hektarą. Dotacija bus vienkartinė ir skiriama pagal unikalų žemės sklypo numerį. Parama gali būti aktuali įmonėms, organizacijoms ir kitiems juridiniams asmenims, valdantiems ne miško paskirties žemės sklypus, kuriuose savaime užaugo medžiai.
Išsaugojus savaiminukus, atitinkama teritorija turės būti įtraukta į miško žemės apskaitą. Todėl pareiškėjams svarbu įvertinti ne tik gaunamos dotacijos dydį, bet ir būsimus žemės naudojimo, miško apsaugos bei ūkinės veiklos ribojimus.
Juridiniai asmenys paraiškas galės teikti nuo 2026 m. rugsėjo 29 d. APVA informacinėje sistemoje APVIS. Prieš teikiant paraišką reikėtų patikrinti žemės sklypo paskirtį, savaiminukų plotą, atitiktį finansavimo sąlygoms ir galimas sklypo naudojimo pasekmes jį įtraukus į miško žemės apskaitą.
#6 Paskelbtas įmonių, kurioms 2026–2030 m. nemokamai skiriami taršos leidimai, sąrašo projektas
Aplinkos apsaugos agentūra paskelbė Lietuvos įrenginių valdytojų, kuriems 2026–2030 m. laikotarpiu numatoma nemokamai skirti ES apyvartinius taršos leidimus, sąrašo projektą. Šie įrenginiai dalyvauja ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (ES ATLPS).
Vienas apyvartinis taršos leidimas suteikia teisę išmesti vieną toną anglies dioksido ekvivalento. Įrenginių valdytojai kiekvienais metais turi atsiskaityti už faktinį išmetamųjų teršalų kiekį ir pateikti atitinkamą leidimų skaičių. Nemokamas leidimų skyrimas sumažina dalį šių sąnaudų ir pirmiausia skirtas sektoriams, kuriuose dėl tarptautinės konkurencijos kyla vadinamojo anglies dioksido nutekėjimo rizika.
Paskelbtame sąraše nurodytas nemokamai skiriamų leidimų kiekis dar nėra galutinis. Jis gali būti koreguojamas pagal ES reglamentus, be kita ko, atsižvelgiant į konkretaus įrenginio gamybos apimties ir veiklos lygio pokyčius.
#7 Lietuva tapo sparčiausiai augančia atsinaujinančios elektros energijos rinka ES
Energetikos ministerijos duomenimis, 2026 m. rugpjūtį bendra Lietuvoje įrengtų atsinaujinančios energetikos elektrinių galia pasiekė 6,4 GW – tai 39 proc., arba 1,8 GW, daugiau nei prieš metus. Iki 2026 m. pabaigos planuojama pasiekti 7 GW. Vien per pirmąjį pusmetį prie elektros tinklų prijungta 752 MW naujų saulės, vėjo elektrinių ir energijos kaupimo įrenginių galios.
Ypač sparčiai plečiasi elektros kaupimo įrenginiai. Per pirmąjį pusmetį prijungta apie 276 MW baterijų sistemų, kai tuo pačiu 2025 m. laikotarpiu – tik 19 MW. Bendra veikiančių baterijų galia šalyje jau siekia apie 0,7 GW, o iki metų pabaigos turėtų viršyti 1,3 GW. Kaupimo sistemos leidžia išsaugoti perteklinę saulės ir vėjo elektrą, mažina kainų svyravimus ir didina elektros sistemos lankstumą.
Kas toliau? Vien naujų elektrinių statybos nebepakaks – pagrindiniais klausimais taps elektros tinklų plėtra, kaupimas ir perteklinės elektros panaudojimas. Lietuva planuoja didinti „LitPol Link“ pralaidumą, įgyvendinti „Harmony Link“ ir stiprinti jungtis su Latvija. Kartu siekiama pritraukti daugiau daug elektros naudojančių vartotojų, pavyzdžiui, pramonės įmonių ir duomenų centrų.
O kaip praktikoje? Jūs klausiate, mes atsakome
Susidūrus su viena ar kita situacija tvarumo srityje, kyla klausimų: o kaip tai veikia praktikoje, kaip suprasti vieną ar kitą teisės akto formuluotę arba, susidūrus su realia situacija, nežinoma apie reikalavimus ar pokyčius teisės aktuose. Mūsų siekis – atsakyti į Jūsų klausimus paprastai ir aiškiai. Vienas mėnuo – vienas klausimas.
Klausimas. Ar nuo rugpjūčio visos ES rinkai tiekiamos pakuotės jau turi atitikti naujus reikalavimus?
Atsakome. Nuo 2026 m. rugpjūčio 12 d. Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentas pradėtas taikyti visoje ES, tačiau ne visi jame nustatyti reikalavimai taikomi nuo tos pačios datos. Pavyzdžiui, nuo rugpjūčio jau taikomi PFAS ribojimai su maistu besiliečiančioms pakuotėms, o dalis esminių perdirbamumo, perdirbto plastiko naudojimo, pakuočių kiekio mažinimo ir pakartotinio naudojimo reikalavimų bus pradėti taikyti tik vėliau, didelė jų dalis – nuo 2030 metų. Todėl kiekvienai pakuotei svarbu vertinti konkretaus reglamento reikalavimo taikymo datą.
Jei kyla klausimų tvarumo srityje, susisiekite el. paštu lithuania@widen.legal, galime jums padėti.
Naujienlaiškio informacijos šaltiniai:
https://environment.ec.europa.eu
https://transport.ec.europa.eu
https://single-market-economy.ec.europa.eu
WIDEN turi skiltį, kurioje rasite visus naujienlaiškius bei WIDEN kelionę tvarumo srityje:
https://widen.legal/lt/tvarumas/
Naujienlaiškį parengė WIDEN komandos tvarumo ekspertai: teisės patarėja Vitalija Uzialaitė ir jaunesnysis teisininkas Dovydas Rimkus. Jei turite klausimų arba norėtumėte gauti tvarumo teisės aktų apžvalgą, kuri būtų adaptuota jūsų įmonei ar sektoriui , susiekite el. paštu lithuania@widen.legal
Daugiau mūsų naujienų sekite LinkedIn.
English 
Estonian 
Latvian 
Lithuanian 
Russian