
WIDEN rugsėjo mėnesio „Tvarumas teisėje“ naujienlaiškyje dalijamės naujienomis apie svarbius pokyčius ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS), atliekų eksporto, ES miškų naikinimo reglamento įgyvendinimo, pakuočių ir tekstilės atliekų tvarkymo bei pramonės dekarbonizacijos finansavimo srityse. Rugsėjį verslui ypač aktuali tapo ES Tarybos pozicija dėl didesnio nemokamų taršos leidimų skaičiaus energijai imlioms pramonės šakoms ir artėjantis plastiko atliekų eksporto į ne EBPO šalis draudimas, o Lietuvoje Aplinkos ministerija paskelbė Seimo rudens sesijai teiksianti platų aplinkosaugos įstatymų projektų paketą.
Jei turite klausimų tvarumo temomis arba norėtumėte gauti išsamesnį naujienlaiškį apie pokyčius tvarumo teisėkūroje, kuris būtų adaptuotas Jūsų įmonei ar sektoriui, kviečiame kreiptis el. paštu lithuania@widen.legal
2026 m. rugsėjo 16 d. ES Taryba nustatė savo poziciją dėl teisės akto pakeitimo, kuriuo 2026–2030 m. būtų didinamas nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičius sektoriams, kuriems taikomi šilumos ir kuro ATLPS lyginamieji rodikliai. Tai energijai imlūs sektoriai, kuriuose kyla didesnė anglies dioksido nutekėjimo rizika. Tarybos pozicijoje numatyta papildomai paskirstyti apie 88 mln. leidimų – Komisijos vertinimu, tai šiems sektoriams leistų sutaupyti apie 6 mlrd. eurų. Taryba papildomai pridėjo dar 33 mln. leidimų, kurie anksčiau nebuvo paskirstyti, nes įrenginiai neatitiko ATLPS sąlygų.
Pakeitimą Komisija pateikė 2026 m. liepą, atsižvelgdama į pramonės ir valstybių narių susirūpinimą dėl birželį sumažintų 2026–2030 m. lyginamųjų rodiklių. Tai aktualu ir Lietuvos įrenginių valdytojams, kuriems Aplinkos apsaugos agentūra jau paskelbė nemokamų leidimų sąrašo projektą – jame nurodyti kiekiai dar nėra galutiniai.
Kas toliau? Tai dar ne galutinis sprendimas. Derybos su Europos Parlamentu prasidės, kai Parlamentas nustatys savo poziciją, o pirmininkaujanti Airija siekia greito susitarimo dėl galutinio teksto. ATLPS įrenginių valdytojams verta stebėti, kaip keisis jiems skiriamų nemokamų leidimų kiekis.
2026 m. rugsėjo 8 d. Europos Komisija priėmė sprendimą, kuriuo oro vežėjams skiriami ES ATLPS leidimai už tvariojo aviacinio kuro (SAF) naudojimą 2025 m. Iš viso skirta apie 5,2 mln. leidimų, kurių vertė – apie 430 mln. eurų; jie paskirstyti 130 operatorių. Kartu su 135 mln. eurų nauda dėl nulinio SAF išmetimų vertinimo bendra 2025 m. paskata siekia apie 565 mln. eurų.
Parama padengia visą fosilinio žibalo ir tinkamo SAF kainų skirtumą arba jo dalį. Oro vežėjai turėtų viešinti gautą ATLPS paramą.
Kas toliau? 2026 m. liepą pateiktame ATLPS peržiūros pasiūlyme Komisija siūlo mechanizmą papildyti dar 110 mln. leidimų. Tai atitiktų apie 15 mlrd. eurų paramą, kuri būtų skirta ir elektrifikacijai bei aviacijos poveikiui klimatui, nesusijusiam su CO₂, mažinti. Šis pasiūlymas dar turės būti svarstomas ES institucijose.
2026 m. rugsėjo 18 d. Europos Komisija paskelbė ne EBPO šalių, kurioms po 2027 m. gegužės galėtų būti leista importuoti tam tikras nepavojingas ES atliekas, sąrašo projektą ir pradėjo dėl jo viešą konsultaciją. Atliekų vežimo reglamentas nustato bendrą principą, kad nuo 2027 m. gegužės 21 d. atliekų eksportas į ne EBPO šalis nebus leidžiamas, tačiau išimtis bus galima šalims, kurios to aiškiai paprašė ir įrodė gebančios atliekas tvarkyti aplinkosauginiu požiūriu tinkamai. Tokius prašymus pateikė 32 šalys.
Kartu paskelbtas vertinimas dėl plastiko atliekų eksporto į Turkiją. 2025 m. ES į Turkiją eksportavo 510 tūkst. tonų plastiko atliekų iš 1,4 mln. tonų viso eksporto. Vertinime nurodomi trūkumai, susiję su duomenų skaidrumu, teisės aktų įgyvendinimu ir valdymo aiškumu.
Kas toliau? Pastabas dėl sąrašo projekto galima teikti iki 2026 m. spalio 16 d. Pirmasis šalių sąrašas bus nustatytas iki 2026 m. pabaigos ir atnaujinamas bent kas dvejus metus. Primename, kad plastiko atliekų eksportas į ne EBPO šalis draudžiamas jau nuo 2026 m. lapkričio 21 d. Atliekas eksportuojančioms įmonėms verta jau dabar peržiūrėti savo eksporto grandines ir sutartis.
2026 m. rugsėjo 17 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtas Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2026/2102, kuriuo iš dalies pakeistas Reglamento (ES) 2023/1115 (EUDR) I priedas – atitinkamų biržos prekių ir produktų sąrašas. Reglamentas, priimtas 2026 m. liepos 13 d., yra galiojantis ir tiesiogiai aktualus įmonėms, vertinančioms, ar jų produktai patenka į EUDR taikymo sritį.
2026 m. rugsėjo 23 d. ES Taryba nustatė derybinę poziciją dėl ES ATLPS rinkos stabilumo rezervo (MSR) pakeitimo. Pagal Tarybos poziciją iki 2030 m. pabaigos būtų laikinai sustabdytas rezervo leidimų, viršijančių dabartinę 400 mln. ribą, panaikinimas, o nuo 2031 m. sausio 1 d. būtų nustatyta 800 mln. leidimų panaikinimo riba. Tikslas – didinti ilgalaikį ATLPS rinkos likvidumą ir nuspėjamumą bei išlaikyti didesnį rezervą galimiems rinkos svyravimams.
Kas toliau? Tai nėra galutinis teisės aktas. Taryba dėl galutinio teksto derėsis su Europos Parlamentu.
Aplinkos ministerija 2026 m. rugsėjo 9 d. paskelbė, kad Seimo rudens sesijai teiks Aplinkos apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimų projektus, kuriais įgyvendinamas ES miškų naikinimo reglamentas (EUDR). Projektuose numatomos dvi naujos rinkos dalyvių kategorijos: labai maži arba mažieji pirminiai veiklos vykdytojai ir tolesni tiekimo grandinės veiklos vykdytojai.
Projektuose įtvirtinamos ES reglamente nustatytos reikalavimų taikymo pradžios datos: didelėms ir vidutinėms įmonėms – nuo 2026 m. gruodžio 30 d., o labai mažoms ar mažosioms įmonėms, kurios tokiomis buvo įsteigtos iki 2024 m. gruodžio 31 d., – nuo 2027 m. birželio 30 d. Pastarasis atidėjimas netaikomas produktams, kuriems taikomas Reglamento (ES) Nr. 995/2010 (EUTR) priedas. Šias datas ir išimtį nustato pats ES reglamentas, todėl jos nepriklauso nuo Seimo sprendimo. Ministerijos vertinimu, platesnis atsakingų vykdytojų sąrašas leis proporcingiau diferencijuoti reikalavimus ir sumažins administracinę naštą mažesnėms įmonėms.
Kas toliau? Įstatymų projektus dar turės svarstyti ir priimti Seimas. Didelėms ir vidutinėms įmonėms, tiekiančioms EUDR taikomus produktus, iki reikalavimų taikymo pradžios liko mažiau nei trys mėnesiai, todėl jau dabar reikėtų užbaigti deramo patikrinimo procesų parengimą.
Tame pačiame pakete Aplinkos ministerija numato teikti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kuriomis įgyvendinamas ES Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentas ir siekiama sukurti skaidrų pakuočių atliekų bei perdirbtinų komunalinių atliekų finansavimo mechanizmą. Atliekų tvarkymo įstatymo pataisomis būtų perkelta Atliekų direktyva, nustatyta gamintojo atsakomybė tekstilės gaminiams ir įtvirtinti maisto švaistymo mažinimo reikalavimai. Atliekų tvarkytojams būtų leista civilinę atsakomybę už žalą trečiųjų asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui apdrausti draudimo sutartimi.
Šie pakeitimai papildo nuo 2026 m. rugpjūčio 12 d. taikomą Reglamentą (ES) 2025/40 dėl pakuočių ir pakuočių atliekų. Kartu primename, kad 2026 m. rugsėjo 17 d. Seimas po pateikimo pritarė Klimato kaitos valdymo įstatymo pakeitimo projektui Nr. XVP-1775 dėl, be kita ko, CO₂ transportavimo reguliavimo, o rugsėjo 22 d. – 14 įstatymų pakeitimo paketui, kuriuo griežtinama pramoninės taršos prevencija ir atsakomybė už TIPK leidimų sąlygų nesilaikymą.
Kas toliau? Įstatymų projektus dar turės svarstyti ir priimti Seimas. Tekstilės gamintojams ir importuotojams verta jau dabar pradėti vertinti būsimas gamintojo atsakomybės prievoles.
2026 m. rugsėjo 11 d. Europos Komisija priėmė ataskaitą, kurioje daroma išvada, kad Baterijų reglamente nustatyti perdirbimo efektyvumo ir medžiagų atgavimo tikslai tebėra tinkami ir jų keisti nėra pagrindo. Tai ne naujas teisės aktas – galiojantys tikslai lieka nepakeisti. Pavyzdžiui, iki 2027 m. gruodžio 31 d. turi būti atgaunama 90 proc. kobalto, vario, švino ir nikelio bei 50 proc. ličio, o iki 2031 m. gruodžio 31 d. šie rodikliai didės atitinkamai iki 95 proc. ir 80 proc.
Baterijų perdirbėjams tai reiškia teisinį tikrumą: rodikliai, į kuriuos jau investuojama, išlieka tie patys. Kitas tikslų vertinimas turi būti atliktas ne vėliau kaip iki 2031 m. rugpjūčio 18 d.
2026 m. rugsėjo 24 d. Europos Komisija paskelbė galutines antrojo Europos masto aukciono projektams, mažinantiems pramoninės proceso šilumos išmetimus (IF26 Heat Auction), sąlygas. Aukciono biudžetas – 1 mlrd. eurų ATLPS pajamų. Laimėtojai iki penkerių metų gaus fiksuotą priemoką, susietą su sumažintu CO₂ kiekiu.
Remiamos elektrifikuotos technologijos, tiesioginė atsinaujinanti šiluma ir pirmą kartą – branduolinės technologijos. Tinkamumo riba išplėsta: dabar tinka projektai, gaminantys aukštesnės nei 80 °C temperatūros šilumą. Aukcionas atviras visų dydžių projektams iš visų EEE pramonės sektorių, o paraiškų teikimas numatomas 2026 m. gruodžio pradžioje.
2026 m. rugsėjo 10 d. Europos tvarių investicijų forumas (EUROSIF) įvertino Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto (ECON) poziciją dėl Tvarių finansų atskleidimo reglamento (SFDR) peržiūros.
SFDR pakeitimais siekiama sukurti aiškesnę ir patikimesnę tvarių finansinių produktų klasifikavimo sistemą. Numatyta daugiau dėmesio skirti produktų kategorijoms, tvarumo kriterijų aiškumui ir investuotojams pateikiamos informacijos palyginamumui.
EUROSIF pažymėjo, kad ECON pozicija sustiprino kai kuriuos reikalavimus, įskaitant informaciją apie pagrindinį neigiamą poveikį (PAI) ir tvarumo informaciją finansiniams produktams. Tačiau organizacija taip pat nurodė, kad galutiniame teisės akte dar reikės išspręsti kai kuriuos klausimus derybose tarp Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos.
2026 m. rugsėjo 23 d. Europos priežiūros institucijos (EBA, EIOPA ir ESMA) paskelbė bendrą rizikų vertinimą, kuriame atkreipė dėmesį į didėjančią išorinių technologinių paslaugų priklausomybę, kibernetines grėsmes, dirbtinio intelekto keliamas rizikas ir kitus finansų sistemos pažeidžiamumus.
Nors pagrindinis dėmesys skirtas finansiniam stabilumui, institucijos taip pat akcentuoja klimato kaitos ir gamtinių rizikų poveikį finansų sektoriui, ypač draudimo ir investicijų srityse.
Susidūrus su viena ar kita situacija tvarumo srityje, kyla klausimų: o kaip tai veikia praktikoje, kaip suprasti vieną ar kitą teisės akto formuluotę arba, susidūrus su realia situacija, nežinoma apie reikalavimus ar pokyčius teisės aktuose. Mūsų siekis – atsakyti į Jūsų klausimus paprastai ir aiškiai. Vienas mėnuo – vienas klausimas.
Klausimas. Kokioms įmonėms ES miškų naikinimo reglamento (EUDR) reikalavimai bus taikomi nuo 2026 m. gruodžio 30 d.?
Atsakome. Nuo 2026 m. gruodžio 30 d. EUDR reikalavimai bus taikomi didelėms ir vidutinėms įmonėms, kurios ES rinkai pateikia, joje tiekia ar iš ES eksportuoja reglamento taikymo sričiai priskirtus produktus. Mikroįmonėms ir mažosioms įmonėms, kurios tokiomis buvo įsteigtos iki 2024 m. pabaigos, pagrindiniai reikalavimai paprastai bus taikomi nuo 2027 m. birželio 30 d., išskyrus tam tikrus medienos produktus, kuriems taikoma ankstesnė tvarka. Lietuvos įstatymų projektuose taip pat išskiriamos mažesniems rinkos dalyviams aktualios veiklos vykdytojų kategorijos, kad prievolės būtų paskirstytos proporcingiau. Pirmiausia verta patikrinti, ar Jūsų produktai patenka į EUDR taikymo sritį pagal tai, kad yra atnaujintas EUDR I priede esantis atitinkamų biržos prekių ir produktų sąrašas.
Jei kyla klausimų tvarumo srityje, susisiekite el. paštu lithuania@widen.legal, galime jums padėti.
Naujienlaiškio informacijos šaltiniai:
https://environment.ec.europa.eu
https://www.consilium.europa.eu
WIDEN turi skiltį, kurioje rasite visus naujienlaiškius bei WIDEN kelionę tvarumo srityje:
https://widen.legal/lt/tvarumas/
Naujienlaiškį parengė WIDEN komandos tvarumo ekspertai: teisės patarėja Vitalija Uzialaitė ir jaunesnysis teisininkas Dovydas Rimkus. Jei turite klausimų arba norėtumėte gauti tvarumo teisės aktų apžvalgą, kuri būtų adaptuota jūsų įmonei ar sektoriui , susiekite el. paštu lithuania@widen.legal
Daugiau mūsų naujienų sekite LinkedIn.